Tarptautiniai įsipareigojimai bei energetinės nepriklausomybės siekis skatina ieškoti alternatyvų tradiciniams energijos šaltiniams. Aktyvinti paieškas skatina ir neregėtų aukštumų pasiekusios naftos kainos. Didžiausiais pasiekimais naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius gali pasigirti švedai, kurie geranoriškai dalijasi patirtimi su kitomis šalimis. Gegužės pabaigoje Baltijos šalių energetikos specialistai sėmėsi informacijos Švedijos įmonėse ir Jončiopingo mieste vykusioje konferencijoje „Pasaulio bioenergija 2008“, po poros savaičių Švedijos energetikos specialistai dalijosi patirtimi tarptautinėje konferencijoje Vilniuje.

Nuolatinis dialogas energetikos klausimais

Energetinio saugumo klausimas bei alternatyvų įprastiniam kurui paieška aktuali ir kitoms Baltijos šalims – Latvijai ir Estijai. Dešimtmetį vyksta dialogas energetikos klausimais tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, prasidėjęs 1997 m. seminaru Osle. Ypač noriai patirtimi alternatyvios energetikos srityje dalijasi Švedijos specialistai. Vilniuje vykusioje konferencijoje Švedijos energetikos agentūros mokslinių tyrimų ir plėtros strategijos direktorius dr. Larsas Guldbrandas (Lars Guldbrand) tikino: ,,Aišku, kad mūsų požiūriai gali skirtis, galime skatinti skirtingus techninius sprendimus, tačiau šioje srityje mes galime vieni iš kitų pasimokyti“.

Pasimokyti iš švedų alternatyvios energetikos srityje išties yra ko. Tuo įsitikino gegužės pabaigoje Švedijoje viešėję Baltijos šalių energetikos specialistai. „Pamačiau visai kitokį požiūrį ir nusiteikimą dėl energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių. Mano nuomone, Lietuva šioje srityje atsilieka dėl politinių partijų kitokio požiūrio į bioenergiją ir finansinių išteklių stokos“, – tvirtina Ūkio ministerijos Energetikos departamento vyr. specialistė Giedrė Vyšniauskaitė.

Daugiausia alternatyvios energijos – iš biokuro

Biokuras – populiariausias atsinaujinantis energijos šaltinis ir Lietuvoje, ir Švedijoje. Požiūris į vėjo energiją abiejose šalyse panašus. Švedai juokauja: ,,Mums labai patinka vėjo energija, bet mes labai nenorime pro savo langus matyti vėjo jėgainių sparnų.“ Be gyventojų pasipriešinimo, mažesnį vėjo energijos populiarumą lemia ir didelių investicijų poreikis, iš dalies ilgai trunkančios jėgainių statybos. Vis tik Švedijoje, skirtingai negu Lietuvoje, galima pastebėti vėjo jėgainių ir toliau nuo jūros esančiuose regionuose. Hidrojėgainių veikla abiejose šalyse smarkiai ribojama aplinkosaugos reikalavimų. Įrengus hidroelektrines pažeidžiama upių natūrali ekologinė pusiausvyra. Švedijoje planuojama ne įrengti naujas jėgaines, naudojančias vandens energiją, o tobulinti jau esančias.

Saulės energija Švedijoje naudojama aktyviau negu Lietuvoje, tačiau dėl didžiulių investicijų poreikio tai vienas iš mažiausiai populiarių atsinaujinančių energijos šaltinių.

Miškų krašte be naudos nesupūva nė šakelė

Švedijoje miškai užima daugiau nei pusę šalies ploto. Sparčiai vystoma medienos apdirbimo pramonė lėmė technologinius laimėjimus – švediškos miško kirtimo ir apdorojimo mašinos (dar vadinamos ,,harvesteriais“) bei medvežės pasaulyje labai vertinamos. Miško ruošos atliekos Švedijoje naudojamos biokurui. Iš miškų jos keliauja į įmones, ruošiančias bei naudojančias medienos biomasę. Lietuvoje iki šiol miško kirtimo atliekos naudojamos vangiai, daugiausia privačių asmenų būstui šildyti ir tik neseniai pradėta nedidelius medienos atliekų kiekius naudoti biokuro gamybai.

