Ten, kur Žemaičių aukštumos žemesnių ir aukštesnių kalvų masyvai apjuosti Ašvijos ir Akmenos upėmis, Šilalės rajono Kaltinėnų seniūnijos Dirgėlų, Donylų, Burnių, Rukšių, Pakarčiamio ir kituose kaimuose, pirmą kartą šalyje įgyvendinamas agroaplinkosaugos projektas. Pagal projektą parinktų ir pritaikytų antierozinių ir agromiškininkystės priemonių derinys turėtų apsaugoti kalvotų vietovių dirvožemį nuo erozijos.

Vakarų ir Rytų Lietuvoje paplitę dirvožemiai, kurie pagal naująją klasifikaciją (FAO – UNESKO) priskirtini balkšvažemiams (Albeluvisols). Jie gali būti mažiau ar daugiau nuardyti. Nuardytieji dirvožemiai yra pažeisti paviršiumi tekančio kritulių vandens, vėjo ir žemės ūkio padargų. Derlingi dirvožemiai susiformuoja per daugelį šimtmečių ar tūkstantmečių, o nuskursti gali labai greitai. Todėl dirvožemio apsauga aktuali visur ir visada.

Dirvožemio erozijos procesai didesnėse ar mažesnėse kalvose ir tolesnis dirvožemio ardymas dažniausiai prasideda nuo mechaninio augalinės dangos pažeidimo. Kartu su dirvožemiu nutekantis vanduo nuneša ir nuplauna trąšų likučius, pesticidų skilimo produktus, kitus susikaupusius teršalus. Dažnai po nuneštų žemių sluoksniu žūva pašlaitėse augę pasėliai. Ežerai ir upės, o kartu ir jūra, teršiami, vyksta su tuo susiję neigiami aplinkos pokyčiai, blogėja nuardytų dirvožemių fizikinės ir cheminės savybės.

Lietuvoje mažėja vertingųjų plačialapių medžių lyginamasis svoris bendruose miškuose. Statistikos duomenimis, dabar jie sudaro tik 4,8 procento, todėl projekto vykdymo teritorijoje numatoma atželdinti nykstančių retųjų rūšių medžius.

Panaudotos priemonės turėtų sustabdyti tolimesnį dirvožemio irimą ir jį pagerinti. Be to, tikimasi, kad visa tai įvairins agrarinį kraštovaizdį, paskatins puoselėti vietinės kultūros tradicijas. Dar vienas iš tikslų yra prisidėti prie atmosferos atšilimą ir klimato kaitą skatinančių anglies dvideginio dujų išmetimo į atmosferą mažinimo iš racionaliai naudojamo ir apželdinamo dirvožemio.

Pažinti ir valdyti dirvožemio erozijos procesus bei prognozuoti jų padarinius yra labai svarbus globalios reikšmės uždavinys. Projekto teritorijos žemės reljefo tyrimai, daryti 2007 m. pavasarį, parodė, kad kalvų masyvai yra su įvairaus statumo kalvomis, kurių šlaitai yra nuo 2–3o iki 15–17o statumo. Vyrauja tankūs kalvų masyvai su 5–8o šlaitais. Padarius prakasas ir paėmus ėminius dirvožemio granuliometrinei sudėčiai nustatyti, o kai kuriose vietose iškasus profilius karbonatų slūgsojimo gyliui nustatyti, paaiškėjo, kad dirvosaugos priemonių taikymas šioje teritorijoje yra labai svarbus dėl Akmenos upės kaimynystės ir galimo šios upės ir kitų vandens telkinių teršimo.

Eroziją stabilizuoja žolių mišiniai

Tyrimais nustatyta, kad erozinių procesų intensyvumas labai priklauso nuo šlaito statumo ir auginamų augalų. Jis gali būti mažinamas žolių-javų sėjomainomis (86 proc.), o stabilizuojamas (100 proc.) daugiakomponenčiais žolių mišiniais. Tačiau žolynas turi būti tankus, neišretėjęs ir biologiniu požiūriu vertingas. Projekto teritorijoje iki šiol vyravo mažakomponenčiai žolynai su menkaverte žoline augalija, kuri kai kuriuose masyvuose nebuvo atnaujinta net 15–20 metų. Šiuo metu bandymų stotyje sukurtos, tiriamos ir tobulinamos specialios antierozinės sėjomainos, kurių pagrindą sudaro daugiametės žolės. Skirtingo ankstyvumo ganykliniai žolynai eroduojamose kalvose įrengtuose bandymuose taip pat buvo derlingi – 5,56–6,73 t/ha s. m.

