Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/02
Tvarka visais atvejais pelninga
  • Dainius ŠIŠLAVAS, LŽŪU
  • Mano ūkis

Modernios vakarietiškos technologijos galutinai įleido šaknis Lietuvos žemės ūkyje. Išmokus efektyviai panaudoti turimus techninius resursus, belieka mažmožis – išmokti juos prižiūrėti.


Tolesniam tobulėjimui – tik tvarkinga aplinka

Žinote, ką japonai atliko anksčiausiai, vos tik suprato kokybės reikšmę? Jie savo darbuotojus, triūsiančius „Datsun“ (dabar „Nissan“), „Honda“, „Toyota“ ir kitų gamintojų gamyklose aprengė baltomis uniformomis. Akcija davė neįtikėtinų rezultatų – baltai apsitaisę darbuotojai tuojau pat susizgribo rūpintis aplinka, o ją sutvarkę, daugiau dėmesio skyrė patikėtų operacijų kokybei. Visa tai pasiekta apsieinant be drastiškų priemonių, o tik gerai išanalizavus psichologijos veiksnius.

Švara ir tvarka yra kokybės palydovės. Tvarkinga darbo vieta (o savaeigėje mašinoje ji prasideda nuo kabinos) sukuria tokias sąlygas, kurios privalomos technologiniam procesui kvalifikuotai atlikti. Ir atvirkščiai: valdymo procesus tobulinti galima tik tvarkingoje aplinkoje. Neatsitiktinai visų savaeigių mašinų gamintojai gerina darbo sąlygas ne tik atsižvelgdami į būtinus ergonominius reikalavimus, bet ir siekia neužkirsti kelio mašinų individualizacijai. Tai reiškia, kad kiekvienas vairuotojas gali sudaryti komandų seką jam patogia tvarka, programiniu būdu apkeisti mažiau naudojamus jungiklius su naudojamais dažniau ir t. t. Savo ruožtu, elektroninėms valdymo sistemoms paliekamas suflerio vaidmuo arba leidžiama švelniai koreguoti paramet­rus reikiama linkme, pvz., ekonomiškumo, didžiausios galios ir našumo, sukimo momento, ekologiškumo.

Tradicines mechanines valdymo priemones galima vertinti tik kaip retrospektyvą. Pirmiausia todėl, kad daugelio sistemų (transmisijos, hidraulinės, papildomų įrenginių) kontrolė šiomis priemonėmis mažina informatyvumą, neleidžia operacijų automatizuoti, tuo tik apsunkindamos vairuotojo darbą ir vargindamos jį.

Vertė ir būklė

Galima motyvuotai atsakyti, kad rūpintis tvarka neleidžia darbų sparta. Racionaliai besitvarkančiuose ūkiuose efektyviai išnaudojamas ilgas vėlyvo rudens-žiemos periodas, per kurį mašinos visapusiškai patikrinamos ir parengiamos pavasariniams darbams. Tai būtina, siekiant išvengti netikėtų gedimų ir prastovų sezono metu.

Efektyviausia rūpintis mašinų būkle ir tvarka nuolat, nes yra tiesioginis ryšys tarp tvarkingos traktoriaus ar kombaino kabinos ir bendros mašinos būklės. Pastaroji taisyklė beveik neturi išimčių. Jei daugiau skirsite dėmesio darbo vietai, mažiau problemų bus su visa mašina.

Europos šalyse atlikta nemažai studijų, kurios patvirtino vienintelį teiginį – tvarkingas automobilis disciplinuoja vairuotoją, o purvinas ir apleistas veikia priešingai – kelyje netvarkingų mašinų vairuotojai elgiasi įžūliai. Neabejotinai tokią taisyklę galima pritaikyti ir žemės ūkio mašinų vairuotojams, tačiau tokių žemdirbių vairavimo tyrimų dar neatlikta.

Be jau minėtų yra ir kitų motyvų:

  • Tvarkinga ir tinkamai eksploatuojama mašina turi didesnę vertę. Metams (ir motovalandoms) bėgant, tvarkingos mašinos kaina sumažėja tik dėl atskiro prekės ženklo vertės rinkoje: prestižiškesnių, t. y. Premium grupės gamintojų produkcija nuvertėja mažiau, ne tokių žinomų – daugiau.
  • Prižiūrėtą mašiną galima pelningiau realizuoti antrinėje rinkoje. Tvarkingos technikos antrieji klientai jau būna žinomi iš anksto. Neretai gerai prižiūrėtos mašinos iš regiono neišklysta, jas mielai nuperka kaimyninių, ne tokių pasiturinčių ūkių savininkai. Prastos reputacijos ūkiuose eksploatuotas mašinas realizuoti vietos rinkoje (ypač mažoje, kur vieni kitus gerai pažįsta) sunku, tokioms geriausia išeitis – pasinaudoti interneto svetainių paslaugomis arba prieš parduodant gerai jas sutvaryti ir pasiūlyti kaimyninių šalių vartotojams.
  • Mažesnė korozijos ir su ja susijusių gedimų tikimybė. Tvarkantieji mašiną „perskaito“ ne ką plonesnę ir ne mažiau naudingą knygą už vartotojo instrukciją: čia hidraulinės sistemos alsuoklis, kuris negali būti užsiteršęs, o ten – svarbios elektrinės jungtys, kurias būtina apsaugoti nuo drėgmės. Neįmanoma padaryti mašinos (ypač kombaino!) be nišų ir uždarų ertmių, kuriose kaupiasi purvas, vanduo, augalų liekanos. Pasekmės įvairios: nuo korozijos ir mazgo užstrigimo iki gaisro (ypač kombainų).
  • Mažesnės valandinės darbo išlaidos. Įvertinus visas išlaidas (degalams, eksploataciniams skysčiams, aptarnavimo ir remonto darbams, detalėms) ir jas padalinus iš mašinos darbo valandų, gautas skaičius būtų ne į naudą ūkiams, kuriuose technikos parkas prižiūrimas prastai. Neteko matyti vairuotojo, kuris dirbdamas apleistoje mašinoje būtų suinteresuotas darbo kaštų mažinimu.
  • Išdirbį mažinantis mazgų ardymas ir surinkimas. Dėl netvarkingos eksploatacijos didesnė tikimybė, kad teks ardyti sudėtingus mazgus, o dėl ardymo ir surinkimo pasikeičia nusistovėjusi detalių tarpusavio padėtis (visos trinties porų detalės tuo metu jau būna prisitaikiusios viena prie kitos).

Paprastai precizinių detalių porų (pvz., variklio maitinimo ar traktoriaus hidraulinėje sistemoje) veikimo efektyvumas didžiausias iki tol, kol jos neišardomos. Todėl gedimų prevencija labai naudinga.

Ant švarių agregatų lengviau pastebėti pirmuosius eksploatacinių skysčių nuotėkius. Tai leidžia išvengti didesnių gedimų vėliau.

Seniau – būtinai geriau?

Įprasta manyti, kad anksčiau pagamintos mašinos buvo patikimesnės. Tačiau pamirštama, kad jų konstrukcija buvo paprastesnė, darbo intensyvumas mažesnis, o valdymas sunkesnis.

Modernioje savaeigėje mašinoje sunkiausią darbą atlieka mechatroninės, elektrohidraulinės ar elektropneumatinės sistemos. Vairuotojui jas valdyti gerokai paprasčiau – valdymo seka arba algorit­mas yra vienodas visose sistemose. Pakanka jį vieną kartą įsisavinti ir drąsiai galima iš kombaino lipti į traktorių. Nors šiuolaikinės savaeigės mašinos yra sudėtingesnės, tačiau jų patikimumas tikrai nėra prastesnis. Kad tokios mašinos reikalauja daugiau kvalifikuotos priežūros, tai tiesa. Paradoksalu, bet šiandien elektroninės įrangos tiekėjai sprendžia klausimą, kuris su kiekviena nauja mašinų karta vis aktualesnis – kaip efektyviai išspręsti „elektroninių smegenų“ (mikroprocesorių) aušinimą.

Dar prieš 15 metų nė viena Europos traktorių gamintoja, išskyrus „Anton Schlüter“ produkciją (jie pirmieji Senajame žemyne peržengė 250 AG ribą), neprognozavo, kad jų mašinomis per metus bus išdirbama iki 2 tūkst. mval. ir daugiau. Šiandien didelis išdirbis – būtina visų gamintojų sėkmingos veiklos sąlyga. Tačiau didelis išdirbis galimas tik tuomet, jei juo suinteresuotos abi pusės: ir gamintojas, ir vartotojas. Taigi vėl grįžtame nuo ko pradėjome, t. y. priežiūros.

Priežiūra – ne tik išorinė

Išoriškai tvarkinga mašina džiugina akį ir gerina darbo aplinką, tačiau dar svarbiau yra nuolatinis mašinos būklės stebėjimas, savalaikė priežiūra ir eksploatacinių skysčių keitimas. Pasitaiko ir, matyt, to visiškai išvengti neįmanoma, kad atskirus mašinų mazgus sugadina netinkamų medžiagų naudojimas: pigesnė, per apsirikimą ar nežinojimą sumaišyta alyva (jei agregatuose yra ilgesni keitimo intervalai, privalu naudoti tik patikrintų, žinomų gamintojų alyvas), neaiškios kilmės filtrai ir ypač degalai (pastariesiems net ir esant geros kokybės, gali pakenkti laikymo sąlygos ir rezervuarų švara).