Nemažai medienos atliekų susidaro ir vėlesniame medienos apdirbimo procese – lentpjūvėse. Bendrovei „Boo Forssjo“ priklausančioje lentpjūvėje iš medienos atliekų – pjuvenų, drožlių – gaminamos granulės. Daugiau kaip 300 000 m3 pjuvenų ir drožlių čia sunaudojama granulių gamybai. Lentpjūvei šildyti ir medienai džiovinti taip pat naudojama šiluma, gauta deginant medienos drožles. Čia pat granulės ir pakuojamos į maišus. Kurui dažniausiai jas naudoja individualūs namų ūkiai arba smulkios katilinės.

Du trečdaliai šilumos, trečdalis – elektros energijos

Biokurą naudojančiose įmonėse populiariausias kombinuotas energijos gavimo metodas – šilumos išgaunama didesnė dalis, o elektros energijos – mažesnė. „Ena Energi“ – Enčiopingo miesto savivaldybės komunalinės kompanijos kogeneracinėje elektrinėje iš biokuro išgaunama 300 GWh energijos. Du trečdaliai (200 GWh) sunaudojama šildymui, likęs trečdalis – elektros energijai. Didžioji dalis čia naudojamo biokuro – medienos atliekos: 50 proc. – medžių šakos ir viršūnės, 20 proc. – medžio žievė, 15 proc. –  pjuvenos. Likusi dalis – energetiniai javai ir karklai.

Greta įmonės plytinčios energetinių karklų plantacijos drėkinamos iš nuotekų valymo įrenginių tiekiamu vandeniu. Taip gaunama dvejopa nauda: plantacijos atlieka biologinio filtro vaidmenį – valo vandenį ir auginamas biokuras katilinei. Prieš 20 metų šioje katilinėje naudota mažiau nei ketvirtadalis biokuro. Dabar biokuras čia sudaro didžiąją dalį naudojamo kuro, o naftos produktų beveik nebenaudojama.

Vienu sprendimu – dvi problemos

Daug problemų ir diskusijų sukelia atliekų saugojimo problema. Niekas nenori, kad atliekos būtų kaupiamos už jų kiemo tvoros. Linčiopingo savivaldybės komunalinės kompanijos „Tekniska Verken“ atliekų kaimynystė visai nepiktina. Atliekos – viena pagrindinių žaliavų, kurias deginant čia išgaunama energija. Nuo 2005 m. čia kasmet sudeginama 350 000 t atliekų. Energijos kiekiui, kuris išgaunamas sudeginus tiek atliekų, išgauti reikėtų 85 000 t naftos produktų. Tačiau deginama tik tai, ko jau nebegalima niekaip kitaip panaudoti – visų pirma, namų ūkiai ir pramonės įmonės skatinamos rūšiuoti tai, ką galima perdirbti. Įmonės atstovo teigimu, gyventojams nėra reikalo nerimauti dėl priemiestyje deginamų atliekų – jie žino, kad deginant atliekas taikomi dar griežtesni reikalavimai negu deginant įprastinį kurą.

Lietuvoje dar tik planuojama, kad 2012 m. atliekos turėtų būti deginamos 3 didžiausiuose miestuose. Šie planai sukėlė aršias visuomenės diskusijas. Konferencijoje Vilniuje aplinkos viceministras Raimundas Paliukas išsakė abejonę, ar visos 3 deginimo įmonės Lietuvoje atsiras iki 2012 m., tačiau bent sostinėje, anot jo, tokie įrenginiai turėtų būti. ,,Vilniaus šilumos tinklų“ atstovas Bronius Cicėnas atkreipė dėmesį į tai, jog Švedijoje atliekų deginimo įrenginiai priklauso savivaldybėms, o Vilniuje svarstyta galimybė tokius įrenginius leisti statyti privačiai bendrovei.

