Daržovių laikymuisi įtakos turi derliaus nuėmimo laikas ir genetinės augalų savybės, taip pat dirvožemis, oro sąlygos, pasėlių priežiūra ir tręšimas. Pastarojo veiksnio įtaka dar palyginti mažai tyrinėta, bet svarbi. Tinkamai subalansavus tręšimą, galima pratęsti daržovių išsilaikymo laiką, išsaugant produkcijos kokybę.

Laikomose daržovėse gyvybiniai procesai nenutrūksta, vyksta nuolatinė medžiagų apykaita, biocheminės reakcijos. Šių procesų intensyvumas lemia daržovių laikymo ir maisto medžiagų nuostolius. Kvėpavimo ir visi biocheminiai procesai sulėtėja, laikant daržoves žemoje temperatūroje ir tinkamoje drėgmėje. Kuo greičiau daržovės atvėsinamos iki 0° C, tuo greičiau sulėtinamas jų kvėpavimas ir prailginama išsilaikymo trukmė. Geriausi rezultatai gaunami, minėtą temperatūrą pasiekus per parą.

Pastovi žema temperatūra yra ypač svarbus veiksnys vienodam sumažintam kvėpavimo intensyvumui palaikyti ir natūralios netekties nuostoliams sumažinti. Temperatūrai kintant, daržovės intensyviau kvėpuoja, sunaudoja daugiau maisto medžiagų ir jų maistinė vertė suprastėja. Šakniavaisėms daržovėms laikymo patalpoje tinkamiausia temperatūra yra nuo -1 iki +2° C, santykinė drėgmė – 85–95 procentai.

Burokėlių ir morkų laikymo sąlygos

Geriausia burokėlių kokybė būna laikant juos 2° C temperatūroje. Drėgmė laikymo metu turi didesnės įtakos negu temperatūra. Burokėliai geriau išsilaiko, kai santykinė drėgmė yra didesnė kaip 95 proc. Apvalūs burokėlių šakniavaisiai laikosi geriau negu cilindriniai.

Iš visų šakniavaisių daržovių burokėlių derlius imamas pirmiausia, nes jiems kenkia netgi nedidelės šalnos (-1–2° C). Laikyti paliekami 6–10 cm skersmens burokėliai. Geresniam (palyginti su morkomis) burokėlių išsilaikymui įtakos turi storesnis jų odelės audinys ir šakniavaisių sugebėjimas pereiti į ramybės būklę.

Morkas išlaikyti sunkiau, negu kitas šakniavaises daržoves. Morkų šakniavaisių dengiamasis audinys plonas, todėl labai dažnai nuimant derlių mechanizuotai jis pažeidžiamas. Tuo paaiškinamas ir intensyvesnis vandens išgarinimas, dėl kurio morkos greitai vysta, o apvytusios būna mažiau atsparios ligoms. Tačiau mažus mechaninius pažeidimus šakniavaisiai sugeba „užsigydyti“.

Morkų gyvybiniai procesai sulėtėja, kai temperatūra nukrinta iki 0±1° C temperatūros ir 95 proc. santykinės drėgmės. Tokiomis sąlygomis laikomos morkos beveik iki kito derliaus gali būti šviežios ir skanios. Žema temperatūra sulėtina maisto medžiagų apykaitos procesus laikomoje produkcijoje ir stabdo ligų sukėlėjų plitimą. Laikant žemesnėje negu rekomenduojama temperatūroje atsiranda audinių struktūros pakitimų: suplyšta ląstelės, dėl to išteka ląstelės sultys ir šakniavaisius greičiau pažeidžia ligos. Sumažėjus aplinkos santykinei drėgmei, padidėja vandens išgarinimas ir šakniavaisis suvysta. Morkų laikymuisi itin didelės įtakos turi paskutinių dviejų savaičių prieš nuėmimą meteorologinės sąlygos.

Kalcio ir kalio įtaka

Kai daržovėse pakanka kalcio ir kalio, jos laikosi geriau. Kalcio poreikį galima patenkinti tręšiant fiziologiškai nerūgščiomis trąšomis. Viena iš jų yra kalcio amonio salietra, kurios sudėtyje yra 27 proc. azoto (po 13,5 proc. amoniakinio ir nitratinio), 6 proc. kalcio ir 4 proc. magnio. Pastarieji yra iš gamtinio dolomito. Augalai patręšiami ne tik azotu, bet ir kalciu bei magniu, kurių ypač trūksta lengvuose ir rūgščiuose dirvožemiuose. Kalcio amonio salietros granulės gerai pasiskirsto dėl savo dydžio (3–4 mm) ir stiprumo (35 N/granulę) bei dėl papildomo apdorojimo kondicionuojančiais priedais. Šias trąšas sandėliuose galima laikyti 3 metus – kokybiniai parametrai nė kiek nesikeičia.

