Lietuvoje 2006 metų pradžioje gyveno 807,8 tūkst. 14–29 metų amžiaus jaunuolių, iš kurių didžioji dalis yra miestiečiai. Kaimo jaunimas sudarė trečdalį Lietuvos jaunimo, arba 7,7 proc. visų šalies gyventojų. Per penkerius metus (2001–2005) jaunimo dalis kaime mažai kito: nuo 23,1 iki 23,7 proc. Jaunimas 2006 m. pradžioje sudarė 22,9 proc. visų kaimo gyventojų. Jaunų vyrų kaime yra daugiau negu moterų: atitinkamai 53,2 ir 46,8 proc. Per pastaruosius penkerius metus šis santykis nekito. Tuo tarpu mieste moterų šiek tiek daugiau ir lyčių santykis labiau subalansuotas (2006 m. pradžioje miestuose gyveno 50,2 proc. moterų ir 49,8 vyrų).

Kaip rodo statistikos duomenys, 2001–2005 m. kaime jaunimo padaugėjo 21,5 tūkst. (8,9 proc.), mieste sumažėjo 16,3 tūkst. Pagrindinė šio pasikeitimo priežastis – auganti pastarųjų metų jaunų gyventojų migracija iš miestų į priemiesčius ir kaimus. Ši tendencija būdinga ir išsivysčiusioms šalims. Tačiau priemiesčio zonos gyvenimo kokybės prasme nelaikytinos kaimiškosiomis. Atokesniuose kaimuose, labiau nuo rajonų centrų nutolusiose gyvenvietėse jaunimo nedaugėja. Senasis kaimas kol kas patrauklus tik gamtine įvairove, bet ne ekonomine-socialine aplinka. Mažiausiai jaunų žmonių gyvena Ignalinos, Anykščių, Biržų, Varėnos, Rokiškio rajonuose, o daugiausia – Visagine (jauniausiame šalies mieste, kuriame įsikūrė Ignalinos atominės elektrinės statytojai ir darbuotojai). Daugiau negu kitur jaunų žmonių gyvena Vilniuje, Rietavo, Šilutės, Pagėgių, Mažeikių, Vilniaus ir Kauno rajonuose. Per 2001–2005 m. laikotarpį pastebimai padaugėjo jaunimo Neringos kurorte – net 31,7 proc. Panevėžio, Alytaus, Klaipėdos, Skuodo, Rietavo, Kupiškio, Šilalės, Vilniaus, Širvintų rajonų savivaldybėse jaunimo dalis išaugo daugiau kaip dešimtadaliu, o visuose miestuose jaunimo sumažėjo.

Tuokiamasi ir gimdoma vyresnio amžiaus

Kaimo jaunimas šeimas kuria sulaukęs vyresnio amžiaus. Jaunos moterys, palyginti su ankstesniais metais, gimdo mažiau, daugėja gimimų vyresnių moterų amžiaus grupėje. Didžiąją dalį vaikų pagimdo motinos iki 30 metų amžiaus. Šios amžiaus grupės gimstamumo rodikliai lemia ir bendrą šalies gimstamumą. Nuo 1999 iki 2005 metų gimstamumas mažėjo beveik visose amžiaus grupėse ir mieste, ir kaime. Kaime labiausiai sumažėjo 15–19 metų amžiaus gimdyvių (45,8 proc.), 20–24 metų amžiaus grupėje gimdymų sumažėjo 39,7 proc., 25–29 metų – 2,7 proc. Nuo 2003-iųjų 25–29 metų moterų amžiaus grupėje gimimų po truputį ėmė daugėti ir viršijo 20–24 metų amžiaus moterų pagimdytų kūdikių skaičių. Mieste 20–24 metų amžiaus moterys gimdė 34,4 proc., 15–19 metų – 29,3 proc. mažiau, o 25–29 metų moterys –  4,3 proc. daugiau.

Mažėjantis gimstamumas, gyventojų, ypač jaunimo, migracija į miestus ir užsienį lemia gyventojų senėjimą ir keičia gyventojų amžiaus struktūrą. Statistikos duomenimis, apie 40 proc. emigravusių į užsienį Lietuvos gyventojų sudaro jaunimas. Dažniausiai šalį palieka 25–29 metų jaunimas – 20,8 proc. visų emigrantų. Iš kaimo į miestus taip pat daugiausiai išvyksta šio amžiaus gyventojų, ypatingai moterų, o atvyksta gyventi į kaimą 20–29 metų žmonės,  tarp kurių vyrų yra daugiau negu moterų. Į kaimą iš miesto 2003 ir 2004 m. gyventi atvykusio jaunimo buvo daugiau negu išvykusio į miestus, tačiau jau 2005 m. migracijos srautų santykis pasikeitė: išvykusių gyventi į miestą jaunų kaimo gyventojų buvo 1,3 tūkst. daugiau negu atvykusių gyventi į kaimą.

