Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonės ir programos yra labai svarbios, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Praktinių rezultatų, saugant žemės ir miškų ūkio veiklai jautrią gamtą, galima tikėtis tik tuo atveju, jei KPP agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo krypties priemones ir programas įgyvendins kuo daugiau žemės ir miškų savininkų.

Agrarinė aplinkosauga: kas tai?

Agrarinės aplinkosaugos terminas šalyje vartojamas vos keleri metai, nuo tada, kai Lietuva ruošėsi tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Tuo tarpu senosios ES šalys jau turi sukaupusios ilgametę praktinės agrarinės aplinkosaugos patirtį. Tačiau net ir dabar Lietuvoje apie agrarinę aplinkosaugą žinoma nedaug. Akivaizdu, kad ir dėmesio jai iki šiol buvo skiriama ne tiek, kiek reikėjo.

Agrarine aplinkosauga suprantama kaip kompleksas priemonių, skirtų darniam žemės ūkiui vystyti, kartu saugant bio­loginę įvairovę. Šiuo metu agrarinė aplinkosauga yra ES Bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Vertinant šios politikos pastarųjų metų pokyčius ir atsižvelgiant į ES politikų viešai išsakomas mintis bei deklaruojamus valstybių planus, tarptautinius susitarimus, galima daryti tvirtą išvadą, kad agrarinė aplinkosauga ES žemės ūkio politikoje ateityje užims vis svarbesnę vietą. Kai kurie ekspertai mano, kad ateityje agrarinė aplinkosauga žemės ūkio politikoje dominuos. Akivaizdu, kad agrarinės aplinkosaugos sureikšminimas nėra „proginė“ ES politikų akcija, o gamtosaugos požiūriu objektyvi būtinybė.

Biologinė įvairovė nyksta

Aplinkosaugininkai ir ekologai Europoje beveik vieningai sutaria, kad dėl ūkinės veiklos biologinė įvairovė kontinente masiškai nyksta. Tačiau ne visos biologinės įvairovės formos Europoje pakankamai ištirtos. Trūksta specialistų, lėšų, o neretai ir lėšas tyrimams skirstančių politikų valios. Kaip ekologijoje įprasta, bio­loginės įvairovės tyrimuose stengiamasi taikyti dedukcijos principą, pvz., pasirenkama tirti tik reprezentatyvius, parankiausius biologinės įvairovės komponentus. Tuo tarpu formuojant tyrimų išvadas, stengiamasi taikyti indukcijos principą, t. y. stengiamasi išvadas daryti apie visą bio­loginę įvairovę. Taikant šiuos principus pripažinta, kad paukščių vietinių populiacijų būklė gerai atspindi visos biologinės įvairovės būklę, kadangi ekologiniais ryšiais (mitybiniais, veisimosi bei slėpimosi nuo pavojų) paukščiai yra susiję su augalų įvairove ir kitais gyvūnais. Jų vietinės populiacijos gali būti puikūs aplinkos kokybės ir biologinės įvairovės apsaugos būklės indikatoriai.

Tarptautinė paukščių apsaugos organizacijų asociacija „BirdLife International“ nustatė, kad apie 40 proc. visų Europoje retėjančių paukščių rūšių neigiamai veikia žemės ūkio intensyvinimas, o apie 20 proc. rūšių – žemės ūkio veiklos nutraukimas. Europos agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos pastaraisiais dešimtmečiais sparčiausiai nyksta kontinento vakarinėje ir šiaurinėje dalyse. Tai rodo foninės perinčių paukščių stebėsenos (monitoringo) duomenys įvairiose Europos šalyse. Šių paukščių populiacijų mažėjimo intensyvumas yra tiesiogiai susijęs su rūšių specializacija. Sparčiai nyksta tik ekologiškai nuo žemės ūkio intensyvumo priklausančios rūšys, o tuo tarpu plačiai specializuotų agrarinio kraštovaizdžio rūšių populiacijos yra palyginti stabilios.

Biologinei įvairovei palanki tik ekstensyvi veikla

Pripažinta, kad agrarinio kraštovaizdžio biologinė įvairovė gali būti išsaugota ateities kartoms ne draudžiant žemės ūkio veiklą, o plečiant šimtmečiais buvusį tradicinį ūkį, kurio svarbiausia ypatybė – ekstensyvumas. Taigi ateities darnaus žemės ūkio modelis yra kiek įmanoma ekstensyvesnis mišrus ūkis mozaikiškame kraštovaizdyje su žalienomis palei vandens telkinius.

