03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/05
Pokyčiai augalų apsaugos produktų rinkoje svarbūs visiems
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Europos Komisijos iniciatyva keičiama direktyva 91/414/EEB, reglamentuojanti augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai. Pakeitimų tikslas – sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimo riziką, poveikį aplinkai, skatinti gamtą tausojantį ūkininkavimą, augintojų konkurencingumą, sudaryti augintojams sąlygas geriau apsirūpinti reikalingais augalų apsaugos produktais ir kt. Numatoma sudaryti patvirtintų veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių sąrašą ES lygiu, sudaryti draudžiamų cheminių medžiagų sąrašą. Keičiasi veikliųjų medžiagų vertinimo ir patvirtinimo bei augalų apsaugos produktų registravimo procedūros. Kas iš to laimės ir kas pralaimės? Skirtingų institucijų atstovai pokyčių reikšmę interpretuoja nevienodai, o kartais net radikaliai priešingai: nuo nuogąstavimų, kad, rinkoje nebelikus daugybės iki šiol naudojamų pesticidų, žemdirbių išlaidos produkcijai išauginti didės ir maistas dar labiau brangs iki visiško palaikymo ir pritarimo, kad grėsmę keliančios veikliosios medžiagos būtų griežtai uždraustos, net nelaukiant, kol ta grėsmė bus įrodyta arba paneigta moksliniais tyrimais.

Aušra BENIULIENĖ

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė

Šiandien dar sunku pasakyti, kokios reglamento nuostatų formuluotės bus patvirtintos bendro sprendimų priėmimo procedūros metu šį rudenį. Tačiau Europos Parlamentui plenariniame posėdyje pirmuoju skaitymu priėmus savąjį reglamento pasiūlymo variantą, yra pagrindo nuogąstauti, kad pralaimėsime visi.

Reikėtų paminėti, kad lygiagrečiai vyksta du to paties Europos Komisijos pateikto reglamento pasiūlymo svarstymai – Europos Parlamente ir Taryboje. Šiandien galime teigti, kad tik daug palankesnis žemės ūkiui Tarybos reglamento pasiūlymas galėtų padėti „neutralizuoti“ radikalų Parlamento pasiūlymą tolesnėse abiejų institucijų ir Komisijos derybose.

Kovo 27 d. Briuselyje įvykusiame forume dėl žemės ūkio ateities pranešėjai akcentavo būtinybę permąstyti žemės ūkį reglamentuojančius teisės aktus, nes ES institucijos, lyg tebegyvendamos perprodukcijos laikais, iš inercijos inicijuoja žemės ūkiui nepalankias nuostatas. Forume dalyviai balsavo už tai, kad būtų kaip galima geriau užtikrintas Europos apsirūpinimas savais maisto produktais, kartu nenusižengiant aplinkosaugos reikalavimams, o tai galima įgyvendinti tik tuo atveju, jei žemės ūkio gamybai skirtuose plotuose pasėliai bus prižiūrimi pagal pažangias technologijas. Tai neįsivaizduojama be augalų apsaugos produktų, kurių dėka gali būti užtikrinta saugių, kokybiškų ir įperkamų maisto produktų gamyba.

Turime palankias ūkininkavimui klimato ir dirvožemio sąlygas, puikios kvalifikacijos augintojus, Europa turi augalų apsaugos produktų gamybos pramonę, tiekiančią rinkai įvairios paskirties augalų „vaistus“, tačiau mums gali būti atimta galimybė visu tuo tinkamai pasinaudoti. Galiu tik retoriškai paklausti: „Kas kerta galvą vištai, dedančiai aukso kiaušinius?“ Ypač maisto krizės artėjimo akivaizdoje...

Skaudžiausias pasekmes gali turėti veikliųjų medžiagų praradimas. Galime susidurti su neleng­va užduotimi, kaip išvengti rezistentiškumo, jei mūsų arsenale kai kuriais atvejais beliks tik vieno ar dviejų veikimo būdų produktai. Nepriklausomų ekspertų teigimu, triazolų grupės fungicidų praradimas labai apsunkintų kovą su javų septorioze, rapsų ligomis. Lietuvoje įregistruota, ko gero, mažiausia augalų apsaugos produktų, net lyginant su Skandinavijos šalimis. Mūsų ūkininkai, ypač sodininkai ir daržininkai, neatlaiko konkurencijos su kitų šalių augintojais dar ir dėl to, kad jiems prieinamas daug siauresnis augalų apsaugos produktų pasirinkimas. Nežinau, ar reikėtų džiaugtis perspektyva, kad įsigaliojus naujam reglamentui atsitiktų taip, kad visų ES šalių ūkininkai kentėtų dėl nelygių konkurencinių galimybių su kitų pasaulio šalių augintojais, kurie turės daugiau galimybių apsaugoti savo pasėlius ir produkciją sėkmingai eksportuos į Europą.

