03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/10
Nauja parodos kryptis – miškininkystė, medžioklė ir komunalinis ūkis
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

Idėją Žemės ūkio universiteto parodos „Sprendimų ratas“ specializaciją pakreipti miškų link sveikino ir miškininkai, ir medžiotojai, ir komunalininkai tikėdamiesi, kad renginys taps tradiciniu. Iki šiol galimybių pristatyti miškų ūkį visuomenei beveik nebuvo, o medžiotojų parodos apsiribodavo medžioklės trofėjų eksponavimu.

Pasak LŽŪU Mokslo ir technologijų parko parodų centro vadovės Birutės Steikūnienės, mintis keisti rudens parodos tematiką brandinta dvejus metus. „Keturiolikos metų patirtis parodė, kad Lietuvai pakanka vienos žemės ūkio parodos, todėl tradiciniam rudeniniam renginiui reikėjo surasti naują drabužį. Džiugu, kad Aplinkos ministerija mūsų idėją geranoriškai priėmė“, – sakė B. Steikūnienė.

Nors 26-ąjį kartą vykstantis renginys atsiliko nuo iki šiol rengtų parodų ir dydžiu, ir dalyvių skaičiumi, tačiau miškininkai ir medžiotojai neabejoja, kad kitais metais miškų ir medžioklės ekspozicijų plotai išsiplės. Šiemetinėje parodoje dalyvavo apie 100 įmonių ir 250 smulkiųjų gamintojų bei pardavėjų.

Daugiau kaip 1 mln. ha tilpo 50 m2

Valstybinius miškus, kurių plotas užima daugiau kaip pusę (per 1 mln. ha) visų Lietuvos miškų teritorijos, atstovavo 6 miškų urėdijos iš 42. Pasak Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo Petro Kanapienio, nuo medžio sėklos iki jo kirtimo praeina 100 metų, per kuriuos atliekama aibė darbų. „Parodoje pristatėme tik mažą dalį to, kas daroma miškuose“, – pabrėžė P. Kanapienis.

Pasak generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos, valstybiniuose miškuose investuojama į medelynų modernizaciją, šiuolaikines laistymo sistemas, sodmenų saugyklas, miško ruošos, priešgaisrinės ir sanitarinės saugos techniką bei įrangą. Vienas iš unikalių valstybinių miškų objektų – Telšių urėdijoje 1996 m. įsteigtas „Žvėrinčius“, kuriame įkurtas 14,7 ha ploto miško aptvaras danieliams, šernams ir muflonams. Vilkai šeimininkauja 2,4 ha ploto miško sklype. Tai tartum zoologijos parkas po atviru dangumi, skirtas supažindinti visuomenę su laukinių žvėrių gyvenimu. Valstybiniuose miškuose yra net 700 rekreacinių objektų.

Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas biokurui iš kirtimo atliekų bei šakų ruošti. Pasak G. Visalgos, Lietuva turi nemažą potencialą energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos sektoriuje. „Ateinančiais metais Lietuvoje numatomas nemažas biokuro gamybos šuolis, nes didėja centrinio šildymo katilinių ir įrengiamų katilų skaičius miestuose ir rajonuose. Biokuro gamyba iš šakų ir kirtimo atliekų gali padidėti 2–3 kartus“, – prognozavo G. Visalga. Per metus valstybiniuose miškuose gaunama apie 100 tūkst. kietmetrių šakų.

Medžioklė ir miškai – neatsiejamos sritys

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo teigimu, dalyvavimas parodoje – istorinis įvykis medžiotojams, nors tokio pobūdžio miško ir medžioklės renginiai užsienyje jau seniai organizuojami. „Parodoje turėjome galimybę paneigti susiformavusį nelabai teigiamą medžiotojo įvaizdį, kuris dažnai tapatinamas su lėbaujančiu, lengvabūdžiu piliečiu“, – sakė E. Tijušas. Lietuvoje yra apie 30 tūkst. medžiotojų, Europos Sąjungoje jų priskaičiuojama per 7 milijonus.

Dabar medžioklė yra ypač reikšminga, nes dėl ūkinės žmonių veiklos ir kitų priežasčių pažeistas klasikinis santykis tarp plėšrūno ir aukos. Medžioklė, E. Tijušo nuomone, – bene svarbiausias faunos gausumo reguliavimo instrumentas. „Deja, susiklostė tokia situacija, kad daugumos gyvūnų rūšių palikti savireguliacijai jau nebeįmanoma“, – akcentavo E. Tijušas. Jis priminė, kad daugiau kaip prieš 50 metų bebrai buvo atsidūrę ties išnykimo riba. Medžiotojų, miškininkų ir gamtosaugininkų pastangomis padidinta ir tauriųjų elnių populiacija.

