- Gražina RIMAVIČIENĖ, LŽŪKT
- Mano ūkis
Praėjusio šilto ir ilgo rudens orai buvo palankūs ieviniams amarams sudėti kiaušinėlius ant ievų krūmų. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorijoje patikrintos vienametės ievų šakutės iš 21 šalies rajono. Vienai patikrintai šakutei tenka 2,3 kiaušinėlio, o apnikta 46,1 proc. šakučių. Tai dvigubai daugiau negu 2002 m. pavasarį, kuomet amarų pasėliuose buvo labai gausu.
Ievinių amarų kiaušinėlių rasta 20 rajonų, bet yra rajonų, kuriuose kiaušinėlių gausa viršija vidutinius duomenis: Vilkaviškio, Ukmergės, Akmenės, Kretingos, Pasvalio, Telšių ir Klaipėdos. Prognozuojama, kad daugumoje rajonų gali būti gausi ievinių amarų migracija į javų pasėlius, jei nusistovės šilti, ramūs, be liūčių orai amarų vystymosi ant ievų metu ir jiems skrendant į pasėlius. Nepalankūs amarams plisti yra vėjuoti ir lietingi orai, kai jie migruoja į javų laukus, arba kai amarų kenkimo ir dauginimosi metu prasideda liūtys. Lietus gležnus amarus nuplauna ant žemės ir jie žūva.
Ieviniams amarams plisti ir daugintis palankūs orai buvo 2002 metais, nors vidutiniškai ant patikrintos šakutės tuomet žiemojo 1,3 kiaušinėlio, o apniktų šakučių buvo 38,4 procento. Tais pačiais metais rudens orai buvo nepalankūs ieviniams amarams skristi į žiemojimo vietas ant ievų, ir, kai buvo patikrintos šakutės, amarų vidutiniškai rasta tik 0,17 kiaušinėlio, todėl 2003 metais amarai neišplito. Per 2004–2005 metus gausiai ieviniai amarai plito tik kai kuriuose rajonuose. Kai kuriose vietovėse praėjusios liūtys nuo augalų nuplovė amarus ir pasėlių purkšti neprireikė. Pernai purkšti insekticidais nuo amarų reikėjo daugumos rajonų vasarinių javų pasėlius. Amarai neišplito tik Lazdijų, Joniškio ir Anykščių rajonuose.
LŽŪKT biurų augalininkystės konsultantai stebės pasėlius ir patars, kada ekonomiškai apsimokės ir kokiais insekticidais purkšti vasarinius javus.
***
Ieviniai amarai yra iki 2 mm ilgio pilkai žalios spalvos vabzdžiai. Pavasarį, dažniausiai dygstant vasarojui, sparnuoti ieviniai amarai pradeda migruoti į pasėlius. Daugiausia žalos padaro vasarinių javų pasėliuose. Patelės veda tik gyvavedes besparnes pateles. Gali užaugti 12–15 kartų. Esant palankioms sąlygoms, ieviniai amarai sparčiai dauginasi ir čiulpia augalų lapus ir stiebų sultis. Smarkiai pažeisti augalai augina menkas varpas, kurios gali net neišplaukėti, dėl to derlius gali sumažėti net 30 procentų. Amarai kenkia tol, kol javai pradeda bręsti. Rudenį atsiranda sparnuotos patelės, kurios perskrenda ant ievų krūmų ir deda žiemojančius kiaušinėlius.