Nuo 1991 metų, kai buvo pradėta veikliųjų medžiagų peržiūra pagal dabar galiojančią direktyvą, iš leidžiamų naudoti veikliųjų medžiagų sąrašo buvo išbraukta per 800 medžiagų. Tačiau visi sutiko su griežtesnėmis nuostatomis, kurios buvo paremtos moksliniais argumentais, realios rizikos įvertinimu. Augalų apsaugos produktai savo sudėtyje turi kenkėjų, ligų sukėlėjų ar piktžolių gyvybinius procesus veikiančių (pavojingų) medžiagų – tam jie ir kuriami. Registracijos procese jie yra įvertinami, ir tik tokie iš jų, kurie „veikia kenksmingus organizmus, kuriems naikinti yra skirti, neturi nepageidautino poveikio augalams ar augaliniams produktams, nesukelia nereikalingų kančių ir skausmo stuburiniams gyvūnams, neturi tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio žmogaus ar gyvūnų sveikatai, nedaro neleistino poveikio aplinkai“ (citata iš Lietuvos augalų apsaugos įstatymo) yra įregistruojami. Įsigaliojus naujajam reglamentui, situacija gali keistis, nes veikliosios medžiagos gali būti atmestos be išsamaus jų įvertinimo vien todėl, kad jos tų pavojingų medžiagų turi.

Įvairių ekspertų teigimu, veikliosioms medžiagoms įvertinti taikant Komisijos pasiūlytus kriterijus, būtų prarasta apie 25 proc. augalų apsaugos produktų. Pritaikius dar ir Parlamento plenariniame posėdyje priimto reglamento nuostatas, žemės ūkis netektų per 80 proc. augalų apsaugos produktų. Prieš atmetant veikliąsias medžiagas, būtina atlikti išsamų rizikos įvertinimą ir tik tuomet priimti sprendimą. Taip yra vertinami veterinariniai preparatai, vaistai, taip pagal REACH tvarką yra vertinamos visos kitos cheminės medžiagos. Veiklioji medžiaga neturi būti atmesta vien todėl, kad ji turi pavojingų savybių, nes taip galiausiai neteksime didžiosios dalies iki šiol saugiai naudojamų augalų apsaugos produktų, neturėdami jokių alternatyvų, kuo juos pakeisti.

Mūsų manymu, pozityvios nuostatos Tarybos reglamento pasiūlyme yra zoninė registracijos sistema, išplėtotas abipusio registracijos pripažinimo taikymas ir laikinoji registracija. Greitesnis naujų produktų atsiradimas rinkoje skatina žemdirbius sparčiau įsisavinti modernias technologijas, o naujus produktus kuriančioms firmoms – tai paskata tolesnėms inovacijoms. Tačiau laikinosios registracijos koncepcijai prieštarauja Europos Komisija, kuri mano, kad, dirbant pagal naują procedūrą, produktai bus registruojami greičiau, nors Tarybos skaičiavimai to nepatvirtina.

Ne mažiau svarbu, kad būtų taikoma duomenų apsauga. Norėdami pateikti naujausius reikalavimus atitinkančius duomenis veikliųjų medžiagų peržiūrai ir registracijos atnaujinimui, vienam produktui gamintojai išleidžia apie 7 mln. eurų. Nesitikėdami apsaugoti savo investicijų, gamintojai nesiryš atnaujinti registracijos, tuomet iš rinkos dings nemažai produktų, ypač skirtų sodams ir daržams, nes jų atsiperkamumas yra pats mažiausias.

Tam, kad Tarybos reglamento pasiūlymu teikiamos pozityvios nuostatos įsigaliotų, būtinas vieningas visų šalių narių palaikymas ir balsavimas politinio sprendimo priėmimo metu ir vėlesnėse svarstymo stadijose. Mums svarbiausia, kad Lietuvos oficiali pozicija dėl reglamento būtų palanki Lietuvos žemės ūkiui ir ji būtų nuosekliai ginama.