Prieš penkerius metus pradėta gaminti azoto trąša su ceolitu, kurioje azoto yra 26 proc., o dalis dolomito (nuo 3 iki 6 proc.) pakeista ceolitu. Trąšos sudėtyje taip pat yra 4,5–5,4 proc. kalcio oksido (CaO) ir 3,1–3,5 proc. magnio oksido (MgO). Ceolitas, esantis kalcio amonio salietros granulėje, pagerina trąšos fizikines savybes (birumą ir laikymąsi) ir prailgina maisto medžiagų veikimo laiką.

Derliaus išsilaikymo tyrimai

LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijos saugyklose buvo atlikti burokėlių veislės Boro F1 ir morkų veislės Samson standartinio derliaus išsilaikymo tyrimai. Tinkliniai maišai su standartine burokėlių ir morkų produkcija (20–25 kg) iš kiekvieno varianto buvo pasverti, įdėti į polipropileninius maišus ir laikyti šaldytuve pastovioje temperatūroje (-1–2° C) ir santykinėje drėgmėje (90 proc.).

Buvo tirtas šakniavaisių išsilaikymas, išskiriant tris parametrus:

• sveikus, gerai išsilaikiusius;
• netinkamus realizuoti (supuvusius, įpuvusius ir suvytusius);
• apskaičiuota natūrali netektis, tai yra natūralus nudžiūvimas.

Azoto trąšos poveikis šakniavaisių išsilaikymui buvo lygintas su tradicinio tręšimo amonio salietra ir kalcio amonio salietros daromu poveikiu. Pirmoji patikra atlikta po 3, antroji – beveik po 8 derliaus laikymo mėnesių (231 dienos).

BUROKĖLIAI

Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad po 3 derliaus laikymo mėnesių burokėlių nuostolius sudarė tik natūrali netektis, o netinkamų realizacijai šakniavaisių nebuvo. Mažiausi natūralios netekties nuostoliai ir didžiausias prekinių šakniavaisių kiekis buvo tręšiant azoto trąša su ceolitu.

Antroji laikymo patikra, atlikta daugiau negu po septynių mėnesių, parodė, kad laikymo nuostoliai, palyginti su pirmąja patikra, padidėjo vidutiniškai beveik 3 kartus. Atsirado neprekinių (įpuvusių ar suvytusių) šakniavaisių, kurie vidutiniškai sudarė 6,8 proc. saugykloje laikomo derliaus.

Laikymo nuostoliai

Mažiausi laikymo nuostoliai, laikant produkciją ilgiau kaip septynis mėnesius, buvo azoto trąša su ceolitu tręštų burokėlių. Prasčiausiai laikėsi amonio saliet­ra tręšti burokėliai. Prekinės produkcijos kiekis, palyginti su tręšimu azoto trąša su ceolitu, sumažėjo 6,9 proc., natūralios netekties nuostoliai išaugo 5,7 proc., o neprekinės produkcijos padidėjo 1,2 proc. Palyginti su tręštais kalcio amonio salietra burokėliais, prekinės produkcijos kiekis sumažėjo 6,2 proc., natūralios netekties nuostoliai išaugo 6,1 proc., o neprekinės produkcijos padidėjo 0,1 proc.

Abiejų patikrų metu mažiausi laikymo nuostoliai ir didžiausias prekinės produkcijos kiekis buvo azoto trąša su ceolitu tręštų burokėlių.

Prekinės produkcijos nuostoliai po 3 mėnesių laikymo tręštų įvairiomis azoto trąšomis burokėlių šakniavaisių sudarė vidutiniškai 3,7 t ha-1 ir buvo 1,2 t ha-1, arba 48,0 proc. didesni negu augintų be azoto trąšų, tačiau didesnis išaugintas derlius davė ir gausesnę prekinę produkciją. Didžiausias prekinės produkcijos kiekis išsilaikė azoto trąša su ceolitu tręštų burokėlių. Palyginti su burokėlių, augintų be azoto trąšų, prekinė produkcija padidėjo 17,2 t ha-1, arba 1,6 karto, palyginti su tręštų kalcio amonio salietra – 3,7 t ha-1, arba 8,9 proc., o palyginti su amonio salietra tręštų burokėlių – 2,8 t ha-1, arba 6,6 proc.