Lietuvoje žemės ūkio kraštovaizdis su natūralių elementų (giraičių, vandens telkinių) intarpais bei miškai sudaro didžiąją teritorijos dalį. Todėl tikimasi, kad žemės ir miškų savininkai bei naudotojai, vykdydami ūkinę veiklą, atsižvelgs į svarbiausius biologinės įvairovės poreikius. Taikydami ekstensyvias ūkininkavimo technologijas, jie saugotų ir pačią biologinę įvairovę, ir jos buveines, t. y. šaliai būdingą agrarinį ir miškingą kraštovaizdžius. Šiam tikslui Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos yra numačiusios žemės ir miškų ūkio veiklos apribojimų kompleksą, kuris, tikimasi, gerins retų ir nykstančių gyvūnų ar augalų, natūralių ir pusiau natūralių buveinių apsaugos būklę, tačiau, akivaizdu, mažins ir žemės bei miško savininkų gaunamas pajamas arba reikalaus didesnių veiklos išlaidų. Su aplinkosauga susijusi žemės ūkio veikla tradiciškai remiama ES fondų. Nuo šių metų aplinkosauginė veikla pradėta remti ir miškų ūkyje.

Didžiausią įtaką biologinei įvairovei turinčios veiklos sritys

Agrariniame kraštovaizdyje svarbu tinkamai tvarkyti vandens telkinių pakrantes. Mat vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, nesilaikant specialių ūkininkavimo reikalavimų, labai didėja vandens telkinių eutrofikacija (procesas, kurio metu vandens telkinyje ima gausėti maisto medžiagų, dėl to jis dumblėja, užželia). Labiausiai ši problema paaštrėja, kai ariami laukai ribojasi su vandens telkinio krantu. Be to, tokiais atvejais suaktyvėja aplinkinių dirvų erozija. Šie procesai neigiamai (dažniausiai netiesiogiai) veikia vietos biologinę įvairovę. Svarbu, kad apsaugos juostos būtų įrengiamos dabar esančiose ariamose žemėse. Taip pat svarbu, kad jos būtų tinkamai tvarkomos.

Siekiant saugoti gamtą, svarbu žemės ūkyje kuo mažiau naudoti arba nenaudoti pesticidų, mineralinių trąšų. Ūkininkaujant be sintetinių trąšų ir pesticidų, neišvengiama piktžolių (laukinių augalų) antplūdžio, tačiau taikant tinkamą agrotechniką, jų gausa paprastai neviršija ekonominės žalos slenksčio. Kiek didesnis laukinių augalų tankumas palankiai veikia ekologiškai su jais susijusius bestuburius, kurių taip pat būna daugiau.

Nesuartos ražienos yra vertinga maitinimosi buveinė žiemojantiems gyvūnams. Laukiniai grūdlesiai paukščiai jose randa išbirusių grūdų ir laukinių augalų sėklų. Ražienos teikia prieglobstį pilkiesiems kiškiams, peliniams graužikams ir kitiems žiemojantiems žinduoliams. Ražienos rudenį ir žiemą sumažina vėjo ir vandens keliamos erozijos pavojų, t. y. apsaugomos dirvos ir mažinama paviršinio vandens telkinių eutrofikacija. Svarbu, kad, atsižvelgiant į biologinės įvairovės poreikius, ražienos būtų prižiūrimos pagal specialius reikalavimus. Taigi jų nereikėtų arti rudenį.

Dideliuose laukuose labai trūksta buveinių su žydinčiais augalais ekologiškai susijusiems vabzdžiams, ypač augalų apdulkintojams. Mat natūralios augalijos intarpai šiuolaikiniame agrariniame kraštovaizdyje yra labai fragmentiški. Specialiai formuojami medingųjų augalų plotai ariamos žemės laukuose galėtų būti labai svarbūs daugeliui žiedadulkėmis ir nektaru mintančių laukinių vabzdžių, ypač drugiams, laukinėms bitėms, kamanėms.

Natura 2000 teritorijų tinklas – svarbiausias ES taikomas biologinės įvairovės išsaugojimo mechanizmas. Todėl labai svarbu, kad Natura 2000 teritorijose būtų ūkininkaujama atsižvelgiant į saugomų bio­loginių ir gamtinių vertybių poreikius. Šių saugomų teritorijų steigimo dokumentuose jau anksčiau yra nustatyti žemės ūkio veik­los apribojimai. Tai gerins retų ir nykstančių gyvūnų ir augalų, natūralių ir pusiau natūralių buveinių apsaugos būklę, tačiau mažins ūkininkų gaunamas pajamas arba reikalaus didesnių veiklos išlaidų. Todėl svarbu skirti išmokas tiems, kam dėl taikomų apribojimų sumažėja pajamos arba susidaro didesnės veiklos išlaidos.