Zofija CIRONKIENĖ

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Vargu ar siūlomomis priemonėmis realiai bus galima pasiekti numatytų tikslų. Jei, kaip siūlo Europos Parlamentas, augalų apsaugos priemonių sąraše nebeliktų 80 proc. insekticidų ir 70 proc. fungicidų, apie kokį gamtą tausojantį ūkininkavimą ar augintojų konkurencingumą galima kalbėti? Pirma, sumažinus veikliųjų medžiagų skaičių ir suteikus pirmenybę vienai ar kelioms veikliosioms medžiagoms ar jų grupėms, padidėtų rizika, kad, naudojant panašaus veikimo būdo veikliąsias medžiagas, greičiau išsivystytų ligų, kenkėjų bei piktžolių atsparumas joms. Kaip reikės nuo žaladarių apsisaugoti po kokių trejų metų? Antra, ūkininkai neabejotinai prarastų pajamų dėl mažesnio derliaus ir prastesnės produkcijos kokybės.

Lietuvos daržovių augintojų asociacija Valdybos posėdyje nagrinėjo siūlomo Europos Komisijos reglamento projekto nuostatas. Jame daug gražių žodžių, kilnių idėjų, kurios mums, kaip šios planetos gyventojams, neabejotinai yra priimtinos. Tačiau augintojai nepritaria reglamento projekte siūlomai griežtai zoninei registracijos sistemai, kuri apsunkintų daržovių augintojams turėti jų poreikius atitinkantį produktų spektrą. Kartu pablogintų konkurencijos sąlygas su tokiomis šalimis kaip Lenkija ar Olandija, kur bus naudojamas daug platesnis produktų spektras. Jei norima laikytis augalų apsaugos produktų registracijos zonų, jas reikia nustatyti ne pagal valstybių, bet pagal ligų ir kenkėjų paplitimo ribas.

LDAA pozicija šiuo klausimu yra tokia: šalims narėms leisti savarankiškai pripažinti augalų apsaugos produktų registraciją ir iš kitų ES zonų, kurių klimato, žemės ūkio ir fitosanitarinės sąlygos yra panašios, jei toks augalų apsaugos produktas šaliai narei yra reikalingas ir ypač, jei tai augalų apsaugos produktas, skirtas mažais plotais auginamiems augalams. Be to, turėtų būti supaprastinta mažais plotais auginamiems augalams reikalingų augalų apsaugos produktų registracija – tai skatintų produktų gamintojus investuoti į tokių produktų sukūrimą ir išlaikymą rinkoje. Šią savo poziciją perdavėme COPA/COGECA darbo grupei, ŽŪR, žemės ūkio ministrei, nes už šį reglamentą ministrai turės balsuoti Europos Taryboje.

Jei reglamentas bus priimtas atsižvelgiant į EP siūlymus, nukentės ne tik Europos žemdirbiai, negalintys įsigyti pigesnių augalų apsaugos priemonių, bet ir vartotojai. Kylant produkcijos savikainai, jos kaina vartotojui dar labiau padidės. Ypač tai pajus vaisių ir daržovių vartotojai, nes šis reglamentas skaudžiausiai palies šios produkcijos augintojus. Gali būti, kad vaisiai ir daržovės parduotuvių lentynose eiliniam vartotojui taps neįperkami – tiesiog prabangos prekė.

ES būsimajame reglamente daugiau dėmesio turėtų skirti ūkininkų mokymui, kad būtų užtikrintas ir aplinkai, ir dirbančiajam saugus purškimas. ES turėtų prisidėti prie saugaus ir tvaraus augalų apsaugos produktų naudojimo skatinimo bei augalų apsaugos produktų naudojimo integruotoje augalų apsaugos sistemoje, saugių auginimo technologijų kūrimo, jų propagavimo ir pritaikymo kiekvienoje ES šalyje narėje. Saugios, gerus ekonominius rezultatus duodančios auginimo technologijos yra vienas iš sektoriaus konkurencingumą lemiančių faktorių, todėl šalys ir augintojai, finansuodami gamybinius bandymus, paprastai patirtimi dalijasi labai nenoriai, ypač jautriame vaisių ir daržovių sektoriuje, kai rinkoje kaskart kartojasi vienų ar kitų produktų perprodukcijos krizės.

