Genetiškai modifikuotų augalų plotai pasaulyje jau perkopė 100 mln. hektarų. Mūsų šalyje iki šiol GM augalai neauginami. Pernai dėl visuomenės spaudimo buvo uždrausti kruopščiai suplanuoti genetiškai modifikuotų rapsų tyrimai Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale. O štai prekybos centruose galima nusipirkti produktų, pagamintų iš genetiškai modifikuotų augalų. Tad valgyti galima, o auginti – ne? Kokį pavojų genetiškai modifikuoti augalai kelia žmonių sveikatai ir aplinkai?

Pastarųjų metų genetinės inžinerijos ir biotechnologijos pasiekimai atvėrė žmonijai naujų galimybių gauti norimus ir reikiamus produktus, perkeliant genus iš vieno organizmo į kitą ir taip sukuriant norimų savybių organizmą ar medžiagą. Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – tai organizmas, kurio genetinė medžiaga yra pakeista ir įgyja tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu. GMO nuo kitų modifikacijų skiriasi tuo, kad į ląstelės chromosomą yra įvedami nauji (vienas ar keli) genai. Genas – mažiausia DNR molekulės dalis, turinti pakankamai paveldimos informacijos, koduojanti tam tikrą organizmo požymį ar funkciją.

Žiūrint tiesmukai, visos augalų veislės yra ne natūraliai sukurtos gamtos, o įsikišus žmogui – tam tikra prasme viskas žemės ūkyje yra „nenatūralu“. Atranka, hibridizacija, mutagenezė – tai būdai, kaip surandami ir gryninami tam tikri pageidaujami požymiai. LŽŪU prof. Algirdo Sliesaravičiaus teigimu, molekulinės genetikos metodais siekiama tokių pačių tikslų, kaip ir tradicinės selekcijos metodais, skiriasi tik darbo sparta ir tikslumas. GM augalai plinta todėl, kad jie užaugina didesnį derlių, mažesnės jų auginimo energijos ir laiko sąnaudos, gerokai mažesnės išlaidos pesticidams. Kitaip tariant, juos auginti yra pelninga.

Ne žalingi, o netgi naudingi?

Ar gali būti taip, kad GMO draudimas žemės ūkyje paremtas pirmiausia ekonominiais svertais? Gal tiesiog nenorima įsileisti genetiškai modifikuotų augalų iš JAV? Kodėl niekas nestabdo biotechnologijų plėtros farmacijos pramonėje? Galbūt skleisti neigiamą nuomonę visuomenėje yra didžiulės kampanijos, nukreiptos prieš GMO atėjimą į ES žemės ūkį, dalis? Vien šių klausimų iškėlimas jau yra tam tikras iššūkis susiformavusiai neigiamai nuomonei apie GMO, bet jau ir mūsų šalyje atsiranda specialistų, drįstančių to garsiai paklausti.

„Kas labiausiai suinteresuotas, kad GM augalai neplistų Europoje? Pirmiausia, visos chemijos kompanijos, gaminančios pesticidus ir trąšas žemės ūkiui, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto biologas Algimantas Paulauskas. – Nebijau taip sakyti, nors mano nuomonė gerokai skiriasi nuo tos, kuri pastaraisiais metais kalama mūsų visuomenei į galvas.“

A. Paulauskas pateikia įdomių faktų ir argumentų. Pavyzdžiui, Kinijoje, pradėjus auginti GM augalus, trečdaliu pagerėjo žemdirbių sveikatingumas – mat gerokai sumažėjo augalų apsaugos produktų naudojimas. Genetiškai modifikuoti rapsai gali būti net naudingi aplinkai: jie mažiau reik­lūs dirvos įdirbimui, o mažiau purenant laukus, gerokai sumažėja dirvožemio erozija. Apskaičiuota, kad Kanados augintojai sutaupė 31,3 mln. litrų kuro, palyginti su kuro kiekiu, reikalingu prižiūrėti tokį pat tradicinių rapsų plotą. Kartu sumažėjo išmetamų į atmosferą dujų kiekis. Kanadoje pradėjus masiškai auginti genetiškai modifikuotus rapsus, per metus sunaudojama 6 000 tonų herbicidų mažiau, negu auginant tradicinius rapsus.