Kad būtų išsaugota biologinė įvairovė, svarbu miškuose pagal specialius reikalavimus formuoti pamiškes, medynus papildyti ornitochoriniais medžiais ir krūmais, įrengti kūdras.

Buveinės minimaliam plotui mažai jautrių miško biologinės įvairovės formų išsaugojimui svarbios yra kertinės miško buveinės (KMB). Taigi labai aktualu išsaugoti KMB ir tame plote nevykdyti teisės aktais leidžiamos, tačiau KMB naikinančios, ūkinės veiklos.

KPP – išskirtinis dėmesys biologinės įvairovės apsaugai

KPP 2007–2013 m. numatytos šios priemonės, skirtos biologinei įvairovei apsaugoti ir palaikyti:

Agrariniame (atvirame) kraštovaizdyje:

• agrarinės aplinkosaugos išmokos;
• Natura 2000 išmokos ir išmokos susijusios su Direktyva 200/60/EC (parama Natura 2000 vietovėse žemės ūkio plotuose).
• Miškingame kraštovaizdyje:
• pelno nesiekiančios investicijos miškuose;
• miškų aplinkosaugos išmokos;
• Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose).

Biologinei įvairovei gali būti palankios ir kai kurios kitos KPP priemonės bei programos.

Agrarinės aplinkosaugos išmokų priemonė apima keturias programas: „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“.

Kraštovaizdžio tvarkymo programa apima tik tokią veiklą, kuri yra susijusi su biologinės įvairovės apsauga ir jos palaikymu. Į programą įeina 8 veiklos: Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas, Šlapynių (šlapžemių) tvarkymas, Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymas pievose, Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje, Ražienų laukai per žiemą, Medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje, Kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas, Melioracijos griovių tvarkymas.

Kaimo plėtros 2004–2006 m. plane, palyginti su KPP 2007–2013 m., priemonių, programų ir veiklų agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo srityje pasirinkimas buvo gerokai skurdesnis. Iš 2004–2006 m. priemonių populiariausia buvo tik ekologinio ūkininkavimo prog­rama, todėl praktinė patirtis agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo srityje šalyje kol kas labai menka.

Mokytis reikia visiems

Teigiamų rezultatų, saugant žemės ir miškų ūkio veiklai jautrią biologinę įvairovę, galima tikėtis tik tuo atveju, jei KPP agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo krypties priemones bei programas taikys daug žemės ir miškų savininkų, kai jos bus populiarios. Kaip žinia, kieno nors populiarumas yra tiesiogiai susijęs su suinteresuotų asmenų (fizinių ir juridinių) informuotumu. Labai svarbu, kad parama agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo srityje domėtųsi patys žemės ir miškų savininkai bei naudotojai.

Suprasdama, kad biologinės įvairovės apsauga yra naujas dalykas ir tam tik­ras iššūkis žemdirbiams, į žemės ūkio sektoriaus pajėgumų stiprinimą šioje srityje įsijungė visuomeninė organizacija – Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Pernai LOD iniciatyva Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) bazėje vyko konsultantų, besispecializuojančių agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo srityje, ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direkcijų darbuotojų mokymai. Juos organizavo LOD, ŽŪM, LŽŪKT ir VSTT. Specialų LOD projektą ir šiuos mokymus finansavo JTVF Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP) ir LR Aplinkos ministerija. Mokymus taip pat parėmė VSTT. Minėto projekto lėšomis LOD išleido žemės ir miškų ūkio subjektams skirtą leidinį apie KPP agrarinės aplinkosaugos ir kraštovaizdžio tvarkymo priemones ir programas. Leidinį galima gauti LŽŪKT rajonų biuruose ir LOD. Be to, LOD platina informacinį leidinį „Biologinės įvairovės apsauga žemės ūkyje“.

***

Natura 2000 – ES reikšmės saugomų teritorijų, steigiamų pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (sutrumpintai vadinama ES Paukščių direktyva) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (sutrumpintai vadinama ES Buveinių direktyva), tinklas. Teritorija sudaryta iš paukščių apsaugai ir buveinių apsaugai svarbių vietovių.

Paukščių apsaugai svarbi teritorija – teisiniais aktais įteisinta saugoma teritorija, skirta laukinių paukščių rūšių populiacijoms jų natūralaus paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojančių paukščių perėjimo, šėrimosi, mitybos, poilsio ir migracijos susitelkimo vietoms išsaugoti, atsižvelgiant į poreikį konkrečiame jūros ar sausumos areale.

Buveinė (organizmo, rūšies) – aplinka, kurioje organizmas (rūšis) gyvena.

Gamtinė (natūrali) buveinė – sausumos arba vandens plotas su jam būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais, visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais.