Visą sandėliavimo laikotarpį laikomi grūdai gali būti veikiami neorganinių (drėgmės, netinkamos temperatūros) ir organinių (vabzdžių, graužikų, paukščių ir mikroorganizmų) faktorių, kurie gali pabloginti grūdų kokybę, padaryti nemenkų nuostolių arba net visiškai sunaikinti derlių. Nekontroliuojamomis sąlygomis laikomi grūdai labai greitai gali tapti maitinimosi šaltiniu gausiai grupei organizmų.

Sandėliai turi būti gerai izoliuoti nuo drėgmės ir kritulių patekimo, taip pat drėgmė neturi skverbtis per pamatus. Sandėlio sienos turi būti lygios, langai, durys ir ventiliacijos angos atitinkamai apsaugotos ir užsandarintos. Visi prietaisai (krautuvai, matavimo-kontrolės priemonės, ventiliacija) turi būti tvarkingi.

Skirtingai negu lauko kenkėjai, sandėlių kenkėjai sandėliuose gali plisti ištisus metus. Tuščiuose sandėliuose sandėlių kenkėjai kaupiasi grūdų likučiuose, sąšlavose, grindų, aruodų, sienų plyšiuose. Kenkėjai į sandėlius patenka iš kaimyninių užkrėstų sandėlių, teritorijoje esančių šiukšlių ir grūdų likučių. Taip pat kenkėjai patenka su užkrėstais grūdais, ant transporto priemonių, žmonių drabužių ir avalynės, naudojant užkrėstą tarą, juos gali pernešti graužikai ir paukščiai.

Pagrindiniai kenkėjai sandėliuose

Dažniausiai sandėliuose plinta erkės, aruodiniai straubliukai, didieji milčiai, aruodinės kandys. Tačiau gali išplisti ir kiti ne mažiau žalingi kenkėjai.

Erkės pažeidžia gemalinę grūdo dalį, todėl sumažėja sėklų daigumas. Jei viename kilograme randama 100 erkių ir netaikoma jokia apsauga, per tris mėnesius šis kenkėjas sugadins apie 65 proc. grūdų gemalų. Erkių vystimasis priklauso nuo šilumos, drėgmės ir maisto. Be maisto kai kurių rūšių erkės išgyvena du mėnesius ir daugiau. Daugelio rūšių erkės nesimaitina 10–11 proc. drėgnumo grūdais. Optimaliomis sąlygomis (kai temperatūra 15–28 oC, aplinkos santykinė oro drėgmė 70–80 proc.) erkių vystimosi ciklas trunka apie dvi savaites. Sandėliuojamiems grūdams atšalus iki -15 oC, dauguma erkių žūva.

Nepalankiomis sąlygomis (trūkstant maisto, drėgmės ir kt.) dauguma erkių žūva, tačiau kai kurių rūšių erkių pronimfos, nepasiekusios nimfos stadijos, virsta tam tikra forma, vadinama hipopusais. Hipopusai yra daug atsparesni sausam orui, žemai ir aukštai temperatūrai negu kitų vystymosi fazių erkės, jie neturi burnos organų ir nesimaitina. Be to, hipopusai yra atsparesni cheminiams augalų apsaugos produktams. Erkės hipopusų stadijoje išgyvena pakankamai ilgai – dvejus ir daugiau metų. Susidarius palankioms sąlygoms, hipopusai virsta nimfomis, iš kurių išsivysto suaugusios erkės.

Aruodiniai straubliukai gadina varpinių javų grūdus, miltus, sėlenas. Šie kenkėjai žiemoja visose vystymosi stadijose išskyrus kiaušinėlio. Vabalai žiemoja sienų, pertvarų, grindų plyšiuose, šiukšlėse ar kitose nuošalesnėse ir šiltesnėse sandėlio vietose. Lervos ir lėliukės žiemoja grūdo viduje. Vabalai yra jautrūs temperatūrai, kuriai nukritus žemiau -10 oC, jie žūva.

Aruodinių straubliukų vabalai tampa aktyvūs pavasarį. Patelės kiaušinėlius dažniausiai deda į varpinių javų grūdus, kurių drėgnumas ne mažesnis kaip 9 procentai. Išsiritusios lervos besimaitindamos išgraužia visą grūdo vidų, o besimaitindami vabalai apgraužia grūdus iš išorės. Palankiomis vystytis sąlygomis per metus iš vienos patelės trijų generacijų gali išsivystyti apie 250 tūkst. naujų vabalų.

Didieji milčiai minta grūdais, kombinuotaisiais pašarais, miltais, duona, kruopomis. Šių kenkėjų aptinkama ir lauke, kur jie gali vystytis trūnijančioje medienoje, pjuvenose. Ypač palanku šiems kenkėjams daugintis ir vystytis, kai temperatūra yra 26 oC, o aplinkos santykinė drėgmė 65 procentai.

