Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2007/02
Trąšų įtaka burokėlių ir morkų derliui
  • Dr. Ona BUNDINIENĖ, LSDI
  • Mano ūkis

Burokėlių ir morkų derlius bei produkcijos kokybė neatsiejama nuo naudojamų trąšų ir jų formų. Visų daržovių kokybės rodikliams didelės įtakos turi kalcis, kuris skatina naujų šalutinių šaknų augimą ir neleidžia suirti ląstelėms. Tyrimais nustatyta, kad 40 t/ha šakniavaisių derliui išauginti reikia 80–110 kg kalcio oksido.

Trūkstant kalcio, dirvožemis rūgštėja. Yra žinoma, kad 100 kg amonio salietros neutralizuoti, kad nebūtų neigiamo poveikio dirvožemio reakcijai, reikia išberti 74 kg kalcio karbonato (CaCO3), o analogiškam kiekiui karbamido neutralizuoti prireiks net 90 kg kalcio karbonato. Kalcio poreikį iš dalies galima patenkinti ir dirvų rūgštėjimą sustabdyti, tręšiant fiziologiškai nerūgščia kalcio amonio salietra. Savo sudėtyje ji turi 27 proc. azoto (N), kurį sudaro amoniakinis N-NH4 (13,5 proc.) ir nitratinis N-NO3 (13,5 proc.) azotas.

Kalcio amonio salietros sudėtyje taip pat yra 6 proc. kalcio (CaO) ir 4 proc. mag­nio (MgO). Kalcis ir magnis gaunami iš gamtinio dolomito. Jie, mažindami nitratų fiziologinį rūgštumą, padeda subalansuoti dirvos pH ir gerina jos biologinį aktyvumą. Tai itin svarbu rūgštesnėse dirvose. Augalai patręšiami ne tik azotu, bet ir kalciu bei magniu, kurių paprastai trūksta lengvose ir rūgščiose dirvose.

Prieš ketverius metus pradėta gaminti azoto trąšą su ceolitu. Ceolito įterpimas į kalcio amonio salietros granulę pagerina trąšos fizikines savybes, jos birumą ir prailgina maisto medžiagų veikimo laiką, nes ceolitas sugeba sulaikyti maisto medžiagų išplovimą. Užsienio tyrėjų duomenimis, augalai 15–20 proc. geriau įsisavina azotą iš mineralinių trąšų, tad tręšti reikia rečiau.

Burokėlių ir morkų auginimo sąlygos

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute dvejus metus (2004–2005 m.) buvo daromi tyrimai, siekiant įvertinti kalcio amonio salietros (KAN 27), azoto trąšų su ceolitu (KAN 27 su ceolitu) bei ceo­lito (prekinis ženklas ZeoVit EcoAgro) ir amonio salietros įtaką burokėlių ir morkų produktyvumui ir derliaus kokybei.

Bandymai vykdyti priesmėlio ant leng­vo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje. Dirvos armuo 25 cm storio, nerūgštus (pHKCl 7,4), gerai aprūpintas judriaisiais fosforu ir kaliu bei kalciu, tačiau turintis mažai azoto. Augalų priešsėlis – juodasis pūdymas. Dirvos dirbimo ir pasėlių priežiūros darbai atlikti pagal intensyvaus daržovių auginimo technologijų reikalavimus. Morkos Samson ir hibridiniai burokėliai Pablo F1 pasėti tikslaus išsėjimo mašinomis, 70 cm tarpueiliais. Burokėliai sėti lygiame, o morkos – vagotame paviršiuje. Į hektarą išberta 500 tūkst. vnt. daigių burokėlių ir 800 tūkst. vnt. daigių morkų sėklų.

Derlių labiausiai didino trąšos su ceolitu

Visos panaudotos azoto trąšos buvo efektyvios ir didino burokėlių šakniavaisių derlių. Bendrasis derlius nuo azoto padidėjo 2,2–2,4 karto, prekinis derlius – 2,8–3,1 karto, o standartinio derliaus išeiga išaugo beveik dvigubai. Geriausi burokėlių šakniavaisių derliai gauti, tręšiant azoto trąšomis su ceolitu (KAN 27 su ceolitu, N90+30). Bendrasis derlius, palyginti su derliumi, gautu tręšiant kalcio amonio salietra (KAN 27 N90+30), padidėjo 4,9 t/ha, arba 6,8 proc., prekinis – 6,9 t/ha, arba 12,4 proc., o standartinio derliaus išeiga padidėjo 4 procentais.

