Švedijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, mažėja kaimo gyventojų. Dešimtadalis Švedijos kaimo gyventojų – apie 200 tūkst. – gyvena retai apgyventose teritorijose. Nykstant gyventojams, mažėja kaimo aprūpinimas švietimo, sveikatos ir kitomis paslaugomis. Ieškodami būdų padėčiai gerinti, švedai išmoko sumaniai pasinaudoti ES parama.

Švedijos kaimuose tęsiasi maisto ir kitų būtiniausių prekių parduotuvių užsidarymo procesas. Per metus retai apgyventose vietovėse užsidaro apie 10 parduotuvių, o urbanizuotose kaimo vietovėse – apie 70 prekybos įmonių. Didžiausias parduotuvių nykimas vyko 2002 m., kai buvo uždaryta 300 parduotuvių. Parduotuvių uždarymą kaime iš dalies nulemia prekybos tinklo restruktūrizavimas – prekybos centrai steigiasi miestų pakraščiuose ir sudaro konkurenciją mažoms kaimo parduotuvėms.

Dėl restruktūrizavimo kasmet mažėja grynųjų pinigų operacijų punktų. Švedijoje yra maždaug 1 tūkst. grynųjų pinigų operacijų punktų, tuo tarpu retai apgyventose kaimo vietovėse jų mažiau kaip 100, labiau pasiekiamose – apie 300.

Pašto (siuntų pristatymo) paslaugos miestuose gerėja, o retai apgyventose kaimo vietovėse jų teikiama vis mažiau. Daugiau pašto paslaugų imta teikti parduotuvėse, tačiau šioje srityje ryškūs regioniniai skirtumai. Pavyzdžiui, dauguma Gotlando salos gyventojų artimiausią paštą pasiekia per 10 minučių važiuodami automobiliu. Vakarinėje šalies pakrantėje pašto įstaigą savo saloje turi 80 proc. šių salų gyventojų, kitose teritorijose – apie 30 proc.

Šiltuoju metų laiku švedai keliasi gyventi iš miestų prie vandens telkinių, traukia į kalnus (daugelis miestiečių turi vasarnamius kaime), padaugėja ir turistų, todėl padidėja pašto paslaugų poreikis. Pietiniuose kalnų regionuose dirba transporto koordinatoriai, kurie bendradarbiauja su aviacijų kompanijomis ir siekia panaudoti lėktuvų skrydžius teikiant pašto paslaugas bei sprendžiant transporto problemas. Manoma, kad ateityje daugiau kūrybiškų sprendimų ryšio paslaugų srityje galima būtų pasiekti bendradarbiaujant šalies pašto ir telekomunikacijų įmonėms. Ši partnerystė galėtų būti įgyvendinta įkūrus nevyriausybinę organizaciją arba kompaniją, kuri teiktų paslaugas vasarotojams.

Švedijoje gerai išvystyta automobilių kelių, geležinkelių, vandens ir oro uostų infrastruktūra, tačiau retai apgyventose kaimo vietovėse žmonės susiduria su dideliais transporto kaštais.  Mažai naudojami keliai retai apgyventose kaimo vietovėse yra prastos būklės. Kelių tinklo išskaidymo procesas Švedijoje tęsiasi keletą metų, todėl mažėja visuomenei teikiamų paslaugų, pvz., vis mažiau moksleivių pavežama mokykliniais autobusais. Kaimo namų ūkių apklausos duomenimis, 75 proc. gyventojų atkreipia dėmesį į prastą kelių būklę ir būtinybę gerinti kelius bei pabrėžia netinkamą viešojo transporto eismo organizavimą (gyventojų poreikių neatitinkantys tvarkaraščiai). Kalnuotose vietovėse svarstoma aviacijos paslaugų plėt­ra, tačiau šios paslaugos labai brangios. Politikai seniai diskutuoja dėl būtinybės padidinti viešojo transporto paslaugų pasiekiamumą retai apgyventose kaimo vietovėse, tačiau finansinės galimybės labai ribotos. Manoma, kad šis klausimas daugiau turėtų priklausyti nuo vietinių iniciatyvų.

