Nuo pernai galioja atnaujintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės. Vienus metus jų laikantis, paaiškėjo, kad kai kuriuos reikalavimus reikia papildyti ar koreguoti – tai ir padaryta šį pavasarį. Pakeitimais siekta patikslinti kai kuriuos punktus, kuriuos ūkininkaujant, pasirodė, galima interpretuoti vienaip ar kitaip.

Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, privalo laikytis visi pareiškėjai, įregistravę ekologinės gamybos ūkius ir siekiantys gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatus. Tobulėjant ūkininkavimui, keičiantis gamybos sąlygoms, nuolat tobulinamos ir ekologinio žemės ūkio taisyklės. Paskutinioji jų versija išleista ir patvirtinta 2007 m. balandžio 11 d., o po metų, 2008 m. balandžio 10 d., taisyklės šiek tiek pakeistos LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-199. Šio įsakymo privalo laikytis visi ekologinės gamybos ūkio subjektai ir juo vadovautis įstaiga „Ekoagros“, sertifikuodama ūkius.

Kada nereikia kuoliukų

Nauju įsakymu praplėsta Taisyklių 19-ojo punkto dalis. Joje yra išsamiau ir konkrečiau parašyta apie riboženklius, kuriais turėtų būti atskirtos ekologinės gamybos žemės ūkio naudmenos nuo apsaugos juostų ir įprastinės gamybos pasėlių. Akcentuojama, kad vegetacijos periodu, kai apsaugos juostoje augantys augalai ar žemės dirbimo būdas skiriasi nuo ekologinės gamybos lauke augančių pasėlių, papildomai kuoliukais išskirti ekologinės gamybos laukų nereikia. Taip pat kuoliukų, pažyminčių ekologinės gamybos laukus, nereikia esant natūralioms riboms (kelias, lauko keliukas, griovys, tvora ar krūmais bei medžiais apaugusi želdinių juosta).

Be to, 19 punktas papildytas penktąja pastraipa, t. y. nurodytas konkretus leidžiamas nukrypimas procentais nuo minimalaus sodų ir uogynų tankio. Tačiau reikalaujamas sodinukų tankumas turi būti atstatytas iki kitų metų sertifikavimo. Taip pat papildytas ir 20.2 punktas, kuriame sakoma, kad jauni (iki 3 metų) šaltalankių sodinukai turi būti pažymėti ne žemesniais kaip 0,5–0,7 m aukščio kuoliukais.

Prašymai naudoti organines trąšas

Ekologiškai ūkininkaujant, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į dirvos derlingumą ir azoto balansą dirvožemyje. Todėl visi ekologinės gamybos ūkiai privalo parengti šiam ūkininkavimo būdui tinkamus sėjomainos planus (kuriuose ankštiniai augalai sudarytų ne mažiau kaip 20 proc.) ir jų laikytis. Sėjomainos planus galima koreguoti ir keisti, nurodžius svarbias priežastis.

Laukams tręšti organines trąšas (mėšlą), gautas iš nesertifikuotų gyvūnų, galima naudoti tik sertifikacijos įstaigai leidus, todėl reikia užpildyti prašymą F-102 ir iki tręšimo gauti leidimą. Po tręšimo prašymai nesvarstomi ir leidimai neišduodami.

Dar kartą apie reikalavimus sėklai

Atsiradus reikalavimui dalį produkcijos, užaugintos ekologinės gamybos ūkyje, realizuoti, ūkininkai labiau susidomėjo, kaip gauti kokybišką derlių. Pirmiausia reikia gerai paruošti dirvą sėjai ir naudoti sertifikuotas geros kokybės sėklas. Nuo 2006 m. sausio 1 d. visi ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai privalo naudoti tik ekologinės gamybos metodu išaugintas sėklas ar augalų (bulvių) dauginamąją medžiagą (būtina turėti Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie ŽŪM išduotą sėklos kokybės sertifikatą). Sėklos ir dauginamoji medžiaga gali būti apdorota tik Reglamente nurodytomis medžiagomis. Ekologiniam ūkiui sėklas ir dauginamąją medžiagą galima:

• įsigyti iš Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos atestuotų ekologiškų sėklų tiekėjų;
• įsigyti iš ekologinės gamybos ūkių, kuriuose išaugintą produkciją galima naudoti kaip sėklas (turi būti ne tik ekologinės gamybos ūkio sertifikatas, bet dar ir sėklos sertifikatas);
• naudoti savo ekologinėje ūkio dalyje išaugintą produkciją.