Pasak GMO tyrinėtojų, GMO poveikis aplinkai iš esmės yra tokio pat pobūdžio, kaip ir kitų biologinių žemės ūkio produktų – naujų augalų veislių ar biologinės kontrolės priemonių.

Teisinė bazė jau sukurta

Kadangi Lietuva yra ES narė, mūsų šalyje uždrausti auginti GM augalų negalima. Tačiau suskubta įteisinti šią veiklą griežtai reglamentuojančią teisinę bazę. GM augalų auginimą Lietuvoje reglamentuoja Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (2001 m.), Ketinamų Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotų augalų pasėlių deklaravimo ir informacijos apie juos teikimo taisyklės (2007 m.), Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyk­lės (2007 m.).

Svarbiausios priežastys, kurios atbaido ūkininkus nuo GM augalų auginimo – žalos kaimynams kompensavimas atsitiktinio šių augalų atsiradimo jų pasėliuose atveju, mokestis už genetiškai modifikuotų augalų sėją ir reikalavimas turėti draudimo polisą, kuris padengtų žalos kaimynams atlyginimą. GMO valdymo schemoje dalyvauja daugybė valstybinių tarnybų ir institucijų, iš kurių pagrindinis koordinacinis vaidmuo tenka Aplinkos ministerijai ir prie jos veikiantiems GMO valdymo priežiūros ir GMO ekspertų komitetams.

Ūkininkas, ketinantis auginti GM augalus, turi išklausyti specialų mokymo kursą, suplanuoti pasėlius, informuoti Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją, suderinti planus su kontroliuojančiomis institucijomis, informuoti kaimynus, deklaruoti pasėlius, laikytis genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su įprastų augalų pasėliais taisyklių. Kaip jau minėta, teks kompensuoti žalą kaimynams atsitiktinio GMO atsiradimo jų pasėliuose atveju. Be to, norima auginti GM augalų veislė turi būti įrašyta į ES bendruosius žemės ūkio augalų rūšių veislių ar daržovių rūšių veislių katalogus arba į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Iki numatytos sėjos likus mažiausiai 30 dienų, ūkininkas privalo informuoti ŽŪM ir AM. Ūkyje turi būti pildomas registracijos žurnalas (jis, beje, turi būti saugomas dar 6 metus baigus auginti GM augalus).

Sėjomainos ir GM augalų pasėlių auginimo planus reikia suderinti su kontroliuojančiomis institucijomis – Valstybine sėklų ir grūdų tarnyba (atsakinga už GM augalų sėklinių pasėlių kontrolę) ir Valstybine augalų apsaugos tarnyba (atsakinga už GM ne sėklinių augalų kontrolę). Sėjant būtina laikytis 5 km atstumo nuo bityno ir palikti aplink GM pasėlius mažiausiai 3 m pločio apsaugines juostas, kuriose būtų auginami tos pačios šeimos, genties bei rūšies tradiciniai augalai, juos prižiūrint kaip GM augalų pasėlius. Griežti reikalavimai numatyti ir GM augalų derliui nuimti, gabenti bei laikyti – turi būti užtikrinta, kad produkcija jokiu būdu nesusimaišytų su tradiciškai išauginta.

Savotišku paradoksu galima laikyti tai, kad ES leidžiama naudoti kai kuriuos GM augalus, bet neleidžiama jų auginti. Nuo 2007 m. birželio 15 d. ES importui, perdirbimui ir pašarams (bet ne auginimui) galima naudoti kai kurių modifikacijų aliejinių rapsų sėklas bei kukurūzus. Šiuo metu ES komerciniais tikslais auginama tik viena GM kukurūzų rūšis – MON810 (į ES bend­rąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą yra įtraukta 17 šios linijos veislių). Didžiausi GM kukurūzų plotai yra Ispanijoje (60 tūkst. ha) ir Prancūzijoje (5 tūkst. ha), gerokai mažiau jų auginama Čekijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ir Slovakijoje. Kitų įteisintų GM augalų produktai į ES įvežami kaip maistas ir pašarai (beje, net apie 85 proc. pašarų mišinių yra su GMO).

