Lietuvoje pamažu pradedama iš aplinkos šalinti pavojingus asbesto gaminius. Naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius šalyje uždrausta nuo 2005 metų, tačiau dėl plataus asbesto panaudojimo statiniuose (96 proc. sudaro šiferinės stogų dangos) anksčiau ir toliau išlieka asbesto skaidulų, išsiskiriančių iš jo turinčių pažeistų gaminių, keliama rizika visuomenės sveikatai.

Tyrimais įrodyta, kad asbestas sukelia asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą ir gerybinius pleuros navikus. Dėl asbesto patvarumo organizmas negali jo suskaidyti arba ištirpinti. Rizika susirgti asbesto sukeliamomis ligomis didėja įkvepiant didelį plaušelių kiekį. Didesni plaušeliai sugaunami nosyje, gerklėje ar bronchuose, o plonesni gali patekti į atokiausius plaučių išsišakojimus ir ten tvirtai įsmigti. Kai kurie jų patenka į kraują ir su juo nukeliauja į bet kurį vidaus organą. Krūtinplėvėje arba plaučių audinyje įsmigę asbesto plaušeliai sukelia nekontroliuojamą ląstelių augimą – vėžį. Jeigu žmogų veikia mažesnis asbesto plaušelių kiekis, pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti tik po 20–50 metų. Asbesto sukeliamos ligos progresuoja ir yra nepagydomos.

Lietuvoje 1992–2001 metais užregistruoti 125 mezoteliomos atvejai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 50 per metus gali būti sukelti asbesto. Tiriamieji su asbestu daugiausia dirbo statybų pramonėje, metalurgijos, laivų statybos, asbocementinių gaminių gamyklose, elektrinėse.

Lietuvoje – daugiau kaip 1 mln. tonų asbesto

Asbestas dėl savo savybių – atsparumo cheminėms medžiagoms ir ugniai, blogo šilumos ir garso laidumo – buvo plačiai naudojamas statybinių medžiagų ir kitų gaminių gamyboje (pvz., šiferio lakštų stogams dengti; beslėgių vamzdžių kanalizacijos kanalams įrengti; kaip termoizoliacinės medžiagos katilinėse, šiluminėse trasose; asbestinio audinio, nedegios aprangos ir įvairių ekranų gamyboje; elektrinių laidų izoliacijai; automobilių stabdžių kaladėlių įdėklų gamybai).

Nuo 1961 metų Lietuvoje asbestcemenčio gaminių gamybai sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto. 1990–2002 metais kasmet į Lietuvą buvo įvežama apie 3–4 tūkst. tonų asbesto. Didžioji asbesto dalis buvo sunaudojama šiferio ir vamzdžių gamybai, todėl asbesto yra beveik visuose tarybiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose. Ekspertų vertinimais, Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 procentus sudaro šiferinės stogų dangos.

Nuo 2000 m. Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lakštus statomuose ir remontuojamuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt.). O nuo 2005 m. uždrausta gaminti ir importuoti asbestinį šiferį, įvežti ir naudoti asbestą bei visus jo turinčius gaminius. Tačiau dėl plataus asbesto panaudojimo statiniuose anksčiau ir toliau išlieka asbesto skaidulų iš pažeistų asbesto turinčių gaminių keliama rizika visuomenės sveikatai.

Šiuo metu sistemingai nerenkama ir nekaupiama informacija apie asbesto turinčius gaminius, jų būklę, pažeistų asbesto turinčių gaminių kiekius, vietoves, kuriose tikėtinas didžiausias užterštumas asbestu, todėl sunku planuoti asbesto turinčių gaminių pašalinimo iš aplinkos darbų apimtį, finansavimo poreikį, nustatyti asbesto turinčių gaminių pašalinimo iš aplinkos prioritetus. Patikimiems ir kokybiškiems duomenims surinkti būtini kompetentingi specialistai, gebantys identifikuoti asbesto turinčius gaminius, įvertinti jų keliamą riziką visuomenės sveikatai.