Jei Lietuvoje nėra norimos rūšies, veislės ar kategorijos ekologiškų sėklų, tai pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1452/2003 penktąjį straipsnį gali būti taikomos išimtys ir leidžiama naudoti įprastinę sertifikuotą sėklą. Išduoti leidimus tokioms sėkloms naudoti ūkyje Žemės ūkio ministerija pavedė sertifikavimo įstaigai „Ekoagros“. Prieš sėją reikia su nustatytos formos prašymu (F-088) kreiptis į įstaigą ir gauti leidimą ekologinės gamybos ūkyje naudoti neekologiškas sertifikuotas sėklas.

Prašymai peržiūrimi ir leidimai išduodami iki sėjos pabaigos. Pasibaigus sėjai, prašymai nesvarstomi ir leidimai neišduodami. 2008 m. vasario 29 d. Žemės ūkio ministerija išleido įsakymą Nr. 3D-109, pagal kurį visi ekologiškai ūkininkaujantys be atskiro sertifikavimo įstaigos leidimo gali įsigyti ir naudoti pridėtame sąraše išvardintas neekologiškas augalų sėklas.

Aktualijos gyvulių augintojams

Jau minėtu įsakymu Taisyklėse pakeisti 50 ir 51 punktai, kurie nustato minimalius triušių įsigijimo, veisimo, auginimo bei sertifikavimo reikalavimus. Triušininkystės produkcija gali būti ženklinama kaip ekologiška, jei triušiai ne mažiau kaip 3 mėnesius nuo gimimo buvo auginami laikantis šių reikalavimų. Gyvūnėliai negali būti auginami narvuose, išskyrus triušių pateles, kurios gali būti laikomos juose po 15 dienų nuo sukergimo iki jauniklių atjunkymo; narvo plotas vienam triušiui yra ne mažesnis negu 0,4 m2, papildomai pridedant po 0,1 m2 kiekvienam atvestam triušiukui. Pusę narvo grindų ploto gali sudaryti grotelės; triušiavimosi ir auginimo patalpos yra atskirtos. Natūraliam prieaugliui papildyti, suderinus su sertifikavimo įstaiga, leidžiama iš įprastinių ūkių įsigyti iki 20 proc. triušių patelių per metus. Ypatingais atvejais, sertifikavimo įstaigai leidus – iki 40 procentų.

Reikia atkreipti dėmesį, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. žolėdžių gyvulių šėrimui naudoti įprastinės gamybos pašarus draudžiama, o šeriant kitų rūšių gyvulius, jie negali viršyti 10 procentų. Laižomoji druska ir visi mineraliniai-vitamininiai priedai, kurie maišomi į pašarus, nėra įprastiniai pašarai ir jų kiekis procentais neskaičiuojamas. Tačiau ekologinės gamybos ūkyje atrajotojams skirti sintetiniai A, D, ir E vitaminai, visiškai atitinkantys natūralius, turi būti suderinti su Žemės ūkio ministerija.

Sertifikavimo įstaiga gali leisti ekologinės gamybos ūkiuose naudoti pagalbines medžiagas, kurios nėra įtrauktos į Reglamente leidžiamų naudoti medžiagų sąrašą, tačiau atitinka Reglamento ir Taisyklių reikalavimus. Įrodymui reikia pateikti medžiagos kilmę ir sudėtį patvirtinančius ar atliktų laboratorinių tyrimų analizės dokumentus.

Paralelinė produkcija – neleistina

Norint turėti realizuojamos ekologiškos produkcijos, negalima ūkyje auginti paralelinės produkcijos įprastinėje ūkio dalyje arba tuos pačius augalus auginti skirtingų statusų laukuose. Tokiu atveju reikia prašyti sertifikavimo įstaigos sutrumpinti pereinamąjį laikotarpį laukams, kurie buvo vėliau įtraukti į ekologinę gamybą. Prašymus dėl pereinamojo laikotarpio sutrumpinimo įstaigai reikia pateikti iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Prie prašymo būtina pridėti patvirtinančius dokumentus, kad per paskutinius 3 metus tuose laukuose nebuvo naudotos jokios sintetinės medžiagos ir vienus metus laukai jau dalyvavo „Agrarinės aplinkosaugos“ programoje.

Pažeidus ekologinės gamybos ūkiams keliamus reikalavimus (tekste paminėtų reikalavimų pažeidimai ir yra dažniausia besikartojantys), sertifikavimo įstaiga taiko su Nacionaline mokėjimo agentūra suderintas ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintas sankcijas. Apie jas informuojamas kiekvienas pareiškėjas, įregistravęs savo ekologinės gamybos ūkį VšĮ „Ekoagros“. Be to, sertifikavimo įstaiga patikrina, ar pareiškėjas, norintis sertifikuoti žemės ūkio naudmenas, yra pateikęs visus žemės nuomos ar nuosavybės į tą žemę patvirtinančius dokumentus bei žemės sklypų planus.

