03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/05
Padovinyje darbas darbą veja
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Suvalkijos žemdirbiai garsėja sumanumu, darbštumu, tvarkingumu ir mokėjimu viską apskaičiuoti. Vienas iš tokių suvalkietiškais principais tvarkomų stiprių ir pažangių ūkių – Padovinio žemės ūkio bendrovė. Pustrečio tūkstančio hektarų žemės ūkio naudmenų valdanti bendrovė prioritetine kryptimi prieš kelerius metus pasirinko pienininkystę ir būtent šios ūkio šakos modernizavimui skiria daugiausia investicijų.

Bendrovė, kurios metinė apyvarta perkopė 9 mln. litų, praktiškai visas uždirbtas lėšas skiria investicijoms. Pasak pirmininko Gintauto Gumausko, pasiryžti didelėms investicijoms skatino ir Europos Sąjungos parama. Padovinio ŽŪB viena pirmųjų šalyje 2002 m. pagal SAPARD programą įgyvendino projektą „Investicijos į pieno gamybą“ už 1 mln. 979 tūkst. Lt. Po dvejų metų projekto įgyvendinimas buvo pratęstas ir, pasinaudojus SAPARD parama, modernizuota pašarų gamybos bazė. Įgyvendintas projektas „Investicijos į javų ir rapsų auginimą“ pagal 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumentą, suskubta pasinaudoti ir lėšomis pagal KPP priemonės „Standartų laikymasis“ Nitratų direktyvą. Visus šiuos projektus rengė bendrovės specialistai.

Šiomis dienomis prasideda darbai pagal patį naujausią Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos projektą, kurio įvertinimo dar laukiama. Pustrečio milijono vertės projektą numatyta įgyvendinti itin sparčiai – iki birželio. „Projektą turime įgyvendinti per 2,5 mėnesio. Mūsų darbus apsunkina tai, kad drastiškai nukrito pieno supirkimo kainos – kai planavome piniginius srautus, gaudavome už pieną po 1,05 Lt/l, o dabar kaina smuktelėjo iki 0,85 Lt/ l, tai daugiau kaip 20 proc., nors bendras ES vidurkis sumažėjo tik 5 procentais. Bet ką darysi, kaip nors privalėsime išsiversti, tikriausiai neapsieisime be kredito iš banko“, – sako bendrovės pirmininkas.

Nelaukiant projekto patvirtinimo, jau paskelbti ir įvykdyti pirkimo konkursai, į bendrovę atvežti du nauji Valtra traktoriai, kurie papildė ir taip jau nemenką suomiškos technikos komplektą. Iš viso dabar Padovinyje dirba dešimt Valtra traktorių nuo 95 iki 200 AG.

Pusšimtis traktorių – ne prabanga, o būtinybė

Investicijas į techniką bendrovė pradėjo prieš 11 metų. Pirmasis traktorius iš Vakarų pasaulio buvo Valtra, pasiekęs bendrovę 1997 m. pavasarį (jis, beje, ir šiandien dirba). „Gal kad pažintį su vakarietiška technika pradėjome nuo šių traktorių, jie mūsų ūkyje ir dominuoja, atlieka visus pagrindinius darbus, – pasirinkimą aiškina G. Gumauskas. – Prieinama kaina, paprastas valdymas, o ir personalas įgudo su jais dirbti.“

Galingųjų traktorių grupei atstovauja du traktoriai Fendt – 330 ir 310 AG. Jie komplektuojami su „Väderstad“ kompanijos žemės dirbimo agregatais. Mat tik tokie galingi traktoriai pajėgia tempti 4 m užgriebio pločio mechaninę ir 3 m pneumatinę sėjamąsias. Javų derlius nuimamas keturiais Claas Lexion grūdų kombainais. Kukurūzai dorojami smulkintuvu Claas Jaguar 820 (šių metų projekte įtrauktas dar vienas – Claas Jaguar 870). Visa bendrovės turima šienavimo technika yra prancūzų firmos „Kuhn“: viena šienapjovė – su plaušintuvu, kita – su traiškytuvu, du 6 m užgriebio pločio grėbliai ir du tokio pat užgriebio vartytuvai. Tos pačios kompanijos pasirinkta ir pašarų dalijimo technika: vienas pašarų dalytuvas su vertikaliais volais, kitas – su horizontaliais. Visa šiaudų apdorojimo technika yra kompanijos „John Deere“. Kadangi gyvulininkystės ūkyje visuomet daug krovos darbų, neapsieinama be teleskopinių krautuvų Manitou, Bobcat. Aišku, dar yra bent keli tręštuvai, purkštuvai.