Prekinės produkcijos nuostoliai po ilgalaikio derliaus laikymo vidutiniškai sudarė 15,3 t ha-1, iš jų nuostoliai dėl natūralios netekties – 12,3 t ha-1. Didžiausias prekinės produkcijos kiekis išliko azoto trąša su ceolitu tręštų burokėlių. Prekinės produkcijos kiekis, palyginti su prekine produkcija, gauta laikant kalcio amonio salietra ir amonio salietra tręštus burokėlių šakniavaisius, padidėjo atitinkamai 5,2 ir 5,3 t ha-1, o laikymo nuostoliai sumažėjo atitinkamai 1,7–2,3 t ha-1.

Ar derliaus priedas atperka papildomas išlaidas?

Laikant azoto trąšomis tręštus burokėlius, papildomai gauta 5 740–9 450 Lt ha-1 pajamų, o išlaidos papildomo derliaus išauginimui, jo nuėmimui ir išlaikymui sudarė 3 483,6–3 996,8 Lt ha-1. Didžiausias papildomas   pelnas (5 453,2 Lt ha-1) gautas, laikant azoto trąša su ceolitu tręštus burokėlių šakniavaisius. Vienam  papildomų išlaidų litui teko didžiausias papildomų pajamų (prekinės produkcijos priedo vertės, 2,36 Lt) ir papildomo bendrojo pelno (2,52 Lt) kiekis.

Biocheminiai burokėlių pokyčiai

Pavasarį  sausųjų medžiagų, tirpių sausųjų medžiagų ir cukrų kiekiai burokėlių šak­niavaisiuose, palyginti su kiekiais, buvusiais rudenį, padidėjo, o nitratų – žymiai sumažėjo. Didžiausi tirpių sausųjų medžiagų (14,7 proc.) ir cukrų (12,05 proc.) kiekiai bei mažiausias (16,5 proc.) sausųjų medžiagų kiekis buvo kalcio amonio salietra tręštuose burokėlių šakniavaisiuose, o mažiausias nitratų kiekis (532 mg kg-1) – tręštų azoto trąša su ceolitu.

Azoto, fosforo, kalio ir magnio kiekiai šakniavaisiuose pavasarį padidėjo, palyginti su rudenį buvusiais minėtų maisto elementų kiekiais, o kalcio – sumažėjo. Didžiausi azoto (1,68 proc.) ir kalcio (0,203 proc.) kiekiai buvo azoto trąša su ceolitu tręštuose burokėlių šakniavaisiuose, o kalio (2,13 proc.) ir magnio (0,194 proc.) – kalcio amonio salietra. Fosforo kiekis buvo 0,22 – 0,23 proc.

MORKOS

Po 3 mėnesių morkų derliaus laikymo didžiausias prekinės produkcijos kiekis ir mažiausi laikymo nuostoliai buvo tręštų azoto trąša su ceolitu morkų. Didžiausi laikymo nuostoliai buvo amonio salietra patręštų morkų.

Laikymo nuostoliai po daugiau negu septynių mėnesių laikymo, palyginti su trumpalaikiu saugojimu, padidėjo vidutiniškai 2,4 karto, o prekinės produkcijos kiekis sumažėjo vidutiniškai 15,4 proc. (vidutiniškai nuo 89,0 iki 73,6 proc.).

Mažiausi laikymo nuostoliai, išlaikius produkciją daugiau negu septynis mėnesius, ir daugiausia prekinės produkcijos buvo azoto trąša su ceolitu tręštų morkų. Blogiausiai laikėsi be azoto trąšų augintos morkos. Prekinės produkcijos kiekis, palyginti su azoto trąša su ceolitu tręštų morkų, sumažėjo 7,3 proc., natūralios netekties nuostoliai išaugo 5,1 proc., o netinkamos realizacijai produkcijos kiekis padidėjo 2,2 proc., palyginti su tręštomis kalcio amonio salietra, atitinkamai 2,8; 1,1 ir 1,6 proc., palyginti su tręštais amonio salietra – 3,8; 2,8 ir 1,0 proc. Laikymo nuostoliai, tręšiant kalcio amonio salietra ir amonio salietra, buvo beveik vienodi (atitinkamai 25,6 ir 26,7 proc.).

Ir po trumpalaikio, ir po ilgalaikio laikymo mažiausi laikymo nuostoliai buvo azoto trąša su ceolitu tręštų morkų.

Kokiomis trąšomis tręštos morkos išsilaiko geriausiai?

Morkų šakniavaisių laikymo nuostoliai po 3 mėnesių laikymo, tręšiant įvairiomis azoto trąšomis, sudarė vidutiniškai 6,2 t ha-1 ir buvo 1,3 t ha-1 didesni, negu laikant išaugintas be azoto trąšų morkas, tačiau, savaime suprantama, išaugintas didesnis derlius davė ir daugiau prekinės produkcijos. Didžiausias morkų prekinės produkcijos kiekis buvo gautas, laikant azoto trąša su ceolitu tręštas morkas. Prekinės morkų šakniavaisių produkcijos kiekis, palyginti su augintų be azoto trąšų morkų prekine produkcija, padidėjo 7,7 t ha-1, arba 16,7 proc., palyginti su tręštomis kalcio amonio salietra – 3,1 t ha-1, arba 6,1 proc., o palyginti su amonio salietra tręštomis morkomis – 10,5 t ha-1, arba 24,3 proc.

Prekinės morkų produkcijos nuostoliai po ilgalaikio laikymo vidutiniškai sudarė 14,3 t ha-1, iš jų nuostoliai dėl natūralios netekties – 8,1 t ha-1. Didžiausias prekinės produkcijos kiekis gautas, laikant azoto trąša su ceolitu tręštus morkų šakniavaisius. Prekinė produkcija, palyginti su tręštų kalcio amonio salietra morkų prekine produkcija, padidėjo 3,1 t ha-1, palyginti su tręštų amonio salietra – 3,3 t ha-1.

Laikant azoto trąšomis tręštas morkas, papildomai gauta nuo 1 960 iki 6 440 Lt ha-1 pajamų, o papildomos išlaidos derliui išauginti ir jam išlaikyti sudarė nuo 608,4 iki 1 478,4 Lt ha-1. Didžiausias papildomas pelnas (4 964,6 Lt ha-1) gautas, kai buvo laikyti azoto trąša su ceolitu tręšti morkų šakniavaisiai. Vienam papildomų išlaidų litui teko didžiausias papildomų pajamų (prekinės produkcijos priedo vertė 4,36 Lt Lt-1) ir papildomo bendrojo pelno kiekis (3,36 Lt Lt-1).

Biocheminiai morkų pokyčiai

Pavasarį, po ilgo laikymo, sausųjų medžiagų, tirpių sausųjų medžiagų ir karotinų kiekiai morkų šakniavaisiuose, palyginti su kiekiais, rastais rudenį, padidėjo, cukrų kiekis – sumažėjo. Nitratų, tręštų kalcio amonio salietra, amonio salietra ir augintų be azoto trąšų morkų – padidėjo, o tręštų azoto trąša su ceolitu – sumažėjo. Daugiausia tirpių sausųjų medžiagų (9,4 proc.) ir didžiausias nitratų kiekis (242 mg kg-1) buvo tręštų kalcio amonio salietra morkų, o didžiausi karotino (16,6 mg%-1) ir cukrų (7,16 proc.) kiekiai – tręštų azoto trąša su ceolitu. Tręštuose azoto trąša su ceolitu morkų šakniavaisiuose buvo mažiausias nitratų kiekis (139 mg kg-1).

Pavasarį azoto, fosforo, kalio ir magnio kiekiai laikomuose morkų šakniavaisiuose padidėjo, palyginti su rudenį buvusiais minėtų maisto elementų kiekiais, o kalcio – sumažėjo. Didžiausi azoto (1,88 proc.), kalio (3,70 proc.) ir magnio (0,223 proc.) kiekiai buvo kalcio amonio salietra tręštų morkų šakniavaisiuose, didžiausias fosforo kiekis (0,46 proc.) – išaugintuose be azoto trąšų, o kalcio (0,381 proc.) – tręštuose azoto trąša su ceolitu.

***
Biriosios kalcio amonio salietros ir amonio salietros trąšos yra populiarios ir veiksmingos. Tačiau amonio salietros trūkumas yra tas, kad šiai trąšai pervežti keliami specialūs reikalavimai. Tai yra fiziologiškai rūgšti trąša, kuri, ilgiau naudojant, gali didinti dirvožemio rūgštumą. Biri kalcio amonio salietra yra fiziologiškai nerūgšti. Būtent dėl šių savo pranašumų ji sparčiai populiarėja. Tobulinant šią trąšą, ji buvo papildyta gamtiniu mineralu – ceolitu, kuris savo struktūros dėka sugeba absorbuoti drėgmę ir dirvožemyje esančius maisto elementus, ypač judriuosius azoto ir kalio jonus. Absorbuota drėgmė ir maisto medžiagos ilgiau išlaikomos augalams prieinamame dirvos sluoksnyje ir tolygiau paskirstomos augalams jų augimo metu. Todėl galima sumažinti tręšimų skaičių, o maisto medžiagų įsisavinimas pagerėja. Tai užtikrina geresnę produkcijos kokybę ir išsilaikymą bei mažesnę aplinkos taršą.