Aruodinės kandys gadina rugių, kviečių, kukurūzų, žirnių grūdus, sausus konditerijos gaminius, džiovintus vaisius, uogas, grybus. Kenkia vikšrai, kurie gyvena viršutiniame grūdų sluoksnyje. Vikšrai grūdus graužia iš paviršiaus, sutraukę juos voratinkliu į krūveles po 20–30 grūdų. Šie kenkėjai ne tik apgraužia grūdus ir jų produktus, bet ir užteršia juos išmatomis ir voratinkliais.

Pirmiausia – profilaktinės priemonės

Sandėlių apsaugai nuo kenkėjų pirmiausia rekomenduojama taikyti profilaktines priemones. Svarbiausia – tinkamai paruošti ir sandėlius, ir grūdus. Išvežus grūdus, sandėlius būtina kruopščiai išvalyti nuo šiukšlių, grūdų likučių. Taip pat reikia išvalyti mašinas, įrengimus, inventorių. Gyvybingų kenkėjų pastebėjus atliekose ir šiukšlėse, jas būtina sunaikinti. Paliktos šiukšlės sandėliuose yra puiki buveinė įvairiems sandėlių kenkėjams, kurie vėliau pereina į šviežiai atvežtus grūdus. Be to, paliktos šiukšlės sumažina dezinsekcijos efektyvumą. Jos sugeria naudojamas apsaugos priemones ir sumažina šių priemonių patekimo ant kenkėjų galimybę. Išvalius sandėlius, reikia užsandarinti įvairius įtrūkimus ir plyšius, graužikų landas. Taip pat būtina sutvarkyti sandėlių teritoriją.

Ką tik iš lauko atvežtuose grūduose vyksta įvairūs biocheminiai procesai arba vadinamasis brendimas po derliaus nuėmimo. Iš pradžių grūdai intensyviai kvėpuoja, todėl padidėja jų drėgmė ir temperatūra. Kad grūdai tuo metu būtų apsaugoti nuo perkaitimo ir pelėjimo arba net nuo gyvybingumo praradimo, juos reikia ventiliuoti šaltu ir sausu oru. Procesų intensyvumas grūduose laikui bėgant lėtėja ir galiausiai stabilizuojasi. Ir vėliau grūdai sandėliuose turėtų būti protarpiais ventiliuojami. Per grūdų masę pereinantis sausas ir šaltas oras paima drėgmės ir šilumos perteklių. Optimalios sąlygos ilgam ir geram grūdų laikymui – ne didesnė kaip 14 proc. grūdų drėgmė ir 10 oC temperatūra. Nepatariama maišyti seniau laikomų grūdų su naujai atvežtais.

Kai grūdai laikomi tinkamomis sąlygomis (optimalioje temperatūroje ir drėg­mėje), sandėlių kenkėjams daugintis nepalanku. Tačiau sandėliuojamus grūdus rekomenduojama periodiškai tikrinti, ar juose neplinta žaladariai. Tam paimami ėminiai iš kelių skirtingų vietų, kadangi kenkėjai grūdų masėje paprastai pasiskirsto netolygiai. Grūdų užsikrėtimo laipsniui nustatyti reikėtų kreiptis į specialistus.

Radus bent vieną kenkėją – dezinsekuoti

Grūdų saugyklose radus bent vieną erkę ar aruodinį straubliuką, patalpą reikia dezinsekuoti. Lietuvoje dezinsekavimui leidžiami naudoti insekticidai ir akaricidai pateikti lentelėje. Dezinsekuojamos ne tik grūdų laikymo patalpos, bet ir teritorija aplink sandėlius, kadangi sandėlių kenkėjai gyvena ne tik sandėliuose, bet ir aplink juos. Ypač kenkėjams palanku, jei aplink sandėlį esantis plotas apaugęs žole, pribyrėję grūdų, pelų ir įvairių šiukšlių.

Kenkėjais užkrėsti grūdai yra dezinsekuojami (tik skirti sėklai) arba fumiguojami. Užkrėsti kenkėjais grūdai fumiguojami sandariuose elevatoriuose, saugyklose, vagonuose, maišuose, konteineriuose, supilti ant grindų, uždengtų dujoms nepralaidžiu brezentu. Fumigantai gali būti įvairaus pavidalo: juostelės, plokštelės, tab­letės, granulės, maišelių antklodė ir t. t.

Fumigavimo trukmė (ekspozicija) priklauso nuo naudojamo produkto ir aplinkos temperatūros. Kuo ji aukštesnė, tuo ekspozicijos laikas trumpesnis. Po fumigavimo patalpa vėdinama 48–72 valandas (dvi arba tris paras). Lietuvoje fumigavimui leidžiami naudoti šie produktai: fostoksinas ir magtoksinas. Fumigavimo darbus mūsų šalyje atlieka tik specialiai apmokyti ir turintys tai patvirtinančius dokumentus, specialią darbams pritaikytą aparatūrą ir darbų saugos priemones asmenys.