Naujosios Europos Sąjungos narės, tarp jų ir Lietuva, buvo įsitikinusios, kad susitarė su Europos Komisija (EK) dėl laipsniško nacionalinės tiesioginių išmokų dalies atsiejimo nuo gamybos. Todėl EK reikalavimas jau šiais, o ne 2011, metais taikyti nuo gamybos atsietą bendrąją išmoką hektarui yra visiškai netikėtas. EK neketina keisti sprendimo, o nepatenkintoms šalims pasiūlė individualiai tartis dėl išimčių.

Perėjus nuo Vienkartinės išmokos už plotus schemos (VIPS) prie Bend­rosios išmokos schemos (BIS), t. y. atsiejus išmokas nuo gamybos, keistųsi lėšų skirstymo principai, sumažėtų dalies žemdirbių pajamos. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, nacionalinė tiesioginių išmokų dalis skiriama remiamiems pasėliams skatinti, bulių skerdimo, karvių žindenių, kvotinio pieno ir kitoms išmokoms mokėti. Atsiejus išmokas nuo gamybos, labiausiai nukentėtų Lietuvos pieno gamintojai, karvių žindenių ir ėriavedžių laikytojai, baltyminių augalų augintojai. Jiems skiriamos išmokos prilygtų išmokoms už pievas ir ganyklas.

Naujosioms ES šalims buvo leista mokėti žemdirbiams papildomas nacionalines išmokas ir sieti jas su gamyba tol, kol tiesioginės išmokos pasieks ES senbuvių šalių lygį. Papildomų išmokų mokėjimo tvarka kasmet buvo derinama su EK. Šiemet naujosioms šalims pateiktos jau patvirtintos papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų taikymo gairės.

Į Briuselį aiškintis

Kaimyninėje Latvijoje apie EK sprendimą atsieti papildomas tiesiogines išmokas nuo gamybos ir neigiamas to pasekmes viešai prabilta vasario viduryje. Žemdirbių organizacijos tuoj pat sureagavo ir pareiškė, kad reikalaus žemės ūkio ministro Martinio Ruozės (Martinš Roze) atsistatydinimo, jei nebus imtasi priemonių sustabdyti skubotą reformą. Tai paskatino ministrą išsireikalauti priėmimo Briuselyje, kuriuo pasinaudojo ir Lietuvos žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.

Dviejų Baltijos šalių ministrai per susitikimą su EK žemės ūkio ir kaimo plėtros komisare Mariana Fišer Boel (Marian Fischer Boel) aiškinosi, kodėl Briuselis netesi pažadų, ir pateikė argumentus, siekdami atidėti išmokų atsiejimą nuo gamybos vėlesniam laikui.

Eurokomisarė informavo, kad šalims gali būti pasiūlytos ypatingos sąlygos įgyvendinant Briuselio parengtas taisyk­les. Pavyzdžiui, galėtų būti nustatyta, kad ūkiams, kurie vystosi ir plečiasi arba vykdo struktūrinius pertvarkymus, kai kurie taisyklių punktai netaikomi arba tiesioginių išmokų dydis ir skaičiavimo tvarka jiems nesikeičia. Tačiau apie taisyklių keitimą negali būti kalbos.

Ministrė K. Prunskienė po susitikimo pareiškė, kad, atsiejus išmokas nuo gamybos, paramos lėšų dalis neišvengiamai atitektų vadinamiesiems „sofos ūkininkams“, kurie negamina prekinės produkcijos. „Tai neteisinga ūkininkų pagristų lūkesčių prasme, o konkurencingumo ugdymo požiūriu – neišmintinga ir neefektyvu“, – sakė ministrė.

Latvijos ministras M. Ruozė buvo kategoriškesnis. Jis kritikavo pasikeitusį EK darbo stilių, nes valstybėms narėms nesuteikiama galimybė būti išklausytoms svarstant visam sektoriui svarbius klausimus, nepaliekama laiko ūkininkų diskusijoms, kuriems šie sprendimai ypač aktualūs.

Visi suprato neteisingai?