GM augalų plotai sparčiai auga

Statistikos duomenimis, pernai genetiškai modifikuotus augalus augino 23 valstybės, iš jų 7 ES šalys: Ispanija, Prancūzija, Čekija, Portugalija, Vokietija, Slovakija, Rumunija. Pastaraisiais metais grūdų sunaudojimas pasauliniu mastu kasmet padidėja 25 mln. tonų, todėl didėja ir didesniu derliumi pasižyminčių GM augalų plotai. Ypač sparčiai GM augalų plotai plečiasi silp­nos ekonomikos šalyse. Indijoje plotai padidėjo nuo 1,3 mln. ha 2005 m. iki 3,8 mln. ha 2006-aisiais., Pietų Afrikos respublikoje – nuo 0,5 mln. ha 2005 m. iki 1,4 mln. ha 2006-aisiais ir t. t. Specialistų apskaičiavimu, 2015 m. pasaulyje GM augalų plotai pasieks 200 mln. ha, jie bus auginami maždaug 40-yje valstybių.

***

Kodėl kuriami ir kuo patrauklūs GM augalai?

Kuriant GM augalus, siekiama didinti produktyvumą, atsparumą vabzdžiams, herbicidams, virusams, grybinėms ligoms, reguliuoti brendimo tempą, nukenksminti specifinius toksinus, didinti atsparumą abiotiniams veiksniams, pakeisti augalų sudėtį.

GM augalai atsparesni ligoms ir kenkėjams, todėl juos auginant naudojama mažiau pesticidų. Šie augalai lengviau ištveria ekstremalias aplinkos sąlygas – sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir pan. GM maisto produktai atitinka aukštesnius maisto kokybės reikalavimus (geresnė prekinė išvaizda, skonis, kvapas), gali būti didesnė jų maistinė vertė (pavyzdžiui, sudėtyje yra daugiau vitaminų).

***
Pagrindiniai pavojai:

• genetiškai modifikuotame maiste gali padidėti natūralių toksinų kiekis arba net atsirasti naujų toksinų ar alergenų;
• į GMO įterpti atsparumą antibiotikams lemiantys genai gali patekti į žmonių virškinimo trakto bakterijas, ir tuomet gintis net nuo paprasčiausios infekcijos taptų labai sudėtinga;
• cheminis ar radiacinis užteršimas laikui bėgant mažėja, o genetinės modifikacijos padarytos klaidos gali atsiliepti visoms ateinančioms kartoms;
• GM augalai yra žalingi daugeliui naudingų vabzdžių, bitėms ir paukščiams;
• į gamtą pasklidę GMO yra pranašesni ir gali lengvai nukonkuruoti įprastus organizmus, todėl natūralioms rūšims kyla grėsmė išnykti.

***
„Mūsų šalyje biotechnologijų srityje jau nuo tarybinių laikų dirbama su GMO, tik žemės ūkyje jie vis dar yra tabu. Jokiu būdu aš nesu „už“ GM augalų auginimą, bet tik galiu patvirtinti, kad jau leisti auginti GM augalai yra tikrai nuodugniai ištirti ir nekelia pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai“, – sako VDU ­biologas Algimantas Paulauskas

***
„Sunkiai aprėpiamas molekulinės genetikos progresas sukelia žmonių nepasitikėjimą ir baimę. Tačiau šiais metodais siekiama tokių pačių tikslų, kaip ir tradicinės selekcijos metodais, tik skiriasi darbo sparta ir tikslumas“, – teigia Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorius Algirdas Sliesaravičius

***
„Kuo daugiau informacijos turėsime apie genetiškai modifikuotus augalus, tuo išsamiau galėsime savo klientams išaiškinti tikras ir tariamas GMO grėsmes“, – įsitikinusi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė

***
„Genetiškai modifikuotų augalų augini­mas yra neišvengiamas procesas, todėl svarbu tinkamai jam pasirengti Lietuvoje ir visoje ES“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyr. specialistė Neringa Šarkauskienė

***
„Ūkininkas, ketinantis auginti GM augalus, turi laikytis visų numatytų reikalavimų ir žinoti savo pareigas bei atsakomybę“, – pabrėžia Žemės ūkio mi­nisterijos Kokybės politikos departamento Kokybės skyriaus vyr. specialistė Natalija Guseva

***
„Vykdant Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos Pasaulio aplinkos fondo projektą „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“, daug dėmesio skiriame visuomenės šviečiamajai veiklai. Stengiamės kuo įvairesnių visuomenės grupių atstovams suteikti išsamią informaciją apie GMO“, – sako šio projekto koordinatorius Gintaras Jodinskas