Visos suinteresuotos šalys palaiko EK iniciatyvą koordinuoti ir racionalizuoti augalų apsaugos produktų registracijos sistemą, tačiau abejoja, ar zoninės registracijos sistema padės sukurti lanksčią, efektyvią augalų apsaugos produktų registracijos sistemą ir suvienodins augintojų galimybes. Tarp tos pačios zonos šalių egzistuoja dideli dirvožemio, klimato sąlygų, piktžolių, ligų bei kenkėjų paplitimo skirtumai, skiriasi geros žemės ūkio praktikos reikalavimai bei produktų naudojimo spektras. Todėl bet kada gali atsirasti poreikis produktams, kurie registruoti kaimyninėje zonoje. O EK siūloma registracijos sistema nenumato galimybės lanksčiau patenkinti šiuos poreikius.

Kristina VALIONIENĖ

Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų apsaugos skyriaus vyr. specialistė

Prieš daugiau kaip pusantrų metų – 2006 metų liepos 24 d. – Europos Komisija pateikė siūlymą Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentui dėl augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką. Šiuo pasiūlymu naikinamos ET direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką ir ET direktyva 79/117/ EEB, draudžianti tiekti į rinką ir naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra tam tikrų veikliųjų medžiagų.

Šis pasiūlymas svarstytas Europos Parlamente, taip pat Europos Tarybos žemės ūkio klausimų darbo grupėje „Pesticidai/augalų apsaugos produktai“ (2006–2008 metais vyko 17 šios darbo grupės posėdžių, kuriuose dalyvavo Lietuvos atstovai). Po ilgų diskusijų tolesniems svarstymams pateiktas kompromisinis reglamento variantas.

Pagrindinės reglamente pateiktos nuostatos

  • Numatoma sudaryti patvirtintų veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių sąrašą ES lygiu bei registruoti augalų apsaugos produktus, turinčius sudėtyje minėtų medžiagų šalyse narėse (ŠN).
  • Numatyta sudaryti draudžiamų koformuliantų sąrašą (t. y. cheminių medžiagų, kurios naudojamos ar skirtos naudoti augalų apsaugos produkto ar priedo sudėtyje, tačiau nėra veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergikliai).
  • Numatytos veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių vertinimo ir patvirtinimo bei augalų apsaugos produktų registravimo procedūros.

Siekiant išvengti darbo dubliavimo, pagreitinti sprendimų dėl augalų apsaugos produktų registravimo priėmimą bei užtikrinti, kad skirtingose ES šalyse narėse ūkininkai turėtų panašias galimybes, numatytas privalomas augalų apsaugos produktų registravimo pripažinimas tarp zonos šalių narių – t. y. jei vienoje tos zonos šalių augalų apsaugos produktas yra įvertintas ir dėl jo registravimo priimtas sprendimas, kitos tos zonos šalys, jeigu joms yra pateikiama paraiška, privalo pripažinti pirmosios šalies registraciją (Lietuva priskirta ,,A“ Šiaurės šalių zonai, kartu su Danija, Švedija, Suomija, Latvija ir Estija).

Privalomas registracijos pripažinimas (kai pateikiama paraiška) numatytas visoje Europoje, jei augalų apsaugos produktas įregistruotas bent vienoje ES šalyje naudojimui šiltnamiuose, apdorojimui nuėmus derlių, sėklų beicavimui ir augalams ar augalų produktams laikyti naudojamų tuščių sandėlių ar taros apdorojimui. Jei augalų apsaugos produktas neregistruotas, kadangi pareiškėjas nepateikė paraiškos, tokiu atveju oficialios ar mokslo įstaigos, dalyvaujančios žemės ūkio veikloje, ar profesionalios žemės ūkio organizacijos, registracijos savininkui sutikus, galės pateikti paraišką ir dokumentus, augalų apsaugos produktui registruoti pagal abipusio pripažinimo procedūrą.