Lietuvos ūkininkija dėl papildomų išmokų atsiejimo nuo gamybos kol kas viešai nediskutavo, nerimas tvyro tik Žemės ūkio ministerijoje. Vasario mėnesį gavę prastų žinių iš EK, ministerijos pareigūnai manė, kad tai nesusipratimas, kad taisykles galima keisti. Ir tik po ministrės vizito kovo 1-ąją buvo paskelbta „įtampą kelianti žinia iš Briuselio“ bei pulta skubiai ieškoti išeities. ŽŪM sudarė darbo grupę, kuriai pavedė per savaitę parengti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2007 m. schemos variantų skaičiavimus, o po to per parą aptarti juos su socialiniais partneriais. Kovo 14 d. klausimas buvo pristatytas Seimo Kaimo reikalų komitete, o 15 d. svarstytas ŽŪM pasitarime. Kovo 20 d. įvyko pirmos techninės konsultacijos Briuselyje.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas dar praėjusių metų pabaigoje žinojo apie EK ketinimą atsieti nuo gamybos papildomas tiesiogines išmokas („žemdirbiai turi savo kanalų Briuselyje“), todėl kovo pradžioje paskelbta žinia nebuvo netikėta. Jis tikras, kad ministerijos sprendimai nebus vienašališki, ir, prieš teikiant pasiūlymus Briuseliui, į žemdirbių nuomonę bus atsižvelgta.

Briuselio pareigūnai teigia, kad neįvyko nieko tokio, ko naujosios šalys nebūtų žinojusios, tačiau EK sprendimus jos esą interpretavo taip, kaip joms palanku. Naujųjų šalių atstovai įsitikinę, kad EK sugudravo, kitaip išeitų, kad aštuonios ES šalys, kurioms papildomų išmokų susiejimas su gamyba yra svarbus, interpretavo nuostatas „vienodai neteisingai“. EK pasiūlė nepatenkintoms šalims kreiptis į teismą. Tačiau bylinėjimasis užtruktų ne vienerius metus, išmokų mokėjimas būtų sustabdytas, o garantijų, kad bylą pavyks laimėti, nėra. „Nežinia, ar pavyktų įrodyti, kad esame teisūs. EK straipsnį interpretuoja vienaip, mes kitaip. EK pasiūlė pradėti naują dialogą, todėl bandome pagal naujas taisykles rasti būdų suteikti didesnę paramą gamintojams“, – sako ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Laimonas Čiakas.

Praėjusiais metais Lietuvoje viešint komisarei M. Fišer Boel būta džiugesio, kad „ji atvira Lietuvos pasiūlymams“. Išklausiusi Lietuvos poziciją dėl papildomų išmokų siejimo su gamyba, komisarė atsakė, kad EK siekia labiau supaprastinti išmokų sistemą ir palengvinti jų taikymą bei administravimą. Šiuos žodžius, matyt, kiekvienas interpretavo savaip. Tačiau vieninga išmoka hektarui ir yra paprastesnė administravimo požiūriu už vienkartinės išmokos už plotus schemą. EK tikslas – kuo greičiau pereiti prie tiesioginių išmokų atsiejimo nuo gamybos.

Gamyba lėtės, žemė brangs

Nacionalinės tiesioginių išmokų dalies atsiejimo nuo gamybos pasekmės skaudžiausiai paveiks pieno sektorių (už kvotinio pieno kilogramą šiais metais numatyta mokėti papildomai 5,3 cento). Tačiau bus ir netiesioginių pasekmių. Pabrangs žemė ir žemės nuoma, nes „sofos ūkininkai“ gaus didesnes išmokas. Jeigu visa žemė Lietuvoje būtų dirbama, tuomet išmokų atsiejimas nuo gamybos nebūtų toks skausmingas. Tačiau šiuo metu apie 300 tūkst. ha nedirbama.

Pasak ŽŪR pirmininko B. Markausko, ministerijos pasiūlymai tenkins ne visus žemdirbius, nes vieni ūkiai pajus didesnę naudą, kitų pajamos mažės. Pavyzdžiui, grūdų augintojai apsidžiaugtų, jeigu būtų mokamos vien išmokos hektarui. Jeigu EK nuspręs, kad didinant deklaruojamus plotus bus mokama tik bazinė, o ne referencinė išmoka hektarui, tada išeitų, kad plotų didinimas naudos neatneš, o juos mažinant bus mokama tokio pat dydžio išmoka kaip ir referenciniais 2006 metais. Ministerija taip pat svarsto galimybę mokėti skirtingas išmokas už pievas ir ganyklas (turintiems tik pievas, bet neturintiems gyvulių, išmokos būtų įšaldytos, o didinamos tiems, kurie užsiima gamyba).

