Didžiausią žalą rapsų pasėliams padaro rapsiniai žiedinukai. Jie išplitę visur, kur tik auginami rapsai, žalingiausi būna rapsų stiebo augimo–butonizacijos tarpsniais. Kadangi žalingumo ribai įvertinti konkrečiame rapsų lauke reikia nemažai pastangų, o piretroidų grupės insekticidai yra ganėtinai pigūs, rapsų augintojai insekticidus dažnai naudoja neatsižvelgdami į kenkėjų žalingumo ribas. Kada, kuo ir kaip purkšti pasėlius, kad cheminių augalų apsaugos produktų poveikis būtų optimalus?

Rapsiniai žiedinukai anksti pavasarį iš žiemojimo vietų (lauko pakraščių, žole ir krūmais apaugusių vietų) migruoja ant žydinčių kiaulpienių, vėdrynų, vaismedžių, kur minta žiedadulkėmis. Vėliau, orams sušilus iki 14–15 °C, žiedinukai skrenda į žieminių rapsų pasėlius. Suaugėliai vabalai butonizacijos tarpsniu maitinasi butonais, o patelės į rapsų butonus deda kiaušinėlius, išsiritusios lervos minta žiedadulkėmis.

Vėliau, vasarinių rapsų butonizacijos tarpsniu, rapsiniai žiedinukai persikelia į vasarinių rapsų pasėlius. Suaugėliai vabalai ir maitinasi, ir deda kiaušinėlius į butonus, kurių skersmuo mažesnis negu 2 mm. Pažeidžia rapsų žiedinius pumpurus, išgraužia juose angas, apgraužia ar visai sunaikina kuokelius ir piesteles. Pažeisti žiediniai pumpurai nubyra, lieka vien žiedkočiai, o žiedai ir ankštaros nesusiformuoja. Per metus dažniausiai išsivysto tik viena kenkėjo generacija.

Kenkėjų žalingumo ribos

Rapsiniai žiedinukai ekonominiu požiūriu yra labai žalingi kenkėjai rapsų ir kitų bastutinių šeimos augalų pasėliuose daugelyje pasaulio šalių, kur kasmet skaičiuojami dideli derliaus nuostoliai. Kroatijoje rapsiniai žiedinukai sunaikina iki 35 proc. rapsų sėklų derliaus. Danijoje dėl rapsinių žiedinukų padarytos žalos sėklų derliaus nuostoliai atskirais atvejais siekia 80 proc. Vokietijoje 2006 metais dideli rapsų sėklų derliaus nuostoliai dėl rapsinių žiedinukų antplūdžio buvo nustatyti 200 tūkst. ha rapsų pasėlių. Įvairiose šalyse yra nurodomos labai skirtingos rapsinių žiedinukų žalingumo ribos, kurias pasiekus būtina naudoti insekticidus, siekiant išvengti didesnių rapsų sėklų derliaus nuostolių. Danijoje, Škotijoje rapsinių žiedinukų žalingumo riba yra vos 1 vabalas ant augalo, Prancūzijoje – 2–3 kenkėjai ant augalo butonizacijos tarpsnio pradžioje (BBCH 52–53). O štai, pavyzdžiui, Anglijoje insekticidus rekomenduojama naudoti tik tada, kai ant vieno rapsų augalo randama vidutiniškai 15 kenkėjų.

Lietuvoje rapsinių žiedinukų žalingumo ribos specialiais tyrimais nėra nustatytos, tačiau jei stiebo augimo tarpsnio pradžioje vienam augalui tenka vidutiniškai 1–2 žiedinukai, butonizacijos tarpsniu – 3–4 vabalai, laikoma, kad žiedinukų skaičius yra pasiekęs žalingumo ribą ir tokius pasėlius rekomenduojama skubiai nupurkšti insekticidais.

Dažniausi – piretroidų grupės insekticidai

Pagal integruotas augalų apsaugos rekomendacijas, kai nepavyksta sureguliuoti kenkėjų skaičiaus įvairiomis agrotechninėmis priemonėmis ir kai jų skaičius viršija žalingumo ribas, naudojami cheminiai preparatai – insekticidai. Iki 1990 metų įvairiems kenkėjams naikinti pasėliuose daugiausia buvo naudojami organofosfatų grupei priklausantys insekticidai, kurie buvo labai toksiški bitėms ir kitiems naudingiems vabzdžiams.

Siekiant sumažinti organofosfatų grupės cheminių preparatų neigiamą poveikį naudingiems vabzdžiams ir gamtai, buvo sukurti piretroidų grupės insekticidai, kurie buvo ne tik efektyvūs, saugūs aplinkai, bet ir palyginti pigūs. Daugelį metų įvairiose šalyse įvairiems kenkėjams, tarp jų ir rapsiniams žiedinukams, naikinti buvo registruoti ir naudojami išimtinai piretroidų grupei priklausantys insekticidai.