  • Tuo atveju, kai veikliosios medžiagos yra identifikuojamos kaip keistinos, t. y. keliančios riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, šalys narės turi atlikti lyginamąjį vertinimą ir jas pakeisti mažiau pavojingomis.
  • Reglamentuojamas beicuotų sėklų tiekimas į rinką, prekyba analogiškais augalų apsaugos produktais, laikina augalų apsaugos produktų registracija, jei dėl procedūrinių priežasčių veiklioji medžiaga nepatvirtinama per 2 metus ir 6 mėnesius.
  • Pateikta nuostata, kad kiekvienam registruotam mažais plotais auginamam augalui duomenų apsaugos laikotarpis pratęsiamas 3 mėnesiais (išskyrus atvejus, kai taikoma ekstrapoliacija, jei paraiška tokiam naudojimui pateikiama ne vėliau kaip per 5 metus nuo pirmo įregistravimo ŠN). Bendras duomenų apsaugos laikotarpis neturi viršyti 13 metų, o augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra mažos rizikos veikliosios medžiagos, neturi viršyti 15 metų. Tos pačios duomenų apsaugos taisyklės taikomos ir trečiosioms šalims, pateikusioms tyrimų duomenis mažais plotais auginamiems augalams. Taip pat įtraukta nuostata dėl duomenų apsaugos tyrimams, kurie būtini registracijai atnaujinti arba peržiūrėti. Duomenų apsauga tokiems tyrimams taikoma 5 metus.
  • Nustatoma mažos rizikos veikliųjų medžiagų ir pagrindinių medžiagų patvirtinimo tvarka. Naujos nuostatos dėl augalų apsaugos produktų pakavimo, ženklinimo ir reklamos – pavyzdžiui, neregistruotų augalų apsaugos produktų negalima reklamuoti.
  • Gamintojai, tiekėjai, platintojai, importuotojai, eksportuotojai ir profesionalūs naudotojai turi vesti apskaitą apie jų gaminamus, importuojamus, eksportuojamus, saugomus, naudojamus ar tiekiamus į rinką augalų apsaugos produktus. Jie turės pateikti šią informaciją kompetentingai institucijai paprašius.

Danguolė GOROBECIENĖ

 Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės skyriaus gydytoja

Vertinant ekologijos ir žmonių sveikatos požiūriu, numatomi direktyvos 91/414/EEB pokyčiai yra palankūs. Sugriežtinti reikalavimai pesticidų veikliosioms medžiagoms leis užtikrinti, kad žemės ūkyje būtų naudojami tikrai saugūs produktai. Siūloma iš rinkos visiškai išimti I grupės mutagenus ir kancerogenus – medžiagas, kurių nuodingumas yra neabejotinas ir jau įrodytas. II klasės mutagenus ir kancerogenus numatyta leisti naudoti labai ribotai.

Ne tik ES, bet ir visame pasaulyje pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama tam, kad augalų apsaugos produktais nebūtų pikt­naudžiaujama, kad jie būtų naudojai tik tada, kai tai būtina, kitaip tariant, einama kokybine ir kiekybine pesticidų naudojimo mažinimo kryptimi.

Atliekant toksikologinį pesticidų veikliųjų medžiagų vertinimą, kol kas nevertinamas kombinuotas kelių preparatų poveikis, bend­ras galinčių patekti ar patenkančių į žmogaus organizmą veikliųjų medžiagų poveikis. Be to, vertinamas tik galimas poveikis sveikam žmogui, bet ne jautrioms grupėms: vaikams, pagyvenusiems, ligoniams, neįgaliesiems.

Tokios medžiagos, kaip I grupės kancerogenai, mutagenai, turinčios genotoksišką poveikį ar trikdančios endokrininę sistemą, gali turėti kumuliuojantį poveikį, suminį ar kombinuotą poveikį , kuris per ilgą laiką, kad ir mažomis dozėmis, gali pakenkti žmogaus, ypač jautrios grupės atstovui. Jei 70-metis ir 5-metis yra veikiami kancerogeno su 40 metų latentiniu periodu, tai vaikui poveikio rizika yra kur kas didesnė negu suaugusiam.

Ypač jautrus kenksmingoms medžiagoms yra žmogaus embrionas. Motinos kontaktas su pesticidais nėštumo metu gali tapti ne tik įgimtų apsigimimų, bet ir funkcinių pakenkimų, kurie išryškėja vėliau, priežastimi. Liverpulio universitete tyrimais patvirtinta, kad net maži sintetinių pesticidų ir chloroorganinių preparatų, turinčių endokrininę sistemą trikdančių savybių, kiekiai gali būti lemiantis veiksnys vystantis vėžiui.

Labai svarbus neigiamas neurotoksinis, endokrininę ir imuninę sistemą trikdantis poveikis. Yra nustatyta, kad vienas iš šešių vaikų turi vystymosi sutrikimų, dažniausiai nervų sistemos, kas pasireiškia nesugebėjimu mokytis, jutiminiais sutrikimais, cerebriniu paralyžiumi.