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius teigia, kad atsiejus išmokas nuo gamybos sulėtėtų kaimo plėtra. „Pragyvenimo lygis kaime žemas, pajamos mažos, jaunimas iš kaimo emigruoja. Intensyvesnis žemės naudojimas susijęs su ekonominės veiklos kaime aktyvinimu. EK pasiūlymas suvienodinti išmokas dirbantiems žemę ir palaikantiems gerą agrarinę būklę neskatina intensyviau ją naudoti ir didinti gamybą. Tai mums labai nepalanku“, – teigia V. Rinkevičius.

ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio žodžiais, tiesioginių išmokų nacionalinės dalies atsiejimas nuo gamybos ir mėginimas rasti būdų paremti gamintojus kelia problemų administravimo institucijoms. „Išmokoms numatyta pinigų suma nesikeičia, keičiasi tik sklaida. Žemės ūkio politikos strateginės nuostatos pirmiausia skirti lėšų konkurencingumui ugdyti nesikeičia“, – teigia jis.

ŽŪR pirmininkas B. Markauskas abejoja, ar EK, oficialiai nurodžiusi atsieti išmokas nuo gamybos, atsisakys šio reikalavimo vien todėl, kad bus pateiktos kitos gamybos rėmimo formulės. „Bijau, kad šitie žaidimai tik dėl akių“, – sako B. Markauskas.

Savo pasiūlymus Briuseliui dėl naujų taisyklių taikymo Lietuva turėtų pateikti iki kovo 30 d., o aptarimas vyktų balandžio pradžioje.

Kaip buvo rengiamos naujos tiesioginių  išmokų mokėjimo taisyklės

2006 m. kovas. EK informuoja, kad gegužės–birželio mėnesį bus peržiūrėtos tiesioginių išmokų mokėjimo sąlygos naujosioms ES narėms.

2006 m. gegužė. EK ruošiasi peržiūrėti galiojančias tiesioginių išmokų mokėjimo taisykles.

2006 m. lapkritis. EK tobulina pataisas ir prašo šalių būti kantresnes.

2006 m. gruodis. EK turėjo Tiesioginių išmokų vadybos komitete pristatyti tiesioginių išmokų sistemos pataisas, tačiau nenurodžiusi priežasčių šį klausimą išbraukė iš dienotvarkės. Naujosios ES šalys išreiškė pageidavimą nekeisti schemos, nes laiko lieka vis mažiau. EK tam nepritarė ir pareiškė, kad pakeitimų sąrašas bus pateiktas sausio mėnesį.

2007 m. sausio 17 d. EK Tiesioginių išmokų vadybos komitete pirmą kartą pateikiamos tiesioginių išmokų sistemos pataisos, tačiau diskusijų nevyksta, nes šalys dar nesusipažinusios su dokumentu.

2007 m. sausio pabaiga. EK Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Latvijos atstovai atkreipia dėmesį, kad papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų taikymas naujosiose šalyse narėse 2007 m. faktiškai reiškia visišką jų atsiejimą nuo gamybos. Lietuvos, Vengrijos, Čekijos, Lenkijos atstovai pritaria latvių pozicijai, kad toks svarbus klausimas negali būti sprendžiamas neatsižvelgus į naujųjų šalių nuomonę.

2007 m. vasario 14 d. EK Tiesioginių išmokų vadybos komitete naujųjų šalių atstovams pasiūlo diskutuoti dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų taikymo naujovių. Pirmą kartą naujosios šalys gauna progą oficialiai pareikšti savo nuostatas. Šalių atstovams pradėjus reikšti nusiskundimus, po dešimties minučių paskelbiama, jog posėdis baigtas.

2007 m. vasario pabaiga. Naujomis taisyklėmis nepatenkintos šalys savo poziciją ketina išreikšti bendroje deklaracijoje, tačiau ketinimo atsisako EK pasiūlius spręsti problemiškas situacijas dvišalėse konsultacijose.