„Mes sudarome komplektus – prie kiekvieno traktoriaus kabiname agregatą, suderiname, paruošiame darbui. Traktorių turime per pusšimtį – patikėkite, tai ne prabanga, o būtinybė, – aiškina pirmininkas. – Tarkime, dirbant žemę staiga užlyja. Tenka greitai kažką pakeisti, kad technologinis procesas nenukentėtų, pavyzdžiui, prisikabinti tokį kultivatorių, kuris pradžiovintų žemę, o ne atvirkščiai, visai suspaustų. Visada yra paruoštas traktorius, prie kurio prikabintas agregatas. Sėdi, užsikuri ir – tiesiai į lauką. O jei tektų vieną padargą nukabinti, kitą prikabinti, tinkamai priderinti – vien tam reikėtų sugaišti kelias valandas!“

Pasak pirmininko, pavyko taip sustyguoti darbus, kad net per darbymečius netenka dirbti naktimis. Pernai nuspręsta keisti užmokesčio mechanizatoriams apskaičiavimo tvarką. Visada kombainininkams buvo mokama už prikultas tonas ir – paradoksas – derlingumas būdavo daug mažesnis. Darbuotojai vaikydavosi tonų, skubėdavo, važiuodavo greitai, kad kuo daugiau prikultų. „Pernai nutarėme už darbo valandą mokėti 25 litus. Išlošėme visi: neišbarstėme derliaus, tausojome techniką, o žmonės daugiau uždirbo“, – naujais sprendimais džiaugiasi pirmininkas.

Cukrinių runkelių nebeaugins

Padovinio ŽŪB centras yra Padovinyje – kaime, kurio pavadinimas kilo nuo greta tekančio Dovinės upelio. Pietinė bendrovės žemių dalis kalvota (pasitaiko tokių stačių kalvų, kad technika sunkiai „įkopia“), o vakarinė – lygumos. Dirvožemiai labai įvairūs, bet daugiausia – sunkios molingos žemės, našumo balo vidurkis – apie 50. Didžioji žemės dalis nuomojama iš savininkų, bet nemažai bendrovė turi ir nuosavos žemės – jau artėja prie maksimalios leistinos 500 ha ribos. Žemės savininkai gyvena ir Vilniuje, ir Berlyne, yra iš Prancūzijos, o vienas net iš Kanados. Nuomos mokestis priklauso nuo žemės ploto, nuo našumo balo ir nuo vietovės, kur sklypas yra, ir net nuo to, koks yra privažiavimas.

Viena pagrindinių bendrovėje auginamų kultūrų – žieminiai kviečiai (veislės Zentos, Širvinta 1 ir Ada), kurie auginami kaip maistiniai – kasmet jų parduodama apie 3 000 tonų. Maždaug 250 ha skiriama žieminiams ir vasariniams rapsams, per 300 ha plote auginami kukurūzai. Dalis jų auginama pašarams (silosuojama), o apie 50–60 ha plote sėjamos ankstyvos brandos kukurūzų veislės, kurių derlius kuliamas grūdams (šiemet bus septinti metai, kaip kuliami kukurūzai). Iki šiol bendrovė augindavo apie 200 ha cukrinių runkelių – turėjo kvotą 10 tūkst. tonų šakniavaisių. „Šiemet, tikriausiai, jau nebesėsime, nes negauname pageidaujamos kainos: Marijampolės „Arvi cukrus“ pasiūlė po 125 Lt/t, o mes pageidaujame gauti 150 Lt/t“, – sako pirmininkas, tvirtindamas, kad nelengva apsispręsti neauginti iki šiol pelningos buvusios kultūros, juolab, kad ir visa reikiama technika įsigyta, bet kito kelio nėra.

Bendrovėje dar auginama vasarinių miežių, kviečių, mišinių, avižų, daugiamečių ir vienamečių žolių, 450 ha užima kultūrinės pievos ir ganyklos. Bendrovė yra ir sertifikuotas sėklininkystės ūkis, sėklai augina javus ir žoles. Daug kultūrų orientuota į pašarų gamybą – bendrovės pašarų gamybos ceche gaminama 11 receptų kombinuotieji pašarai, kuriais šeriami galvijai.