Nuo restorano stalelio iki degalų autobusui

Atliekas naudojant energijai išgauti sprendžiama ne tik energetikos problema, bet ir nereikia sukti galvos dėl atliekų kaupimo. Yrant organinėms atliekoms išsiskiria dideli metano kiekiai, kurie, kai kurių mokslininkų teigimu, patekę į aplinką spartina klimato pokyčius. ,,Sugaudžius“ metano dujas galima ne tik išvengti neigiamo poveikio aplinkai, tačiau ir naudoti jas kaip energiją.

Biodujos aktyviai naudojamos Švedijoje. Linčiopinge galima pasivažinėti biodujomis varomais autobusais. Būtent šiame mieste prieš trejus metus pradėjo kursuoti pirmasis biodujų energija varomas traukinys. Biodujos išgaunamos iš dumblo, nuodingų jūros dumblių, nuotekų dumblo, maisto atliekų ir atliekų, kurios susidaro gaminant etanolį ar biodyzeliną.

Baltijos šalių energetikai lankėsi vienoje tokių įmonių, kuri įsikūrusi visai netoli Stokholmo centro. Jos atstovo Larso Brolino (Lars Brolin) tikinimu, nė viena kita iš atsinaujinančių biokuro rūšių nėra tokia universali pramonės žaliavų atžvilgiu. Jo teigimu, pigiausia biodujas išgauti iš nuotekų dumblo – 0,034 euro/kWh. Kiek brangesnis biodujų išgavimas iš skerdyklų atliekų ir iš energetinių augalų ( 0,045 ir 0,049 euro/kWh).

Iš viso Švedijoje dabar veikia 233 kogeneracinės elektrinės, kuriose iš biodujų sugeneruojama 1,3 TWh (teravatų) energijos. Iš jų 139 yra nuotekų valymo įmonėse. Daug atliekų saugojimo įmonių (sąvartynų) taip pat išgauna biodujas (70). Keletas įmonių užsiima biodujų išgavimu iš maisto atliekų, pramonės nuotekų, taip pat tuo užsiima ir keletas stambių ūkinių įmonių.

Surėmė pečius alternatyvų paieškai

Atsinaujinančių energijos šaltinių paieška aktuali ne tik Europos šalims. Tarptautinėje konferencijoje „Pasaulio bioenergija 2008“, kuri vyko Švedijos parodų rūmuose ,,Elmia“, 60 valstybių atstovai dalijosi patirtimi atsinaujinančių energijos šaltinių srityje. Pranešimai pateikti tokia įvairia tematika, kad kiekvienas konferencijos svečias galėjo atsirinkti sau pačias įdomiausias sritis.

Viena sesija buvo skirta biodujoms. Savo šalies patirtį bei ateities vizijas pristatė ne tik Švedijos, bet ir Vokietijos, Italijos, Japonijos atstovai. Svarstyta galimybė energijos išgavimui naudoti popierių ir laikraščius, pateiktas siūlymas ateityje kurti sintetines gamtines dujas bei naudoti jas kurui.

Kitoje sesijoje aptartas Švedijos ir JAV bendradarbiavimas bioenergijos srityje. Ateities vizijomis trečioje sesijoje dalijosi Švedijos, Italijos ir Austrijos atstovai. Taip pat aptartos aplinkosauginės problemos ir darni plėtra Afrikos valstybėse. Jos dalyviai sužinojo apie aplinkosauginę ir socio­ekonominę naudą Etiopijoje, kur maistui namuose gaminti kaip kuras naudojamas etanolis.