Išeitis – informacinės technologijos

Daugelio paslaugų stoką Švedijoje kompensuoja informacinių technologijų plėtra, padedanti spręsti užimtumo, švietimo, sveikatos priežiūros problemas, susijusias su kaimo vietovių atokumu ir paslaugų neprieinamumu. Distancinis mokymas Švedijos kaimo vietovėse įdiegtas netgi privalomojo mokymo sistemoje. Užsidarant mokykloms retai apgyventose kaimo teritorijose, distancinis mokymas tampa aprūpinimo švietimo paslaugomis problemos sprendimo būdu. Švedija kartu su kitomis Šiaurės šalimis pirmauja pasaulyje pagal informacinių technologijų plėtrą, ypač kompiuterių ir mobiliųjų telefonų srityje (įskaitant kaimo vietoves). Tačiau atskirose kaimo vietovėse telekomunikacijos paslaugos menkai išvystytos; įprasti mobilaus ryšio tinklai (pvz., GSM) nevisiškai apima kalnuotų vietovių, nelaimių atveju žmonėms sunku prisišaukti pagalbą. Tai svarbu ir kalnų turistams, apsistojantiems kalnų trobelėse. Pavyzdžiui, turistų lankomoje Norboteno provincijoje veikia 40 kalnų trobelių, tačiau 30 iš jų mobilusis ryšys nepasiekiamas.  

Švedijos turizmo asociacija atkreipia dėmesį, kad į kalnus vis daugiau vyksta šeimų su vaikais, jos vis geriau apsirūpina specialia įranga, tačiau labai gausu ir nepatyrusių keliautojų, neadekvačiai besiorientuojančių aplinkoje.

Nelaimių prevencijai svarbi yra kalnų policijos radijo sistema. Kai kurių vietovių gyventojai aprūpinti telefonais, naudojančiais saulės energiją ir turinčiais tiesioginį ryšį su policija. Atokių kaimo vietovių gyventojai sunkių susirgimų atvejais kviečiasi greitosios pagalbos sraigtasparnį. Tai efektyvu šaliai, kurios pusę teritorijos dengia miškai, o sausumos kelių infra­struktūra  neišplėtota. Tačiau kaimo gyventojai skundžiasi, kad nekritiniu atveju sulaukti medicinos pagalbos jiems sunku. Per metus skubi medicinos pagalba sraigtasparniais suteikiama 200–330 žmonių. Siekiant spręsti neišvystytą telefoninio ryšio atskirose vietovėse problemą, Švedijoje siūloma plačiau panaudoti palydovinį ryšį. Subsidijų investicijoms į telekomunikacijas galima gauti iš Švedijos žemės ūkio departamento, jei paraišką pateikia atitinkama apygardos valdyba. Švedijoje svarstoma, kaip būtų galima išplėsti telekomunikacijų paslaugas, kokios sąlygos reikalingos geresniam ryšiui, diskutuojama, ar gali civilinių telekomunikacijų plėtra būti suderinta su paslaugų nelaimės atveju teikimu.

Švedų politikai kelia klausimą, ar ateityje plačiajuosčių technologijų plėtra, kuri yra planuojama šalyje, garantuos kaimo gyventojams efektyvų prieinamumą prie reikalingų duomenų.

Švedija 2000–2006 m. pagal „Bendrijų iniciatyvų“ (Community Initiatives) programą buvo padalyta į 3 tikslinius regionus ir atitinkamai į 3 programas. Infrastruktūrai didžiausią reikšmę turėjo programa, kurią iš dalies finansavo ES struktūriniai fondai. Ji apėmė Oarnos regioną – salas, kurias sudaro 56 savivaldybės. Dauguma salų pasižymi mažu gyventojų tankumu ir menku aprūpinimu paslaugomis. Kai kuriose salose nėra pašto įstaigų, maisto prekių parduotuvių; gyventojų išsilavinimo lygis žemesnis negu vidutiniškai šalyje, daugelis vaikų mokyk­lą pasiekia keliaudami į kitas salas arba žemyną. Kai kuriose salose veikia pradinės, bet nėra vidurinių mokyklų. Transporto infrastruktūra salose neišplėtota, informacinių technologijų – minimali. Įgyvendinant programą, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas transporto ir informacinių technologijų infrastruktūros vystymui. Vienas paremtų projektų pavyzdžių – naujos 2 keltų linijos. Dabar kelionės iš Gotlando salos į Stokholmą sutrumpėjo 2 valandomis. Susidarė palankesnės sąlygos turizmui, prekybai, salos gyventojų prieinamumui prie įvairių paslaugų.