Lietuvoje sukurta asbesto turinčių gaminių pašalinimo iš aplinkos ir asbesto turinčių atliekų tvarkymo teisinė bazė. Darbuotojų, kurių veikla susijusi su pavojingomis medžiagomis, įskaitant ir asbestą, privalomus sveikatos mokymus gali vykdyti tik licencijuotos įstaigos.

Kaime situacija sudėtingiausia

Įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, teikiama parama daugiabučių namų savininkams ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms modernizuoti daugiabučius namus, įskaitant ir šių namų stogų kapitalinį remontą ar rekonstravimą. Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje numatyta finansuoti šilumos tiekimo tinklų ir sistemų modernizavimą, daugiabučių namų atnaujinimą probleminėse teritorijose ir viešojo naudojimo pastatų modernizavimą.

Įgyvendinant šias energijos efektyvumo didinimo priemones, bus pašalinti asbesto turintys gaminiai iš šilumos tinklų ir sistemų, daugiabučių namų ir viešojo naudojimo pastatų, tačiau tokiu būdu iš aplinkos bus pašalintas tik nedidelis asbes­to turinčių gaminių kiekis.

Asbesto turinčios šiferinės stogų dangos plačiausiai paplitusios mažaaukščiuose pastatuose kaimo vietovėse ir rajonuose, kurių gyventojai gauna mažas pajamas ir neturi finansinių galimybių pakeisti šias dangas į neasbestines. Pavojus kyla laužant, pjaustant, ardant ar kitaip apdorojant asbestcemenčio lakštų stogų dangą, kai į aplinkos orą pakyla atsiskyrę asbesto plaušeliai. Dėl atmosferos poveikio senų asbestcemenčio stogų dangų cementas išplaunamas, ir paviršiuje atsidūrę asbesto plaušeliai gali pakilti į orą.

Taikintini keli asbestcemenčio stogų konservavimo ir taisymo būdai:

• Sena stogo šiferio danga nudažoma specialiais dažais. Prieš tai stogą būtina apdoroti papildomai: nuvalyti drėgnais šepečiais ir paskui nuplauti vandeniu. Draudžiama asbestinę stogo dangą apdoroti taip, kad kiltų dulkės su asbesto plaušeliais ( pvz., sausai, nesudrėkinus vandeniu valyti švitriniu popieriumi).
• Atskiri sudužę, įskilę ar kitaip apgadinti lakštai keičiami naujais neasbestinio šiferio lakštais.
• Visas stogas uždengiamas naujais neasbestinio šiferio lakštais.

Saugaus šalinimo problema

Aplinkosaugos požiūriu pagrindinė problema yra asbesto ar jo turinčių gaminių atliekų šalinimas. Atliekos turi būti kuo greičiau surenkamos ir išvežamos iš darbo vietos tinkamoje sandarioje pakuotėje su etikete, kurioje nurodoma, kad pakuotėje yra asbestas. Sudužusios perdangos, lubų, šiferio plokštės turi būti sudrėkinamos, susmulkinamos ir kraunamos į uždarus konteinerius arba panašias talpas. Atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno. Už tai atsakingos savivaldybių administracijos. Savivaldybė nustato asbesto turinčių gaminių atliekų tvarkymo sistemą ir nurodo sąvartynus, į kuriuos šias atliekas galima įvežti. Asbesto atliekas draudžiama naudoti kelių tiesimui.

Šiuo metu kiekvienoje apskrityje yra galimybė saugiai pašalinti asbesto bei jo turinčių gaminių atliekas, bent viename arba net keliuose sąvartynuose įrengtos atitinkamos aikštelės, tik tokių sekcijų nėra įrengta Klaipėdos bei Marijampolės apskrityse. Tačiau ir šiose apskrityse sudarytos sąlygos asbesto atliekoms priimti ir saugiai laikyti. Klaipėdoje asbesto atliekas priima UAB „Toksika“ filialas, o Marijampolėje – stambiagabaričių atliekų aikštelė.

Reikalavimo privalomai keisti asbesto turinčius šiferinius stogus ar kitas pastatų dalis bei užduočių iki kada tai turi būti padaryta nėra, todėl tokie darbai atliekami tik iškilus pastatų remonto ar rekonstrukcijos būtinybei.

Laukia konkretūs darbai

Vyriausybė š. m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 351 patvirtino Asbesto šalinimo programą su konkrečiomis priemonėmis. Aplinkos ministerijai pavesta koordinuoti ir kontroliuoti programos įgyvendinimą. Programai įgyvendinti 2008–2013 m. numatoma skirti 23 mln. Lt., iš jų 14 mln. Lt konkretiems darbams – nesaugiems asbesto turintiems gaminiams iš aplinkos pašalinti.

Programos paskirtis – įvertinti asbes­to keliamą riziką visuomenės sveikatai ir nustatyti tikslines teisines, organizacines ir ekonomines priemones, kurios leistų sukurti sąlygas asbesto turintiems gaminiams saugiai iš aplinkos pašalinti.

Siekiant ilgalaikių tikslų, 2008–2013 metais numatoma keletas uždavinių. Pirmiausia reikia įvertinti viešojo naudojimo, gyvenamuosiuose ir kituose namų valdų ūkiniuose pastatuose panaudotų asbesto turinčių gaminių kiekį ir būklę. Dar šiais metais Aplinkos ministerija parengs asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašą ir nustatys konkrečius kriterijus, kuriais remiantis savivaldybės tikslins jų teritorijoje panaudotų asbesto turinčių gaminių kiekį, įvertins jų būklę. Pagal inventorizacijos rezultatus bus atrinkti didžiausio užterštumo asbestu rajonai, patikslintas asbesto turinčių atliekų šalinimo pajėgumų poreikis, nustatyti asbesto turinčių gaminių pašalinimo iš aplinkos prio­ritetai.

Asbesto šalinimo programa nėra socia­linio pobūdžio, tačiau joje numatyta remti visuomenės sveikatai nesaugių asbesto turinčių gaminių pašalinimą iš aplinkos. Tam bus sukurtas jų pašalinimo iš aplinkos skatinimo mechanizmas ir remiami asbes­to turinčių gaminių pašalinimo iš aplinkos investiciniai projektai. Savivaldybės parengs atitinkamas programas. Kadangi asbesto daugiausia naudota gaminant asbestcementį šiferį (96 proc.), dalis numatomų lėšų bus skirta stogų dangai keisti. Net neskaičiavus galima numanyti, kad lėšų poreikis pralenks finansavimo galimybes, todėl numatoma kompensuoti tik dalį naujos stogo dangos kainos.

Lietuvoje trūksta laboratorinės bazės ir duomenų, kurie padėtų įvertinti asbesto poveikį darbuotojų, dirbančių su asbesto turinčiais gaminiais, sveikatai. Todėl vienas iš programos uždavinių – aprūpinti regionų visuomenės sveikatos priežiūros tarnybų laboratorijas oro ėminių paėmimo priemonėmis, modernizuoti Higienos instituto akredituotą laboratoriją pagal asbesto tyrimams keliamus reikalavimus. Numatoma vykdyti tęstinius asbesto plaušelių ir asbesto darinių tyrimus plaučių audinyje, patvirtinti profesinių ligų nustatymo kriterijus, kuriuose būtų reikalavimai asbesto sukeltoms ligoms diagnozuoti. Bus parengta ir vykdoma asbesto poveikio žmonių sveikatai tyrimų programa.

Sukūrus valstybinės kontrolės institucijų tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo su asbestu klausimais kvalifikacijos kėlimo sistemą, bus sustiprinta asbesto turinčių gaminių pašalinimo iš aplinkos kontrolė, sumažinta rizika darbuotojų ir visuomenės sveikatai.

***
Asbestas – tai grupė mineralinių pluoštinių medžiagų, iškasamų

Rusijos, Kanados, Jungtinių Valstijų, Kazachstano ir kitų šalių kasyklose. Jo lydymosi temperatūra – apie 1 600 laipsnių. Kipro gyventojai senovėje naudojo asbesto paklotus, kurie, įmesti į ugnį, vėl tapdavo švarūs. Suomių gentys asbestą naudojo gamindamos keraminius indus, o senovės egiptiečiai – žymių žmonių sarkofagus.