Reikalingi nauji technologiniai sprendimai

Vienoje iš konferencijų centro ,,Elmia“ salių buvo pristatomi įvairūs įrenginiai, skirti biokurui gaminti ir naudoti. Tarp daugybės įrenginių, kuriais gaminamos granulės iš medienos atliekų, šiaudų ir kitos biomasės, čia buvo galima apžiūrėti ir įrenginius, kuriais granulės gaminamos iš atliekų. Kaip pasakojo tokį įrenginį pristačiusios bendrovės ,,Pelleting Technology Nederland“ atstovas Ronaldas Katė (Ronald ten Cate), granulės gaminamos iš didelę energetinę vertę turinčių atliekų ir naudojamos kaip biokuras. Anot jo, iš įvairių medžiagų sudaryta atliekų masė užima didžiulį tūrį, o suspaudus jas į granules smarkiai sumažėja tūris, be to, patogiau jas naudoti.

Parodoje pristatyti įvairūs biokuro deginimo įrenginiai. Švedijos bendrovės ,,Ekosystem“ atstovas Erikas Petersonas (Erik Peterson), pristatydamas Eurofire linijos įrenginius, skirtus granulėms deginti, pasakojo, kad jų galingumas siekia nuo 20 iki 700 kW. Jis tikino, jog naudojant šiuos įrenginius ne tik sutaupoma pinigų, bet ir mažinami į atmosferą išmetamų medžiagų kiekiai.

Baltijos šalių energetikos specialistai aktyviai naudojosi organizatorių sudaryta galimybe susitikti ir dalykiškai pabendrauti su Švedijos įmonių, veikiančių bioenergijos srityje, atstovais. ,,Šiaulių energijos“ gamybos ir technikos skyriaus viršininkas Remigijus Šinkūnas, bendraudamas su vienos stambiausių produkcijos kogeneracinėms elektrinėms tiekėjų ,,Wartsila Sweden“ atstovais, pasisėmė patirties, kuri, anot jo, bus naudinga pradedant naudoti biokurą Šiaulių miestui šildyti.

Miestas, kuris ne tik vartoja

Konferencijoje buvo pristatyta Švedijos vyriausybės iškelta darnaus miesto (SymbioCity) idėja. Idėjos autoriai tikino, jog 2050 m. žmonių populiacija išaugs iki 9 milijardų, 60 proc. jos gyvens miestuose. Kad miestai nevirstų besočiais gamtinių išteklių rijikais ir neužverstų visos žmonijos šiukšlėmis, būtina jau dabar mieste ieškoti pusiausvyros. Mieste, kur visi procesai glaudžiai susiję, idėjos autoriai siūlo sieti problemas tarpusavyje ir taip ieškoti sprendimų. Viena didžiausių mieste – automobilių kamščių problema. Siūlomas sprendimas – plėtoti biodujas naudojantį visuomeninį transportą. Energijos šaltinių ir atliekų saugojimo problemas siūloma spręsti deginant atliekas ir taip dvigubai sumažinti energijos kainas. Pasak jų, 1 t atliekų savyje turi sukaupusi 3 000 kWh energijos.

Teorinių žinių praktinis taikymas

Tarptautinėje konferencijoje Vilniuje Švedijos atstovai taip pat dalijosi patirtimi ir patarimais, tačiau daugiau dėmesio skirta Lietuvos situacijai bei perspektyvoms atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo srityje. „Vietiniai ištekliai reiškia, kad pinigai lieka Lietuvoje – juos galima skirti verslo vystymui šalies viduje, o dabar daug lėšų turime skirti naftos ir dujų importui“, – pastebėjo Deividas Matulionis, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius.

Aplinkos viceministras R. Paliukas pažymėjo, jog Lietuvoje stinga informacijos apie atsinaujinančius energijos šaltinius, dažnai pritrūksta ir valstybės paramos, iškyla techninių kliūčių. Dėl to atsinaujinančių energijos šaltinių išgavimas ir naudojimas mūsų šalyje dar menkai vystomas. Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas pabrėžė, kad šioje srityje esame patekę į, jo žodžiais tariant, ,,velnio trikampį“: investicijos, kainos ir laikas. Pasak jo, brangiausias šiame trikampyje yra laikas, nes dėl planavimo bei poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vilkinimo projektai nuolat brangsta.