Ūkių plėtra jau lėtesnė

Nors Ekologinio ūkininkavimo taisyklės bei reikalavimai ekologiniams ūkiams griežtėja, tačiau norinčių ekologiškai ūkininkauti skaičius nemažėja. Žinoma, didėjimas ne toks ryškus kaip ankstesniaisiais metais, tačiau ir 2008–aisiais užregistruoti 109 nauji ekologinės gamybos ūkiai iš 34 rajonų ir savivaldybių. Daugiausia naujokų prisidėjo Šilalės r. (11 naujų pareiškėjų), Raseinių r. (7 nauji pareiškėjai) ir Švenčionių r. (6 nauji pareiškėjai). Kituose rajonuose, kurie pirmauja ekologinių ūkių skaičiumi, prisidėjo tik po kelis naujus pareiškėjus.

Pagal 2008 02 07 LR žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-61 pradedantieji ūkininkauti ar jų įgalioti atstovai privalo išklausyti Ekologinio ūkininkavimo pagrindų kursą ir sertifikavimo įstaigai pateikti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimo kopiją. Naujiems pareiškėjams, šiais metais pradėjusiems ūkininkauti ekologiškai ir savo ūkius įregistravusiems VšĮ „Ekoagros“, nepateikus įstaigai minėtojo dokumento, sertifikatai už 2008 metus nebus išduodami. Tikimasi, kad daugelis naujųjų ūkininkų bus orientuoti į geros kokybės ekologiškos produkcijos gamybą ir pateikimą rinkai.

***
Be atskiro sertifikavimo įstaigos leidimo leidžiama įsigyti ir ekologinės gamybos ūkiuose naudoti šių augalų rūšių neekologiškas sėklas

Runkeliai ir javai: cukriniai ir pašariniai runkeliai, Spelta kviečiai, kukurūzai.

Pašariniai augalai: baltosios smilgos, pieviniai pašiaušėliai, šluotiniai burnočiai, aukštosios avižuolės, beginklės dirvuolės, paprastosios šunažolės, tikrieji eraičinai, nendriniai eraičinai, raudonieji eraičinai, rytiniai ožiarūčiai, daugiametės svidrės, pelkinės miglės, pievinės miglės, paprastosios miglės, sėjamieji esparcetai, rausvieji dobilai, baltieji dobilai, ruginiai vikiai, griežčiai, bitinės facelijos, aliejiniai ridikai.

Daržovės ir prieskoniniai augalai: daržiniai porai, laiškiniai česnakai, plačialapiai česnakai, paprastieji krapai, šakniniai ir lapiniai salierai, valgomieji krienai, baltagūžiai, gūžiniai ir žiediniai kopūstai, ropės, vienametės paprikos, blakinės kalendros, agurkai, moliūgai, patisonai, cukinijos, paprastieji pankoliai, bulvinės saulėgrąžos, salotos, lęšiai, pomidorai, soros, paprastieji pastarnokai, sėjamosios petražolės, šparaginės pupelės, daržo pupelės, valgomieji ridikai, ridikėliai, rūgštynės, daržiniai špinatai.

Aliejiniai ir pluoštiniai augalai: rapsai, rapsukai, kmynai, dažiniai dygminai, linai, baltosios garstyčios.

Vaistažolės ir aromatiniai augalai: vaistinės svilarožės, vaistinės šventagaršvės, didžiosios varnalėšos, kartieji kiečiai, triskiaučiai lakišiai, paprastosios gyvatžolės, vaistinės agurklės, juodosios garstyčios, vaistinės medetkos, rausvažiedės ežiuolės, smėlyniniai šlamučiai, kvapiosios stumbražolės, paprastosios jonažolės, didieji debesylai, tikrosios levandos, paprastosios sukatžolės, sėjamosios pipirinės, vaistinės gelsvės, kvapieji mairūnai, vaistinės ramunėlės, vaistinės melisos, pipirmėtės, garbanotosios mėtos, juodgrūdės, kvapieji bazilikai, paprastieji raudonėliai, ženšeniai, miškinės, vaistiniai šalavijai, valgomosios gelteklės, tikrieji marginiai, vaistinės taukės, citrininiai ir vaistiniai čiobreliai, didžiosios dilgėlės, vaistiniai valerijonai, trispalvės našlaitės.