Žemdirbiai vis dažniau ir daugiau skolinasi, tačiau komercinių bankų kreditai žemdirbiams sudaro apie 2 proc. visų paskolų portfelio. ES finansinė parama didina ūkininkų ir žemės ūkio įmonių pajamas, tačiau norint ja pasinaudoti, reikia ir savų lėšų investicijoms. Neturėdami sukaupę pakankamai lėšų investicijoms, žemdirbiai vis dažniau skolinasi: smulkieji ūkininkai – iš kredito unijų, stambieji – iš bankų. Kas antras iš bankų pasiskolintas litas išmokėtas su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) garantija. Apie tai, kaip pašalinti kliūtis, trukdančias žemdirbiams aktyviau skolintis, diskutuota Žemės ūkio paskolų garantijų fondo surengtoje diskusijoje.

Per vienuolika 2006 m. mėnesių žemės ūkio subjektams ir kaimo verslininkams su ŽŪPGF garantijomis suteikta 434 kreditai 221,5 mln. litų sumai, o per 1998–2006 m. – 1 681 kreditas 668,8 mln. litų sumai. Valstybės garantijų limitas kiekvienais metais didėja: 2005 m. – 280, 2006 m. – 345 mln. litų (panaudota 298 mln. litų). Ateinančiais metais garantijoms numatoma skirti 405 mln. litų.

Pagrindiniai garantijų gavėjai yra ūkininkai (68 proc.). Žemės ūkio bendrovėms tenka 10 proc. garantijų, smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms kaime – 8 proc., žemės ūkio kooperatyvams – 6 proc., žemės ūkio įmonėms – 5 proc., perdirbimo įmonėms – 3 proc. garantijų.

Kokiam tikslui daugiausia skolinamasi? Pirmiausia, žemės ūkio technikai pirkti – 39 proc. kreditų, statybai ir rekonstrukcijai – 26 proc., kitai gamybinei įrangai – 14 proc., apyvartinėms lėšoms – 9 proc. Žemei įsigyti tenka 5 proc. su garantijomis suteiktų kreditų.

Pasak ŽŪPGF direktorės Danguolės Čukauskienės, įvairiuose regionuose žemdirbiai kredituojami nevienodai. Iš dalies tai nulemia subjektyvus veiksnys – neadekvatus kredito įstaigų darbuotojų požiūris į žemdirbius ir jų galimybes skolintis. Fondo vadovė išskyrė keletą bankų filialų, kurie noriai skolina žemdirbiams ir paskolų su garantijomis nuolat daugėja. Tai „DnB Nord“ banko Klaipėdos skyrius, „Medicinos banko“ Kupiškio skyrius, SEB „Vilniaus banko“ Kauno skyrius, „Ūkio banko“ Kėdainių skyrius.

„DnB Nord“ bankas suteikė beveik 92 mln. litų kreditų su garantijomis (54 mln. litų garantijų), SEB „Vilniaus bankas“ –  48 (26,6), „Hansabankas“ – 29,5 (20), „Šiaulių bankas“ – 19 (13), bankas „Snoras“ – 15 (9), „Ūkio bankas“ – 8,7 (6), „Medicinos bankas“ – 2,7 mln. litų kreditų (1,9 mln. litų garantijų).

Blogos paskolos sudaro 0,6 proc. paskolų, o neskaičiuojant Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai suteiktų kreditų dalies – 2 proc.

2006 m. pradžioje pasiskolintų lėšų turėjo 4 754 ūkiai, iš jų 4 426 ūkininkai ir 328 žemės ūkio įmonės. Turint omeny tai, kad Lietuvoje formuojasi apie 20 tūkst. prekinių ūkininkų ūkių, tai kredito įstaigų lėšomis naudojasi tik kas penktas ūkininkas, o komercinių bankų – tik kas aštuonioliktas ūkininkas, nes 78 proc. ūkininkų pinigų skolinosi iš kredito unijų. Kredito unijos suteiktos paskolos suma vidutiniškai siekia 21 tūkst. litų, o komercinio banko – 356 tūkst. litų.

ŽŪPGF analitikas Jeronimas Kraujelis atkreipė dėmesį į tai, kad sparčiai daugėja prekinių kreditų, t. y. mineralinių trąšų, augalų apsaugos priemonių, sėklų ir kitų išteklių, kuriuos žemdirbiams kreditan teikia įvairios firmos. „Ūkininkai sutinka, kad yra brangiau, bet įsitikinę, kad patogiau ir greičiau negu skolintis iš bankų. Kita vertus, bankams daug naudingiau suteikti didelius kreditus keliolikai stambių firmų, negu mažus kreditus keliems ar keliolikai tūkstančių ūkininkų“, – apibend­rino situaciją J. Kraujelis.

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė taip pat pastebėjo, kad bankai labiau suinteresuoti dirbti su mažesniu skaičiumi stambių klientų negu su būriu smulkiųjų, nes taip yra lengviau „įdarbinti pinigus“. Ministrė atkreipė bankininkų dėmesį į tai, kad stambūs ūkiai neatsiranda savaime, juos reikia sukurti, todėl paragino daugiau dėmesio skirti jauniems ūkininkams, skolinant jų investiciniams projektams.

Bankų atstovai domėjosi Europos Sąjungos garantinių fondų veikla, teiravosi pergarantavimo Europos investicijų fonde galimybėmis ir pateikė pasiūlymus dėl ŽŪPGF veiklos tobulinimo. „Šiaulių banko“ Vilniaus filialo vadovas Viktoras Budraitis siūlė teikti garantijas rizikos kapitalui bei nedideliems kreditams. „Medicinos banko“ valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas teigė, kad kredito įstaigos galėtų pasiūlyti žemdirbiams vekselius – greitą priemonę trumpalaikiam finansavimui gauti, tačiau vekseliams neteikiamos ŽŪPGF garantijos. Kiti bankininkai siūlė: trumpinti garantijų suteikimo laiką; suvienodinti bankų ir ŽŪPGF reikalavimus klientų pateikiamiems dokumentams; teikti garantijas lizingui. Pavyzdžiui, siūlyta, kad sprendimus dėl mažesnių kaip 500 tūkst. litų kreditų ŽŪPGF galėtų garantuoti neatsiklausdamas Fondo valdybos.

Diskusiją apibendrino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas akcentuodamas, kad kreditų augimas Lietuvoje yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, bet tai sudaro tik 48 proc. šalies BVP, tuo tarpu ES šalyse jis kur kas didesnis.