Vienas kilogramas azoto, įnešto su azoto trąšomis su ceolitu, davė 56,7 kg didesnį prekinio derliaus priedą, palyginti su priedu, gautu tręšiant kalcio amonio salietra. Prekinės produkcijos savikaina, tręšiant azoto trąšomis su ceolitu, sudarė 0,1 Lt/kg, tai yra beveik 10 proc. mažesnė, negu tręšiant kalcio amonio salietra ir 2,9 karto mažesnė, negu auginant burokėlius be azoto trąšų.

Vidutiniškai burokėlio šakniavaisio svoris siekė 223,4 g, skersmuo – 69,9 mm. Tręšiant minėta trąša, sausųjų medžiagų kiekiai šakniavaisiuose sudarė 12,55 proc., tręšiant kalcio amonio salietra (KAN 27) – 12,30 proc., auginant be azoto trąšų – 15,25 procento. Nitratų kiekiai šakniavaisiuose visuose variantuose buvo beveik vienodi – 2 029–2 671 mg/kg ir mažiausi buvo amonio salietra ir ceolitu tręštuose šakniavaisiuose.

Morkų bendrasis derlius nuo azoto padidėjo 8,3–10,1 t/ha, arba 15,6–18,9 proc., prekinis derlius – 4,4–6,8 t/ha, arba 12,1–18,9 proc., standartinio derliaus išeiga – vidutiniškai 5,2 procento. Tręšiant azoto trąšomis su ceolitu (KAN 27 su ceolitu, N90 + N30), gauti didžiausi bendrieji ir standartiniai morkų derliai bei geriausia standartinio morkų derliaus išeiga.

Palyginti su tręšimu kalcio amonio salietra, bendrasis derlius padidėjo 2,7 t/ha, arba 3,6 proc., standartinis – 4,6 t/ha, arba 8,9 proc., standartinio derliaus išeiga – 3,5 procento. Vienas kilogramas azoto, įnešto su azoto trąšomis su ceolitu, davė 38,0 kg didesnį prekinio morkų derliaus priedą, palyginti su priedu, gautu tręšiant kalcio amonio salietra. Prekinės morkų produkcijos savikaina, tręšiant azoto trąšomis su ceolitu, sudarė 0,142 Lt/kg. Morkos šak­niavaisis svėrė 140,5 g, skersmuo siekė 35,2 mm ir buvo 173,1 mm ilgio. Sausųjų medžiagų šak­niavaisiuose buvo rasta 11,3 proc., nitratų – 279,5 mg/kg.

Dvejų metų tyrimų duomenys rodo, kad azoto trąša su ceolitu davė esminius burokėlių ir morkų derliaus priedus, mažino dirvos rūgštumą ir didino kalcio kiekį dirvoje bei sumažino nitratų kiekius produkcijoje.

Papildomo tręšimo per lapus nauda

Daugiausia maisto elementų augalai sunaudoja ir jų dažnai pritrūksta intensyvaus biomasės augimo laikotarpiu, tai yra praėjus maždaug šešioms savaitėms po sudygimo, kai išauga apie dešimt tikrųjų lapų. Prieš sėją ar sėjos metu įterptų trąšų maisto medžiagos jau sunaudotos, todėl augalus tenka tręšti papildomai.

Įsidėmėtina, kad per lapus augalų neįmanoma visiškai aprūpinti maisto medžiagomis, tačiau galima sumažinti jų trūkumą kritiniais momentais. Žinoma, kad papildomai per lapus patręšti augalai apie 50 proc. maisto medžiagų pasisavina jau per pirmąsias šešias valandas po tręšimo.

Papildomas maitinimas taip pat naudingas sausros metu, kai augalai negali pasisavinti fosforo, kalio ir mikroelementų arba dirvos agrocheminės savybės nėra tinkamos (kai pernelyg žemas ar pernelyg aukštas dirvos rūgštumas).

Šiuo metu gaminamose trąšose metaliniai elementai pateikiami chelatų (tai yra organinių junginių) sudėtyje, todėl kelis kartus padidėja mitybos elementų pasisavinimas. Siūlomų trąšų asortimentas labai platus. Pavyzdžiui, universali bechlorė vandenyje tirpi kompleksinė trąša rudasis nutrifolas dėl specialaus azoto ir kalio santykio joje rekomenduojama papildomam tręšimui pirmoje vegetacijos pusėje iki tol, kol susiformuoja augalų žiedynai ir vaisiai ir kol augalams labiau reikia azoto. Dėl padidinto kalio ir fosforo kiekio žaliuoju nutrifolu rekomenduojama tręšti antroje augalų vegetacijos pusėje, kai formuojasi šakniavaisiai. Kalcio salietra laukams ir boru praturtinta kalcio salietra (nitraboras) aprūpina augalus azotu, kalciu ir boru vegetacijos laikotarpiu ir gerina dirvos fizikines savybes bei mažina rūgštumą.