Mažėja dirbančiųjų žemės ūkyje

Lietuvoje 2003 m. jaunų – iki 35 metų amžiaus – ūkininkų buvo tik 7 proc. (ES vidurkis – 10 proc.). Mažiausiai jaunųjų ūkininkų (iki 35 metų) yra Slovakijoje (4 proc.), Slovėnijoje (5 proc.), Čekijoje (5 proc.). Daugiausia ūkininkaujančio jaunimo yra senosiose Europos Sąjungos šalyse – Liuksemburge (17 proc.), Prancūzijoje (15 proc.), Austrijoje (13 proc.), Airijoje (13 proc.).

Lietuvoje sparčiai mažėja 18–29 metų jaunuolių, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra darbas asmeniniame ūkyje – 2001 m. jie sudarė 6,6 proc., 2005 metais tesudarė tik 2,8 proc. Per 2003 ir 2004 metus jaunimo namų ūkio narių (kurių pajamų šaltinis – samdomas darbas žemės ūkyje) skaičius šiek tiek buvo padidėjęs, bet 2005 m. jie sudarė tik 2,1 proc. Tačiau daugėja jaunimo namų ūkio narių, kurie gauna pajamų iš samdomo darbo ne žemės ūkyje.

Darbas padeda jaunimui tapti ekonomiškai savarankiškam. Neturėdami darbo, jaunuoliai praranda gyvybingai svarbias galimybes siekti naujų perspektyvų ir integruotis į visuomenę. Įgytas išsilavinimas ir įgūdžiai atveria platesnes įsidarbinimo galimybes, kita vertus, daugiau laiko švietimui ir mokymuisi skiriantys jaunuoliai yra ilgiau priklausomi nuo šeimos ir viešųjų institucijų. Nedirbančio jaunimo dalis, palyginti su bendrojo užimtumo lygiu, išlieka didelė.

Dirbančio 15–24 metų amžiaus jaunimo  kaime nuo 1999 iki 2005 metų sumažėjo 38,1 tūkst., t. y. 34 proc., o vyresnio amžiaus užimtų gyventojų kaime padaugėjo 2,6 tūkst. Dirbantys jaunuoliai 2005 m. sudarė tik 9 proc. 15–64 metų amžiaus kaimo dirbančiųjų (1999 metais – 13 proc.). Jaunimo užimtumo lygis kaime nuo 1999 iki 2005 metų sumažėjo beveik 2 kartus – nuo 39,8 iki 21,6 proc., nors bendras kaimo užimtumo lygis per pastaruosius kelerius metus beveik nepakito. Mieste dirbančio jaunimo dalis pastaraisiais metais beveik nekito – 2005 m. buvo 20,8 proc.

Kaimo jaunimo nedarbas, kaip ir visų gyventojų, mažėja: 2001 m. jaunuoliai sudarė 32 proc. kaimo bedarbių, 2005 m. – 15,1 proc. Bedarbių kaime sumažėjo 8,5 tūkst., arba 56 proc. ir 2005 m. jų buvo 6,8 tūkst. Jaunų bedarbių dalis šalyje sumažėjo nuo 33 proc. 1999 m. iki 19 proc. 2005 m. Mieste jauni bedarbiai 2005 m. sudarė 14 proc. visų bedarbių, ir jaunimo nedarbo lygis buvo panašus kaip ir kaime – 16 proc. Smarkiai mažėja jaunų ilgalaikių bedarbių ir jų dalis ilgalaikių bedarbių struktūroje pagal amžių. 2005 m. daugiau kaip pusė (51,6 proc.) visų jauno amžiaus kaimo bedarbių darbą rado per 6 mėn., trečdalis jų negalėjo įsidarbinti iki vienerių metų, ilgiau kaip vienerius metus darbo ieškojo 19 proc. jaunų bedarbių. Visiško nedarbo lygio ir ilgalaikių bedarbių mažėjimą iš dalies nulemia emigracijos procesai.

Nedarbo lygis apskrityse labai skiriasi. Aukščiausias jaunimo nedarbo lygis 2005 m. buvo Panevėžio apskrityje – 33,1 proc., bendrasis nedarbo lygis čia irgi yra aukščiausias – 10,8 proc. Žemiausias jaunimo nedarbo lygis buvo Marijampolės apskrityje – 4,6 proc., bendras nedarbo lygis čia irgi žemiausias – 3 proc.

Išsilavinimo siekia daugiau jaunimo

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų pajamas ir užimtumą, – išsilavinimo lygis. Jaunimui, neturinčiam profesinio pasirengimo bei darbo įgūdžių, rasti darbą labai sunku. Per 1999–2005 m. laikotarpį kaime besimokančio jaunimo dalis išaugo net 47,9 proc. ir praktiškai artėja prie miesto besimokančio jaunimo lygio (mieste besimokančio jaunimo per tą patį laikotarpį padaugėjo 18,7 proc.). 2005 m. besimokantys jauni žmonės kaime sudarė 70,1 proc. visų 15–24 metų amžiaus gyventojų, mieste – 76,3 proc. Tai rodo, kad kaimo jaunimas taip pat pradeda suprasti, kad turint išsilavinimą, daugiau įgūdžių, darbo rinkoje atsiranda didesnių galimybių, kurios padeda įgyti ekonominį savarankiškumą ir užtikrinti socialinį stabilumą.