Miško ir komunalinės technikos pasiūla didėja

Gražėjančios šalies pakelės, spartėjantys miško kirtimo darbai, švarėjančios miestų gatvės – ženklas, kad Lietuvos komunalinis ir miško ūkis atsinaujina. Didėjančią šios kategorijos technikos paklausą nurodo ir miško bei komunalinio ūkio darbams skirtomis mašinomis prekiaujančios įmonės, savo produkciją pristačiusios Lietuvos žemės ūkio universitete vykusioje parodoje.

Tik nuo šių metų pradžios komunalinio ir miškų ūkio techniką pradėjusios siūlyti bendrovės „Dotnuvos projektai“ direktorius Rimvydas Brazauskas įsitikinęs, kad Lietuvos komunalininkai ir miškininkai naujos technikos pirks vis daugiau. „Taip yra Vakarų Europoje, Lietuva – ne išimtis. Komunaliniam sektoriui, aplinkos tvarkymui skiriamas vis didesnis dėmesys“, – pastebėjo R. Brazauskas. Jo teigimu, aplinkos tvarkymo mašinomis pradėjo domėtis ir ūkininkai, kurie siekia gauti ES tiesiogines išmokas, mokamas tik už tinkamai prižiūrimus plotus.

Bendrovės „Rovaltra“ direktoriaus Romualdo Trainaičio teigimu, pastaruoju metu miškininkų nebereikia įtikinėti, kad pirktų naują techniką. „Dabar jie patys kreipiasi į mus, ieškodami ūkiams reikalingų mašinų. Šiemet naujos technikos pirko Marijampolės, Prienų, Veisiejų, Tytuvėnų ir kitos urėdijos“, – sakė R. Trainaitis pridurdamas, kad Valtra traktorius dažnai renkasi ir komunalininkai.

Kuro granulės iš šiaudų jau gaminamos

Tarp rudeninės parodos laureatų ir Radviliškio mašinų gamyklos eksponatas – šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrenginys. Konstravimo institute prieš 30 metų sukurtą mašiną kombinuotiesiems pašarų, žolės miltų granulėms gaminti gamyklos inžinieriai patobulino ir pritaikė ekologinio kuro (šiaudų, durpių, pjuvenų) granulėms ruošti.

Pasak įmonės inžinieriaus Vytauto Naujoko, granuliatoriaus darbinės matricos perkamos Vokietijoje. Granuliatorius dar naudojamas ir cukrinių runkelių išspaudoms granuliuoti. Lietuvoje jų veikia nemažai. Pirmasis šiaudų smulkinimo ir granuliavimo liniją sumontavo Liutauras Šimėnas iš Anykščių rajono.

Įrenginio našumas, granuliuojant šiaudus, 1,2–1,3 t/val. granulių. Pasak V. Naujoko, šiaudų apimtis juos perdirbus į granules sumažėja 7 kartus. Šiaudų granules verta daryti, nes jos užima mažiau vietos. Be to, jomis galima kūrenti autonominiu režimu. „Užpildžius bunkerį granulėmis, į katilinę galima neiti visą savaitę, o kūrenant šiaudais, reikia nuolatinės priežiūros“, – granuliavimo naudą įvardijo V. Naujokas. Galima granuliuoti nedžiovintus šiaudus, o granuliuoti skirtos medžio pjuvenos turi būti sausos.

Jo teigimu, lietuviški granuliatoriai pritaikyti mažesniam vartotojui. Radviliškyje gaminamus įrengimus perka lenkai (parduotos jau 9 linijos), latviai, ukrainiečiai. Per mėnesį pagaminamos viena dvi smulkinimo ir granuliavimo linijos. Komplektas (transporteris, draskytuvas, malūnas, granuliatorius) kainuoja apie 600 tūkst. litų. „Jei būtų poreikis, per mėnesį galėtume surinkti 3 linijas “, – sakė V. Naujokas.

***
Parodos medaliais ir diplomais apdovanoti:

  • šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrenginių komplektas ŠSL-1 (AB „Radviliškio mašinų gamykla“);
  • motorinis pjūklas STIHL MS 211 (G. Mocevičiaus firma „Ginalas“);
  • gelžbetoninės MST plokštės rezervuarų statybai (AB „Ekra“);
  • Generalinė miškų urėdija – už didelės aplinkosauginės vertės miškų išsaugojimą bei rekreacinės infrastruktūros miškuose plėtros organizavimą;
  • Žvejų ir medžiotojų draugija – už gyvūnų globą.
MŪ inf.