Tręšimo per lapus bandymų rezultatai

LSDI buvo tirta kalcio salietros, boru praturtintos kalcio salietros, rudojo ir žaliojo nutrifolo bei įvairių jų kombinacijų įtaka burokėlių ir morkų derliui bei kokybei. Augalų priešsėlis – kopūstai. Kai burokėliai turėjo 2–3 lapus, jie buvo nupurkšti betanalu AM progresu, purškimą kartojant po 10 d. (kaskart po 2 l/ha herbicido ir 400 l/ha vandens). Morkos tuoj po sėjos nupurkštos gezagardu (3,0 kg/ha herbicido ir 400 l/ha vandens). Tarpueiliai ir morkoms, ir burokėliams purenti tris kartus per vegetaciją.

Burokėliai prieš sėją tręšti N90P120K180, morkos – N60P90K120. Tręšimui naudota amonio salietra, granuliuotas superfosfatas ir kalio magnezija. Papildomai lapų trąšomis daržovės tręštos tris kartus (po N10), pirmąjį kartą, kai augalai turėjo 4–6 lapus, vėliau pakartotinai tręšta po 10–12 dienų.

Oro temperatūra vegetacijos laikotarpiu buvo visu laipsniu mažesnė negu vidutinė daugiametė (13,8° C ir 14,8° C). Visi mėnesiai, išskyrus liepą, buvo gerokai drėgnesni negu daugiamečiai vidurkiai. Per vegetacijos laikotarpį iškrito 12,5 mm kritulių daugiau negu vidutinė daugiametė norma (54,3 mm ir 66,8 mm).

Burokėlių bendrasis derlius nuo mineralinio tręšimo, išbėrus N90P120K180 prieš sėją, padidėjo 5,3 t/ha arba 25,5 proc., tačiau prekinis derlius padidėjo labai nedaug (tik 0,3 t/ha arba 2,2 procento).

Daug didesni burokėlių šakniavaisių derliai gauti tręšiant 8–10 variantais. Bendrasis derlius, palyginti su augintais be trąšų, padidėjo 13,9–17,2 t/ha, arba 66,8–82,7 proc., palyginti su tręštais tik prieš sėją (foniniu tręšimu) – 8,6–11,9 t/ha, arba 33,0–45,6 procento. Prekinis burokėlių derlius padidėjo atitinkamai 7,0–10,0 t/ha, arba 52,2–74,6 proc., 6,7–9,7 t/ha, arba 48,9–70,8 proc. ir 5,4–8,4 t/ha, arba 36–56 procentais. Neprekinio derliaus išeiga sudarė 35,3–44,6 proc. nuo bendrojo burokėlių derliaus. Išaugintas derlius papildomai davė nuo 1 856 iki 3 244 Lt/ha grynųjų pajamų, o burokėlių savikaina buvo 0,19–0,22 Lt/kg.

Derliui įtakos turėjo burokėlio šakniavaisio skersmens ir svorio didėjimas. Burokėlių šakniavaisių skersmuo, palyginti su augintais be trąšų (40,6 mm), padidėjo 20,0–23,8 mm, svoris (92,5 g) – 28,4–39,4 g.

Auginant morkas be trąšų, buvo prikasta 59,0 t/ha šakniavaisių. Bendrasis derlius patręšus mineralinėmis tręšimis N60P90K120 padidėjo 21,4 t/ha, arba 36,3 proc., prekinis – 20,9 t/ha, arba 54,4 proc., neprekinio derliaus išeiga sumažėjo 8,7 procento. Tręšimai lapų trąšomis didesnę įtaką darė prekiniam derliui: jis didėjo iki 63,9 t/ha. Išaugintas papildomas derlius davė nuo 3 173 iki 4 295 Lt/ha grynųjų pajamų, o morkų savikaina buvo 0,12–0,14 Lt/kg.

Veiksmingiausia burokėlius purkšti du kartus ruduoju nutrifolu ir antroje vasaros pusėje nupurkšti žaliuoju nutrifolu. Tinka purkšti vieną ar du kartus nitraboru ir atitinkamai du ar vieną kartą žaliuoju nutrifolu.

Didžiausias prekinis morkų derlius gautas, papildomai tręšiant morkas ruduoju nutrifolu ir du kartus nitraboru. Panašūs derliai gauti tręšiant nitraboru ir du kartus žaliuoju nutrifolu bei tris kartus nitraboru. Neprekinio derliaus išeiga minėtuose variantuose buvo mažiausia.