Lenkijoje žiedinukų kontrolei šiuo metu registruota 32 insekticidai su 14 veikliųjų medžiagų, priklausančių 3 pagrindinėms cheminėms grupėms, tarp jų piretroidams – 11 veikliųjų medžiagų (alfa-cipermetrinas, beta-cyflutrinas, biofentrinas, cipermetrinas, deltametrinas, esfenvaleratas, etofenproxas, gamma-cihalotrinas, lambda-cihalotrinas, zeta-cipermetrinas ir tau-fluvalenatas); neonikotinoidams priklauso tik viena veiklioji medžiaga (acetamipridas); organofosfatams – dvi veikliosios medžiagos (fozalonas ir chlorpyrifosas). Danijoje žiedinukų kontrolei registruotos veikliosios medžiagos priklauso išimtinai piretroidų grupei (alfa-cipermetrinas, cipermetrinas, lambda-cihalotrinas ir tau-fluvalinatas). Panaši situacija ir kitose Europos šalyse.

Atsparumo insekticidams atsiradimo pradžia

Dažnai naudojant išimtinai tik piretroidų grupės insekticidus, kai kuriose šalyse jau išsivystė rapsinių žiedinukų atsparumas šios grupės insekticidams. Švedijoje ir Šveicarijoje pirmieji duomenys apie žiedinukų atsparumą piretroidams buvo užregistruoti 2000 metais. Pastaraisiais metais rapsinių žiedinukų rezistentiškumas piretroidams buvo nustatytas Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, Ang­lijoje, Lenkijoje, ir kitose šalyse. Danijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad, panaudojus šioje šalyje registruotų piretroidų grupės insekticidų standartines normas, išgyveno daugiau kaip 99 proc. rapsinių žiedinukų, panaudojus dimetoatą – daugiau kaip 36 procentai. Lenkijoje, atlikus rezistentiškumo tyrimus trijose skirtingose šalies srityse, taip pat nustatytas aukštas rapsinių žiedinukų rezistentiškumas piretroidų grupės insekticidams.

Švedijoje rapsinių žiedinukų rezistentiškumas piretroidams pirmiausia buvo nustatytas toje šalies dalyje, kurioje žieminiai ir vasariniai rapsai kelis dešimt­mečius auginami dideliais plotais. Nuo 1990 metų rapsų apsaugai nuo žiedinukų čia buvo naudojami tik piretroidų grupei priklausantys insekticidai. Šiais insekticidais rapsų pasėliai buvo purškiami 2–5 kartus per sezoną, bet, nepaisant to, žiedinukų populiacija nuo 2000 metų gerokai padidėjo.

Kaip viena iš priežasčių, lėmusių stip­rų žiedinukų populiacijos padidėjimą, įvardijamas sumažėjęs šių kenkėjų jautrumas insekticidams. Danijoje vidutinis insekticidų purškimo dažnumas 1 ha rapsų pasėlių 2005 metais buvo 0,6, 2006 – 1,3, o 2007 – 1,5 karto. Dažnesnio insekticidų naudojimo priežastis, manoma, taip pat yra kenkėjų atsparumo insekticidams atsiradimas. Teigiama, kad žiedinukų rezistentiškumas piretroidams greičiau išsivysto ten, kur auginami abiejų formų – žieminiai ir vasariniai – rapsai.

Vokietijoje atlikus žiedinukų rezistentiškumo lambda-cihalotrinui (piretroidų grupės veikliajai medžiagai) laboratorinius tyrimus, buvo aptikta nuo labai jautrių iki labai rezistentiškų šiai veikliajai medžiagai kenkėjų individų. Rezistentiškumas piretroidams buvo nustatytas ir kenkėjų populiacijose iš Austrijos, Anglijos, Norvegijos, Šveicarijos. Pietryčių Anglijoje prastesnis insekticidų veiksmingumas nuo rapsinių žiedinukų buvo nustatytas 2003 metais, o 2004-aisiais jau buvo nustatytas, nors ir labai silpnas, rapsinių žiedinukų atsparumas lambda-cihalotrinui.

Atlikus žiedinukų rezistentiškumo analizę įvairiose Europos šalyse, nustatyta, kad Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje daugumos žiedinukų populiacijų jautrumas piretroidų grupės insekticidams yra labai sumažėjęs, tai yra dauguma populiacijų yra rezistentiškos. Vidutiniškai atsparios žiedinukų populiacijos vyrauja Švedijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje, o Austrijoje ir Anglijoje kol kas vyrauja jautrios piretroidams žiedinukų populiacijos.

Auga dėmesys rezistentiškumo problemai

Rapsinių žiedinukų rezistentiškumo problema labai išsamiai buvo analizuota 2007 metais rugsėjo mėnesį Berlyne įvykusiame Europos augalų apsaugos organizacijos (EPPO) darbo grupės susitikime. Atstovai iš įvairių šalių – mokslininkai ir chemijos kompanijų specialistai – pasidalijo žiniomis apie šios problemos egzistavimą ir galimus sprendimo būdus. Įvairiose šalyse, siekiant sumažinti žiedinukų rezistentiškumo plitimą ir apsaugoti rapsų augintojus nuo galimų didelių rapsų sėklų derliaus nuostolių, vykdomas rezistentiškumo monitoringas, koreguojamos rapsų pasėlių apsaugos nuo žiedinukų rekomendacijos.