Pateiksime kelis įdomesnius eksploatavimo faktus, susijusius tik su varikliu, o jei dar konkrečiau – su plačiai naudojamomis didelio slėgio akumuliatorinėmis degalų įpurškimo sistemomis common rail. Išvadas apie degalų kokybės svarbą galima pasidaryti patiems:

  • purkštuko adata common rail sistemose per visą eksploatacijos laiką atlieka daugiau kaip 1 mlrd. atidarymo ir uždarymo ciklų;
  • purkštuko slėgio kameroje veikia tokio dydžio apkrova, kuri atitinka apkrovą, susidariusią ant rankos piršto užvažiavus apie 2 t sveriančiai mašinai;
  • viena degalų porcija įpurškiama per 1–2 ms. Palyginimui – per 1 ms iš grotuvo garsiakalbio sklindanti garso banga spėja nutolti vos per 33 cm;
  • ciklinio padavimo metu įpurškiamų degalų kiekis kinta nuo 3 (pirmoji degalų porcija) iki 350 mm3 (didžiausios apkrovos režimas). Pastarasis dydis atitinka beveik 12 didelių lietaus lašų (vieno lašo tūris – 30 mm3). Palyginimui – marškinių smeigtuko galvutė užima 2 mm3;
  • 12 lietaus lašų porciją į cilindrą reikia įpurkšti per 0,25 mm2 pločio skylutę, 2 000 km/val. greičiu. Tai trunka 2 ms;
  • tarpelis tarp purkštuko korpuso ir adatos yra vos 0,002 mm, o po galutinio apdirbimo – 0,001 mm. Net ir pirmuoju atveju žmogaus plaukas yra 30 kartų storesnis (0,06 mm).

Priežiūra ir išdirbis

Dažną intriguoja mašinos variklio ir jos mazgų resursinis išdirbis. Koks jis? Ką gali modernios technologijos ir kvalifikuota jų priežiūra? Patikėkite, ne tik konstruktoriai, bet ir visas gamintojų techninis personalas siekia ir daro viską, kad nuo konvejerio nuriedančios naujosios mašinos tarnautų ilgiau už pirmtakes.

Pavyzdžiui, traktorių gamintojai iki 1995 m. gamino mašinas, kurių išdirbis siekė ne mažiau kaip 10 tūkst. mval., po kelerių metų jis buvo padidintas iki 12 tūkst. mval., o dabar išdirbis siekia beveik 15 tūkst. mval. Kad toks dydis pasiekiamas, rodo ir Lietuvos ūkių praktika. Ūkininko J. Antanavičiaus (Šakių r.) prieš 9 metus įsigytas naujas Valtra Valmet 8550 (118 kW/160 AG) modelio traktorius, neskaitant nedidelio transmisijos remonto, be didesnių trikdžių išdirbo 18 tūkst. mval.

Nepriklausomai nuo gamintojo skai­čiuotino variklio resurso, yra išties stulbinančių pavyzdžių. Remiantis kompanijos „John Deere“ pranešimais, vienas šios įmonės 6466TF001 (125 kW/170 AG) serijos variklis Kokanoke, Aliaskoje, yra išdirbęs net 83 tūkst. mval. Jo, įrengto elektros stotelėje, išdirbis yra nuolatos registruojamas eksploatacijos žurnale. Minėtas variklis dirba praktiškai idealiomis sąlygomis: vardine apkrova ir sūkių dažniu, yra nestabdomas. Tačiau tai nesumenkina vidaus degimo variklio galimybių.

Minėdami traktoriaus išdirbio resursus, pasakytume daugiau, jei palygintume skirtingą transportą. Tarkime, tankui 500 mval. variklio resursas laikomas dideliu pasiekimu. Tiesa, naujausių tankų šis dydis yra griežtai įslaptintas, tačiau pasaulio armijose galima aptikti ir 200–300 mval. resursą turinčių konstrukcijų.

Nereikia pamiršti, kad išdirbis iki pirmojo kapitalinio remonto tiesiogiai susijęs su eksploatacijos sąlygomis: kuo daugiau reikalausite ir mažiau prižiūrėsite, tuo trumpiau dirbsite.

Visą mašinos potencialą gali atskleisti tik ją tausojantis ir tvarkingas savininkas. Reziume būtų lakoniškas ir paprastas – pažangų ūkį galima išskirti ne pagal išlaidas techniniam parkui, o pagal pastarojo būk­lę. O mašinos, tebūnie jos iš metalo, tvarkingam vartotojui atsilygina tuo pačiu.