Pernai, dalyvaudama energetinių augalų auginimo programoje, bendrovė patyrė nuostolių, todėl šiemet, tikriausiai, neformins pasėlių kaip energetinių. Pasak pirmininko, dabar didžiausia bėda būtų, jei tektų privalomai draustis pasėlius. „Bendrovės ekonomistė suskaičiavo, kad už metus reikėtų sumokėti gerokai per 100 tūkstančių – tai didžiuliai pinigai, kurie vargu ar kada sugrįžtų – juk taip nebūna, kad visi pasėliai žūtų. Pasėlių draudimas turėtų būti laisvas, o ne privalomas“, – įsitikinęs pirmininkas.

Investicijos į pieno ūkį pasiteisino

Iš viso bendrovėje auginama 2 000 galvijų, iš jų 764 melžiamos karvės, likusieji – veislinis prieauglis (holšteinizuotos Lietuvos juodmargės) ir buliai mėsai (auginami iki 18–20 mėnesių amžiaus). Primilžio vidurkis – 7 500 l iš karvės. Pagal kontroliuojamų karvių bandos produktyvumą bendrovė yra tarp pirmaujančių Lietuvoje. Per dieną vidutiniškai parduodama 14 tonų pieno, vasarą pieno kiekis padidėja iki 16 tonų per dieną. Visą pieną superka „Vilkyškių pieninė“.

Gintautas, baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją ir ne vienerius metus dirbęs veterinarijos gydytoju, atskleidžia paprastą, bet patikimą būdą, kaip nustatyti, ar karvių bandoje viskas gerai. „Tiesiog ateinu apie 11 val. ryto į tvartą ir suskaičiuoju, kiek iš 25 karvių yra atrajojančių. Jei atrajoja daugiau kaip devynios, tai bandoje viskas gerai, prieskrandžiai veikia, pašarai kokybiški“, – aiškina pirmininkas.

Pašarų kokybei skiriamas itin didelis dėmesys, o jų ruošimo technologijų kruopščiai laikomasi. „Jei pašaras „brudas“ išėjo, karvės į jį nė nosies nekiša. Atrodo, sudedi pinigus, pašarų daug, o pieno nėra“, – sako pirmininkas.

Pieno ūkį numatyta dar plėsti, jau ruošiama vieta 1 200 vietų karvidei. Karvės tvartuose laikomos pririštos, o ganymo sezonui išgenamos į ganyklas. Pirmininko įsitikinimu, tai pats sveikiausias karvių laikymo būdas, o ir pieno visai kita kokybė, kai karvės lauke ganosi.

Geri darbuotojai – sėkmės garantas

Dabar bendrovėje iš viso dirba 100 darbuotojų, darbo jėgos stygiaus šiuo metu nesijaučia. Pirmininkas skuba pasidžiaugti, kad bendrovės beveik nepalietė emigracijos banga: pavyko išlaikyti gerus specialistus, pritraukti jaunų žmonių. „Tie, kurie dirba, uždirba neblogai. Pavyzdžiui, mechanizatorius gali uždirbti gerokai per 5 000 Lt“, – sako pirmininkas, paklaustas apie atlyginimus. Darbų daugiašakiame ūkyje užtenka ištisus metus. Žiemą ruošiama technika pavasariui, vežamos trąšos, vyksta statybos darbai – daug statinių bendrovėje statoma ūkio būdu. Puikiai sutvarkytos skystųjų ir biriųjų trąšų bazės, nauji modernūs grūdų elevatoriai, galingos grūdų džiovyklos, siloso tranšėjos, pašarų gamybos cechas – visur reikia nuolatinės priežiūros. Bendrovė laiko ir nemenką bityną – 70 bičių šeimų.

Pirmininkas didžiuojasi, kad pavyko išsaugoti bendrovę kaip savarankišką struktūrą, išlaikyti didelį stiprų ūkį. „Stambios verslo grupės, centrinis valdymas turi savų minusų, nors sako, kad tai pažangu. Mūsų, vietinių, yra visai kitas požiūris ir į ūkį, ir į žemę, ir į čia dirbančius žmones“, – sako Gintautas, Padovinio ŽŪB vadovaujantis nuo 1991 metų. Dabar bendrovėje dirba ir jo žmona Dalytė – ekonomistė, ir sūnus Girmantas – veterinarijos gydytojas.

„Kaip žemdirbiui palengvėtų gyvenimas, jei dirbtume po stogu ir, kada reikia, atsuktume lietų ar lieptume saulei šviesti. Bet taip nebus. Todėl turime labai kruopščiai apgalvoti visus savo žingsnius, susidėlioti darbus, kad pasiektume maksimaliai gerų rezultatų“, – sako pavyzdinio ūkio vadovas Gintautas Gumauskas