Švedijoje, siekiant sustabdyti žiedinukų rezistentiškumo plitimą, rekomenduojama naudoti I piretroidų grupės insekticidą Mavriką, kaitaliojant jį su naujai šioje šalyje registruotais insekticidais organofosfatų grupės – Sumithionu (v. m. fenitritionas) ir neonikotinoidų grupės – Biscaya (v. m. tiaklopridas). Šveicarijoje, tuose regionuose, kur nustatytas rapsinių žiedinukų rezistentiškumas, buvo registruoti ir rekomenduoti naudoti neonikotinoidų grupės insekticidai (v. m. tiaklopridas ir acetamipridas).

Vokietijoje 2006 metais apie 200 tūkst. ha rapsų pasėlių nepavyko sustabdyti žiedinukų antplūdžio, todėl skubiai buvo parengtos naujos rekomendacijos 2007 metams, laikinai registruoti ir leisti naudoti rapsų pasėliuose organofosfatų grupės insekticidai, apribojant jų naudojimo laiką tik žalių butonų tarpsniu.

Kokia situacija Lietuvoje?

Lietuvoje rapsų plotai didėja ir ateityje didės, nes auga šių augalų produkcijos poreikis ir maisto pramonei (eksportui), ir biodyzelino gamybai. Didės ir šio augalo auginimo intensyvumas, siekiant padidinti derlingumą ir bendrą produkcijos kiekį.

Vien piretroidų grupės insekticidai rapsų apsaugai nuo žiedinukų naudojami jau apie 15 metų. Šiuo metu Lietuvoje rapsų apsaugai nuo žiedinukų yra registruoti 9 insekticidai, iš kurių 8 priklauso piretroidų grupei: Buldokas (v. m. beta ciflutrinas), Ciperkilas (cipermetrinas), Decis mega (deltametrinas), Fastakas (alfa cipermetrinas), Fury (zeta cipermetrinas), Karate zeon (lambda cihalotrinas), Mavrikas (tau fluvalinatas), Sumi alfa (esfenvaleratas). Tik 2007 metais buvo registruotas vienas insekticidas, priklausantis neonikotinoidų grupei – Proteus (v. m. tiaklopridas).

Kadangi Lietuvoje auginami žieminiai ir vasariniai rapsai, rapsų pasėlių apsaugai nuo žiedinukų daug metų naudojami vien piretroidų grupės insekticidai, kurie tais pačiais metais tame pačiame lauke naudojami dažniausiai kelis kartus, neretai neatsižvelgiant į kenkėjo žalingumo ribas, o profilaktiškai (mat insekticidų kaina palyginti maža), todėl galima daryti prielaidą, kad rapsinių žiedinukų rezistentiškumui išsivystyti mūsų šalyje yra tokios pat labai palankios sąlygos, kaip ir kaimyninėse šalyse. Tačiau jokių konkrečių duomenų šiai prielaidai patvirtinti ar paneigti kol kas neturima, todėl Lietuvos žemdirbystės institute, Augalų patologijos ir apsaugos skyriuje, šiais metais pradedami tokie tyrimai.

Kartu su rapsinių žiedinukų rezistentiškumo piretroidams atsiradimo prob­lema nauji uždaviniai iškyla ir mokslo darbuotojams – reikia patikslinti žiedinukų žalingumo ribas žieminiams ir vasariniams rapsams, papildyti žinias apie rapsinių žiedinukų gyvenimo ciklą, žiemojimo sąlygas, nustatyti kenkėjo populiacijos rūšinę sudėtį ir kt.

Naujausios rekomendacijos augintojams

EPPO darbo grupės susitikime Berlyne buvo atkreiptas dėmesys į rapsinių žiedinukų rezistentiškumo atsiradimo problemą ir priimtos rekomendacijos augintojams.

• Prieš priimant sprendimus dėl insekticidų naudojimo, rekomenduojama nustatyti kenkėjų gausumą konkrečiame rapsų pasėlyje.
• Sumažinti purškimų nuo rapsinių žiedinukų skaičių, nenaudoti insekticidų profilaktiškai. Jei įmanoma, sumažinti piretroidų purškimų skaičių.
• Atsiradus kenkėjų rezistentiškumui nors vienai piretroidų grupės veikliajai medžiagai, išsivysto kryžminis jų rezistentiškumas visiems tos grupės insekticidams; siekiant išvengti rezistentiškumo, svarbu kaitalioti skirtingų gupių insekticidus (piretroidus, organofosfatus ir neonikotinoidus), tuomet rezistentiškumo atsiradimo rizika sumažinama.
• Organofosfatų ir neonikotinoidų grupių insekticidai šiuo metu yra labai svarbūs, sprendžiant rapsinių žiedinukų rezistentiškumo insekticidams problemą.