Prieinamiausia programa – Leader+

Paslaugų ir infrastruktūros problemų sprendimui Švedijos kaimo vietovėse labai svarbi yra Leader+ programa. Nors šios programos lėšos negali būti naudojamos investicijoms į infrastruktūrą, tačiau ribota finansinė parama gali būti suteikta, jei iniciatyva yra mažos apimties, jei yra pilotinio pobūdžio arba reikalinga kitų pilotinio pobūdžio iniciatyvoms diegti. Švedijoje 2000–2006 metų programavimo laikotarpiu dalis vietos veiklos grupių (VVG), dalyvaujančių Leader+ programoje, prioritetus skyrė projektams, kuriais išlaikomas arba didinamas paslaugų teikimas vietos gyventojams. Kai kuriais atvejais buvo pabrėžiama mažmeninės prekybos paslaugų svarba, galimybių įsigyti prekių gyvenamoje vietovėje didinimas. Prio­ritetas skiriamas ir distancinio mokymo paslaugoms, ypač jei jos nukreiptos užimtumo galimybėms didinti. Dėmesys kreipiamas į laisvalaikio paslaugas vaikams ir jaunimui.

Kasmet Švedijoje skelbiami geriausi VVG projektai. Vienas iš 2006 metais nominuotų projektų susijęs su informavimo paslaugomis, kuriuo į kaimo vietovę siekiama pritraukti naujakurių šeimas. Vietovėje Stora Skedvi yra žemių, tinkamų namų statybai, tačiau mažai informacijos apie tai. Žemių ieškantys pirkėjai sugaišta daug laiko rinkdami informaciją, todėl pirmame projekto etape renkama informacija apie visas parduodamas ir tinkamas statiniams vietas. Antrajame – rinkodaros – etape surinkta informacija bus susisteminta ir platinama įvairiais keliais. Potencialūs pirkėjai gaus informaciją ne tik apie žemių kainas ar licencijas statyboms įsigyti, bet ir daugiau naujakurius dominančios informacijos apie vietos bendruomenes, mokyklas, vykstančius renginius. Per 2 metus ketinama išplatinti informaciją apie parduodamą žemę (20–30 sklypų) ir tikimasi, kad jie bus nupirkti.

Efektyvų švietimo paslaugų ir vaikų užimtumo problemų sprendimą iliustruoja 2004 m. labai gerai įvertintas projektas, kurio idėja – vaikams mokykloje ir po pamokų organizuojama fizinė veikla, jų švietimas sveikatos, mitybos, aplinkosaugos klausimais. Patrauklus ir jaunimui skirtas projektas. Pagal šį projektą bus pastatyta visus metus veikianti sportui ir kultūros renginiams tinkama ledo arena,. Projekte numatytas naujas išlaidų taupymo metodas, leisiantis užtikrinti arenos veiklą ir vasaros metu. Arenos temperatūrai reguliuoti bus naudojamos pramoninės atliekos, taip kasmet pavyks sutaupyti 300 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos.

Saugumui keliuose pagerinti svarbus yra Švedijos kelių asociacijos projektas. Anot projekto teikėjų, lėšų kaimo keliams apšviesti nuolat stinga. Kai Asociacijos parengtam projektui finansuoti jų neatsirado, organizacija pateikė paraišką pagal Leader+ priemonę. Projekte numatyta kelių apšvietimui panaudoti saulės energiją ir energiją taupančius diodus, kurie gali būti naudojami net ir žiemą.

Dar vienas projektas Leader+ kontekste – Osterakero kaime įkurtas prekybos centras. Atnaujinus seną parduotuvę, gyventojai dabar gali ne tik įsigyti būtiniausių prekių, bet ir mažiau pinigų išleisti transportui, nes kur kas rečiau priversti važiuoti apsipirkti į tolimas vietoves. Prekybos centras tapo bendravimo ir naudojimosi internetu vieta. Žmonės čia suneša daiktus, kuriais  prekiauja internetiniame aukcione. Prekybos centro interneto salėje gyventojai gali išgryninti pašto čekius, susikurti ir pasitikrinti pašto dėžutes, sužinoti viešojo transporto eismo tvarkaraščius ir t. t. Įgyvendinant šį projektą, apie 90 proc. namų ūkių prisijungė prie interneto, nemokantys juo naudotis buvo išmokyti.

Taigi, sprendžiant paslaugų infrastruktūros problemas, Švedijos kaimo vietovėse svarbu yra telekomunikacijų (interneto, mobiliojo, palydovinio ir kitokio ryšio) vystymas. Informacinės technologijos palengvina švietimo, civilinės saugos, sveikatos paslaugų trūkumo problemas, ieškoma ir kitų priemonių, vykdomi pilotiniai projektai privačių, valdžios ir bendruomenės iniciatyvų partnerystės pagrindu.