03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/10
Pieno ūkius galima patikėti robotams
  • Viktoras TROFIMIŠINAS, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Darbo jėgos problema skatina pieno sektoriaus ūkininkus svarstyti, ką rinktis: įprastinę melžimo aikštelę ar melžimo robotą. Stambūs pieno ūkiai renkasi įprastines melžimo aikšteles, nes jų galimybės samdyti darbo jėgą yra didesnės. Vidutiniai ir mažesni ūkiai gali galvoti ir apie melžimo robotus.

Lietuvoje melžimo robotai yra naujovė, o latvių ir lenkų ūkiuose jie dirba jau ne pirmi metai. Vokietijos kompanija „WestfaliaSurge“ Panevėžyje surengė „T!TAN“ melžimo roboto pristatymą. Robotas sukonstruotas prieš 15 metų ir nuolat tobulinamas, todėl jo darbas spartėja, melžimo procesas lengvėja.

Daugiaboksis „T!TAN“ melžimo robotas skirtas 50–250 karvių bandai. Robotą gali sudaryti 2, 3, 4 ar 5 boksai. Ūkininkai daugiausia perka 2 arba 4 boksų komplektacijos robotus. Jų privalumas yra tai, kad prie jau įrengto roboto, plečiant bandą, galima montuoti papildomą boksą (melžti 250 karvių reikia 5 boksų).

Pagrindinės roboto dalys yra valdymo blokas (valdo ne daugiau kaip 5 boksus) ir ranka, kuri užmauna melžiklius ant tešmens.

Vienoje „T!TAN“ melžimo bokso pusėje yra varteliai, pro kuriuos įėjusią karvę robotas „atpažįsta“ (identifikuoja pagal daviklį, pritvirtintą ant kaklo) ir melžimo metu duoda ėsti jos poreikius atitinkančią koncentruotų pašarų porciją. Kitoje bokso pusėje yra melžimo įranga, melžimo ir šėrimo kontrolės sistema. Pavyzdžiui, užtenka paspausti mygtuką, ir pereinama prie rankinio melžiklių uždėjimo operacijos. Informacija valdymo ekrane pateikiama ir lietuvių kalba.

Kaip dirba robotas? Roboto ranka juda išorine įrenginio dalimi ir aptarnauja visus boksus (įrengus papildomą boksą, ranka aptarnaują ir jį): palenda po kiekvienos karvės tešmeniu ir užmauna melžiklius. Dvigubo skenavimo sistema leidžia tiksliai nustatyti spenių išsidėstymą ant tešmens ir greitai bei taisyklingai užmauti melžiklius. Optinė kamera nustato pirmojo spenio vietą, o papildomas sensorius – kitų.

Melžiklio gilzėje esantis daviklis informuoja, ar melžiklis užmautas teisingai. Jei jis užmautas blogai, ranka slenka prie karvės ir mauna melžiklius dar kartą.

Kompanijos „WestfaliaSurge“ atstovų teigimu, robotas gali užmauti melžiklius ant visų tipų spenių, net ir esančių labai arti vienas kito. Ir tuo atveju, kai tešmuo yra su trimis speniais, robotas melžia nepriekaištingai. Klysta tie ūkininkai, kurie mano, kad melžiant robotu visos karvės turi būti su taisyklingai išsidėsčiusiais speniais. Svarbu yra iš anksto „informuoti“ robotą apie visas karvių ypatybes. Rankiniu būdu melžiklius gali tekti užmauti tik tuo atveju, jei karvės tešmuo yra taip žemai, kad roboto ranka negali po juo palįsti.

Plovimo sistema užtikrina, kad prieš melžimą visi speniai būtų tinkamai nuvalyti. Tai padeda išvengti ligų pernešimo. Plovimo trukmė priklauso nuo tešmens užteršimo. Kuo švaresnis tešmuo, tuo trumpiau jis plaunamas ir valomas. Plovimo metu numelžiamos ir pirmosios pieno čiurkšlės. Nuplovus spenius, jie nusausinami oru. Prie roboto yra prijungtas vandens šildytuvas, todėl galima švariai išplauti ir visą melžimo sistemą.

Melžimo metu pienas, neatitinkantis reikalavimų (pavyzdžiui, ligotų galvijų), yra atskiriamas ir nepatenka į bendrą talpą su kokybišku pienu. Tokiu pat būdu yra atskiriamos ir krekenos.

Robotas matuoja pieno pralaidumą kiekviename tešmens ketvirtyje, spalvos pokyčio sensorius suteikia galimybę atpažinti fizinius-cheminius pieno pokyčius (pavyzdžiui, patekus kraujo) ir diagnozuoti ankstyvą karvės susirgimą. Baigiant melžti, valdymą perima pieno tėkmės davikliai, kontroliuojantys melžiklių nuėmimą. Sumažėjus pieno tėkmei, melžikliuose išjungiamas vakuumas ir jie švelniai (kiek­vienas atskirai) nuimami nuo spenio.

Įrengiant ūkyje melžimo robotą, būtina atlikti tam tikrus pertvarkymus fermoje. Galvijai turi laisvai vaikštinėti karvidėje. Karvių judėjimą fermoje reguliuoja skirstymo vartai. Karvės prie šėrimo stalo gali patekti tik per melžimo robotą. Taigi karvės nereikia varyti melžti: norėdama ėsti (o pirmiausia gerti), ji priversta atiduoti pieną. Nevaroma karvė patiria mažiau stresų, duoda daugiau pieno. Jei karvė išeina iš melžyklos nepamelžta, vartai nukreipia ją ne prie šėrimo stalo, o atgal prie guoliaviečių. Pieno keliskart nedavusi karvė yra nukreipiama į atskirą gardą ir ūkininkui iš karto aišku, kad ji nemelžta.

Ganiavos laikotarpiu karvės taip pat melžiamos robotu. Tačiau tuo atveju ganykla turi būti netoli fermos, karvės joje neturi gauti vandens. Kad numalšintų troškulį, jos priverstos pasiekti šėrimo stalą, o tai įmanoma padaryti tik pabuvojus melžykloje.

„WestfaliaSurge“ antrinės įmonės vadovo Gerto Aerto (Gert Aerts) teigimu, su robotu galima melžti tiek karvių, kiek nori, tačiau būtina apsispręsti, kiek kartų per dieną jos bus melžiamos, atsižvelgti į primilžius ir melžimo greitį. Kuo daugiau karvių, tuo mažiau darbo.

Anot G. Aerto, melžimo robotas atsiperka per 7–10 metų. Jį verta įsigyti, kai vidutinis pieno primilžis sudaro 8 tūkst. kg. Atsiperkamumo terminas sutrumpėja ūkininkams, kurie pasinaudoja ES finansine parama.

Ar melžiant robotu didėja primilžiai? „WestfaliaSurge“ atstovų teigimu, pirmą mėnesį primilžiai labai sumažėja, nes karvės patiria stresą. Vėliau jie smarkiai išauga. Pieno kiekis priklauso nuo to, kiek kartų karvės melžiamos.

Naujos įrangos įsigijimas turi įtakos produkcijos savikainai. Pasak G. Aerto, pradėjus melžti robotu, Vokietijos ūkiuose 1 kg pieno savikaina padidėja 2–3 eurocentais (ne daugiau kaip 10 centų), palyginti su tradiciniu melžimo būdu. Savikainos pokytis priklauso ir nuo bandos dydžio, ir nuo ūkio struktūros.

Specialistų teigimu, didesnio efekto pasiekiama tuomet, kai kartu su melžimo robotu įrengiamas ir šėrimo robotas, užtikrinantis racionalų pašarų panaudojimą.