Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/05
Ir maistas, ir vaistas iš Švenčionių krašto
  • Asta VAIČIŪTĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

„Švenčionių vaistažolių“ fabrike ištisus metus kvepia čiobreliais, liepomis, mėtomis ir kitokiais žolynais – darbas čia nenutrūksta nei per karščius, nei per speigus. Tuo tarpu antrinėje įmonėje UAB „Herbitum Balticum“ judėjimas prasideda tik pavasario viduryje. Technika išvažiuoja į laukus, džiovyklose pakvimpa valerijonais. Būtent šių vaistažolių šaknų kasimu ir džiovinimu čia pradedamas vaistinės žaliavos rinkimo sezonas.


Šiuo metu fabriko gamybos, kokybės kontrolės ir kituose skyriuose darbuojasi septyniasdešimt šeši darbuotojai. Vaistinių žolynų mišinius galima rasti ne tik vaistinėse, prekybos centruose visoje Lietuvoje, dalis fabriko produkcijos eksportuojama į Latviją, Estiją, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, JAV, Prancūziją, Airiją. Planuojama, kad artimiausiu metu lietuviškų vaistažolių arbatas turėtų skanauti Skandinavijos šalių ir Venesuelos gyventojai. Vaistažolių preparatų populiarumą liudija ir skaičiai: 2006 m. UAB „Švenčionių vaistažolės“ metinė apyvarta buvo penki milijonai, „Herbitum Balticum“ – 200 000  litų.

Lietuviškos žaliavos nepakanka

Bendrovė yra sudariusi sutartis su maždaug septyniasdešimt stambesnių ir vidutinių ūkių visoje Lietuvoje. Jie yra pagrindiniai vaistinių augalų žaliavos tiekėjai. Norint užsitikrinti, kad kokybiškos žaliavos nepristigtų, buvo įsteigta antrinė įmonė „Herbitum Balticum“. „Tačiau Lietuvoje superkamų vaistažolių kiekių gamyklai nepakanka, dalį tenka įsivežti iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių. Raginame žmones, kad augintų, nes lietuviškos žaliavos kokybė geresnė, ją ir superkame šiek tiek brangiau, nei pirkdami užsienyje“, – teigia Tiekimo skyriaus vadovas Aleksandras Kairys. Vaistažolės superkamos punktuose Švenčionyse ir Varėnoje. Dėl medaus tiekimo yra sudarytos sutartys su maždaug 40–50 ūkių visoje Lietuvoje.

Brangiausiai superkamos pataisų sporos (mokama 45 Lt už kilogramą). Kasmet brangsta ir liepų žiedai. Šių metų supirkimo kaina bus apie 25 Lt už kilogramą. Prieš porą metų už tokį pat kiekį mokėta dešimčia litų mažiau. Medetkų žiedynai, puplaiškių lapai superkami po 10 Lt už kilogramą.

Bene sudėtingiausia, pačiam renkant ar auginant augalus, juos gerai išdžiovinti. Žolynus reikia paskleisti plonu sluoksniu, kad nesušustų ir gerai džiūtų. Jokiu būdu negalima džiovinti lauke, saulės spinduliuose, o tik gerai vėdinamoje patalpoje. Tokių problemų ypač kyla su medetkomis: jos dažniausiai būna tinkamai neišdžiovintos. „Norint sužinoti, ar žiedai jau išdžiūvę, reikia paimti į kumštį žiedynų, suspausti ir atleisti. Atleidus kumštį, žiedynai taip pat turi atsileisti. Jei taip ir lieka gniužule, dar reikia džiovinti“, – sako A. Kairys.

Taip pat labai svarbu saugoti, kad į džiovinimo patalpas nepatektų graužikai, nepridergtų, nes tokia žaliava bus iškart sugadinta. Dar viena dažnai pasitaikanti rinkėjų klaida –  per daug priemaišų. Pavyzdžiui, pipirmėčių lapus rinkti gana sudėtinga, juk nuskabyti reikia tik lapelius, tad renkant gali pasitaikyti ir priemaišų, tačiau tokia žaliava atidžiai žiūrima ir priėmimo metu tikrinama.

Auginama vietoje

Kaip jau minėta, vaistinių augalų žaliavos nesurenkama pakankamai, tad dalis reikalingų vaistažolių – ramunėlės, čiobreliai, pipirmėtės, melisos, medetkos, valerijonai, sukatžolės, ežiuolės – auginamos antrinėje įmonėje „Herbitum Balticum“, kurioje dirba  dvidešimt trys darbuotojai. Netoliese plytinčiuose 63 ha laukuose vasarą siūbuos jūros vaistinių augalų, o kol kas šiltnamyje sėjamos vaistažolės, – čiob­reliai, melisos, pipirmėtės, – kurias vėliau sodins jau daigais. „Visos sėklos lietuviškos – perkame Babtuose. Kiekis, žinoma, priklauso nuo to, kiek planuojame auginti, pavyzdžiui, čiobrelių šiemet reikės maždaug penkių milijonų daigų. Lauke juos sodinsime birželio viduryje“, – pasakoja vyr. inžinierius Stasys Urbanavičius.