Žolių mišiniais projekto vietovėje rekomenduota apsėti 10–15o priemolio ir molio dirvožemių šlaitus ir 7–10o statumo smėlio ir priesmėlio dirvožemių šlaitus. Žemesnėse kalvose ar kalvų masyvuose su 3–10o statumo šlaitais sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose ir 2–7o statumo šlaitais lengvos granuliomet­rinės sudėties dirvožemiuose taikytinos antierozinės sėjomainos. Tokių sėjomainų planai yra ruošiami ir bus pateikti individualiai ūkininkams projekto teritorinėje vietovėje. Palyginti su tradicine sėjomaina, antierozinės žolių-javų sėjomainos erozijos nuostolius turėtų sumažinti nuo 78 iki 81 procento. Antierozines sėjomainas galima modeliuoti įvairaus kalvotumo reljefui. Kalvų masyvuose su 7–10o nuolydžio šlaitais, atsižvelgus į dirvožemio granuliometrinę sudėtį, daugiamečių žolių procentas antierozinėje sėjomainoje sudarys 60–80 proc., o javų – 20–40 procentų. Šiam atvejui yra sumodeliuotos 6 sėjomainų rūšys.

Projekto teritorijoje esančiuose 5–7o statumo šlaituose žolynų procentas sėjomainoje sudarys 40–57 proc., javų – 43–60 procentų. Šiai teritorijai rekomenduojamos 6 sėjomainų rūšys. Mažiau kalvoto reljefo laukuose, kuriuose šlaitų statumas yra 2–5o, žolynai sudarys 33,3–37,5 proc., o javai – 62,5–66,7 procento. Šiam atvejui yra sumodeliuotos 4 sėjomainų rūšys.

Siūloma žolių mišinių sudėtis

Dirvosauginiai darbai projekto vietovėje vyksta ir bus tęsiami toliau. Tinkamai naudojamo ir puoselėjamo dirvožemio sudėtis turi gerėti. Todėl banguoto ir kalvoto reljefo žemėnaudoje įprastines žemdirbystės technologijas dar reikia tobulinti ir keisti į saugesnes ir labiau subalansuotas žemės dirbimo ir tręšimo sistemas. Formuojant žolynų sudėtį projekto teritorijoje, atsižvelgta ir į granuliometrinę dirvožemio sudėtį, karbonatus, dirvožemio rūgštingumą ir drėgnumą, ūkio specifiką ir poreikius. Labiausiai apsimoka ir gamtosauginiu požiūriu vertinga erozijai jautriuose plotuose auginti ankštinių-varpinių augalų žolynus (dėl realios galimybės atsisakyti žalienų tręšimo azotinėmis trąšomis).

Priklausomai nuo dirvožemio savybių ir ūkio krypties, žemdirbiams pasiūlyti 7 rūšių žolių mišiniai. Drėgnesniems ir rūgštesniems kalvų dirvožemiams žolynai sudaryti iš pašarinių motiejukų, tikrųjų eraičinų ir pievinių miglių (visų po 10 proc.) mišinių su raudonaisiais (30 proc.) ir baltaisiais (40 proc.) dobilais. Kai kurios ūkininkams Irenai ir Vytautui Balčiūnams priklausančios žvyringos kalvos yra apsėtos pašarinių motiejukų (10 proc.), daugiamečių svidrių (10 proc.), baltųjų dobilų 10 (proc.), raudonųjų eraičinų 10 (proc.) mišiniais su mėlynžiedėmis liucernomis 60 (proc.). Skurdžios botaninės sudėties žolynams atnaujinti ir pagerinti ilgaamžėmis ir trumpaamžėmis ankštinėmis žolėmis bei išplėsti jų rūšinę sudėtį kitomis žolių rūšimis projekte dalyvaujantiems ūkininkams kalvoms apsėti 2007 m. nemokamai išdalyta 2 100 kg 10 rūšių žolių sėklos: mėlynžiedžių liucernų, daugiamečių svidrių, pašarinių motiejukų, raudonųjų, baltųjų ir rausvųjų dobilų, tikrųjų ir raudonųjų eraičinų, šunažolės ir pievinės miglės sėklų. Dar tiek pat sėklų projekto dalyviams numatoma dovanoti 2008 m.

Aktyviai įsijungė Šilalės rajono ūkininkai

Nenašaus, nenaudojamo ir saugotino (jautraus erozijai) 10 ha dirvožemio plotą ūkininkai, konsultuojami Lietuvos miškų instituto mokslo darbuotojo Antano Malinausko, pabaigs apsodinti nemokamai gautais ąžuolais, klevais, pušimis, liepomis, beržais, laukinėmis trešnėmis, uosiais ir kitais medžiais.

Kruopščiai ir atsakingai aplinkosauginiame projekte dalyvauja tradiciškai ūkininkaujantys ūkininkai Irena ir Vytautas Balčiūnai, Jonas Klapatauskis, Edvardas Katauskas, Stasys Petkus, Edvardas Meiženis, Marytė Skaisgirienė ir kt. bei ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai Vytautas Karbauskas ir Darius Kinderis.

Tikimasi, kad ir kiti ūkininkai, dirbantys žemę banguoto reljefo laukuose, imsis įgyvendinti saugias žemės naudojimo ir gerinimo technologijas.

Šį projektą inicijavo Lietuvos galvijų veisėjų asociacija ir jos nariai, jį parėmė Baltijos labdaros fondas bei Pasaulio Aplinkos apsaugos fondas (MPP-SGP). Projekto partneriai ir vykdytojai – LŽI Kaltinėnų bandymų stoties mokslo darbuotojai.