Tarptautinė vėžinių susirgimų agentūra (­IACR) nustatė, kad vėžio atvejų žymiai padaugėjo tarp vaikų visoje Europoje. Studija apėmė 77 111 diagnozuoto vėžio atvejus 1978–1997 metais 15 Europos šalių. Epidemiologinėmis studijomis ir toksikologiniais tyrimais buvo patvirtintas nepalankus pesticidų poveikis vaikų sveikatai ir pripažinta, kad vaikai yra daug jautresni cheminėms medžiagoms negu suaugę. Ir nors nėra konkrečių įrodymų, daugėja mokslininkų, organizacijų ir valstybės politikų, manančių, kad turi būti įspėjamoji (prevencinė) politika cheminių medžiagų naudojimo atžvilgiu.

Istorijoje yra daug pavyzdžių, kai ilgai buvo ignoruojami išankstiniai mokslininkų perspėjimai, kurie tapo akivaizdūs, o pasekmių šalinimas vėliau itin daug kainavo. Pavyzdžiui, asbestas, apie kurį pirmieji įspėjimai pasigirdo 1898 m. Didžiojoje Britanijoje, buvo uždraustas tik po 100 metų.

Vis dažniau pesticidų aptinkama maiste, vandenyje, ore ir žmogaus organizme. ES beveik pusėje tirtų vaisių ir daržovių (42,1 proc.) buvo aptikti pesticidų likučiai. Gana dažnai (5,1 proc.) aptikti likučiai viršijo leistiną lygį. Pavyzdžiui, triazofoso kiekis paprikoje 5 kartus, o metomilo (trikdančio endokrininę sistemą) vynuogėse net 10 kartų viršijo leistinus kiekius. Prancūzijos aplinkos instituto duomenimis, 96 proc. paviršinio vandens ir 61 proc. gruntinio vandens mėginių buvo aptiktas bent vienas pesticidas, trečdalyje mėginių kiekiai viršijo nustatytus leistinus.

Lietuvoje nėra mokslo įstaigos, kuri atliktų gilesnius pesticidų poveikio sveikatai ar aplinkai tyrimus. Tačiau vien analizuojant gyventojų sergamumo ir ligotumo statistinius duomenis ir lyginant 2002 m. rodiklius su 2006 m., stebimos nepalankios tendencijos. Didėja sergamumas piktybiniais navikais (2002 m. 11,0 atvejų 1 000 gyventojų, o 2006 m. 15,4 atvejai; endokrininės sistemos ligų skaičius padidėjo nuo 37,0 2002 m. iki 53,5 2006 m., lėtinių kepenų ligų – nuo 0,4 iki 0,5 atvejo 1 000 gyventojų). Dar didesnį nerimą kelia vaikų sveikatos būklė. Vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas dėl endokrininės sistemos susirgimų, padidėjo nuo 20,4 atvejų 1 000 vaikų 2002 m. iki 24,0 2006-aisiais; dėl nervų sistemos susirgimų – nuo 23,8 iki 27,6 atvejų, dėl psichikos sutrikimų – nuo 43,7 iki 49,6.

Saugus ir kokybiškas maistas, švari aplinka – toks yra visuomenės interesas, kurio neturėtų užgožti chemijos kompanijų, gaminančių augalų apsaugos produktus, komerciniai tikslai. Neįtikinamai skamba ir tvirtinimai neva, išėmus iš prekybos pigiuosius pesticidus, dar labiau brangs maistas: dabar dar veikia senoji direktyva, o kainos šuoliais kyla...

***
Reglamentas intensyviai svarstytas ES fitosanitarijos atašė susitikimuose, ES Tarybos Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje. Lietuvos pozicija, kurią Valstybinė augalų apsaugos tarnyba derino su Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijomis, Žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemdirbystės bei Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutais, Lietuvos augalų apsaugos asociacija, yra tokia: užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, vengti darbo dubliavimo tarp ES šalių narių, taip pat ES zonų šalių narių ūkininkams sudaryti vienodas galimybes rinktis augalų apsaugos produktus. Iš esmės pritariama siūlomam kompromisiniam variantui.

Reglamentą gegužės ar birželio mėnesį numatoma pateikti Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos politiniam sutarimui. Vėliau antrąjį 2008 metų pusmetį pirmininkaujanti šalis – Prancūzija – pateiks dokumentą Europos Parlamentui.