Surinktos vaistažolės džiovinamos čia pat įrengtose džiovyklose. Iš pradžių jos apvytinamos šaltu oru, o vėliau nuolat pavartomos ir pamaišomos džiūna 40–50o C temperatūroje. Medetkos džiūna maždaug keturias dienas, jų tinkamumas nustatomas pagal laboratorijos tyrimų duomenis. Su medetkomis, anot S. Urbanavičiaus, ir yra daugiausiai darbo: žiedai turi būti skinami kasdien, ir tai tenka daryti rankomis, nes stiebelio beveik neturi būti, labai svarbu jas ir gerai išdžiovinti. Dažnai skinamos ir ramunėlės – pernai teko nuimti šešis derlius, tačiau šį augalą galima skinti specialiu kombainu.

Kokybės kontrolė – kelis kartus

Atvežta į fabriką žolė specialioje patalpoje laukia tikrinimo ir tik po laboratorijos tyrimų keliauja į sandėlį. Kai tam tikros žaliavos prireikia gamybai, laboratorijos darbuotojai vėl ima mėginius ir tik sulaukus jų atsakymo, kad žaliava gera, galima ją smulkinti. Jei paaiškėja, kad žolė per drėg­na ar per sausa, atitinkamai drėkinama arba dar džiovinama. Smulkinti paruoštose vaistažolėse gali būti ne daugiau kaip 14 proc. drėgmės.

Pjaunant vieną augalą, pavyzdžiui, kraujažolę, gaunama įvairaus smulkumo žaliava – priklausomai nuo to, kur jos reikia – ar atskiram fasavimui, ar mišiniams, ar arbatoms. Jei reikia žiedynų, jie atrenkami rankomis. Rinkoje jaučiamas ypač didelis poreikis ramunėlių ir medetkų žiedynų.

Susmulkinta žaliava keliauja į ingredientų sandėlį, kur dar kartą imami mėginiai ir daromi tyrimai. Kiekvienas žaliavos maišas turi savo žymą, tad visada galima atsekti, iš kur žaliava, kas ir kada ją perdirbo. Jei reikia mišinių, pagal receptūrą į maišytuvą suberiami reikalingi kiekiai žolių ir toliau belieka tik sufasuoti.

Jau pagamintas produktas dar kartą keliauja į laboratoriją. „Tikriname viską keliais etapais, įvairiais parametrais nuo žaliavų pavyzdžių iki galutinio produkto. Iš kiekvienos gaminio serijos pasiliekame po porą pakuočių, kurias laikome trejus metus – visą galiojimo laiką ir dar metus, jei kiltų kokių nors pretenzijų“, – pasakoja Kokybės kontrolės skyriaus vadovė Gied­rė Šeduikienė. Laboratorijoje netikrinamas tik medus, nes jį atvežę tiekėjai turi pateikti ir tyrimų pažymas iš veterinarijos laboratorijos. O priėmimo metu laborantas peržiūri, ar tyrimo duomenys atitinka reikiamus parametrus.

Beje, fabrike gaminamos ne tik arbatos ar jų mišiniai: bendradarbiaujant su Prancūzijos farmacijos laboratorija „Group Michel Iderne“ (GMI), pradėta gaminti natūralių vaistinių preparatų grupė „Phytomicrospheres“. Naudojant specialias te­ch­nologijas, augaliniai preparatai praturtinami tam tikrais mikroelementais ir taip gaunamas naujas produktas – kapsulės.

Ekologiškos pakuotės

Įsigijus 2002 m. naują liniją, fasuojant arbatas, nebereikia naudoti klijų ar metalo. Mažyčiams arbatos pakeliams pritaikytas popierius tiesiog gerai pakaitinamas, užlyginamas ir suspaudžiamas su perforatoriumi. Maistinė arbata gaminama ir fasuojama panašiai: imamas popierius, siūliukas, sulankstoma, užspaudžiama ir surišama. Klijai naudojami vienintelėje vietoje – klijuojant dėžutes, tačiau jos tiesiogiai nesiliečia su maistu.

Panašiu principu fasuojamas ir medus. Tik čia pakeliai kaitinami ir užlydomi. Nors fasuoti galima ne tik medų, bet ir uogienes, sirupus, tačiau pastarųjų atsisakyta, ir dabar su arbatomis ar rinkiniais pakuojamas tik medus.

Mažyčiai arbatos ar medaus pakeliai dedami į dėžutes, paprastus, suvenyrinius rinkinius ir jau gali keliauti ant stalo. Kaip sakoma, ir maistui, ir vaistui – daugiau nei šimto įvairių vaistinių augalų produktai.

***

Bendrovėje „Švenčionių vaistažolės“:

  • 2002 m. baigta rekonstrukcija ir sumontuota nauja technologinė įranga;
  • 2003 m. gautas Europos aukso prizas „Už kokybę“ (Naujojo tūkstantmečio prizas);
  • 2004 m. įteiktas Geros gamybos praktikos pažymėjimas.