Jungtinių Valstijų mokslininkai, siekdami optimizuoti etanolio gamybos ir žaliavų panaudojimą, siūlo etanolio gamyklas koncentruoti galvijininkystės regionuose. Dėl to į šias vietoves reikėtų transportuoti daugiau kukurūzų, išispręstų gamybos atliekų – žlaugtų – džiovinimo ir gabenimo problema.

Praėjusių metų viduryje JAV degalinėse litras bešvinio benzino kainavo 1,90–2,24 Lt, o etanolio kaina Čikagos biržoje siekė 2,59 Lt/l. Kitaip tariant, etanolis, kurio energetinė vertė 27 proc. mažesnė negu benzino, kainavo brangiau. Tai paaiškinama griežtais aplinkosaugos reikalavimais, kurių privalu paisyti benzino gamintojams.

Uždraudus naudoti benziną su švino priedais, naftos koncernai, norėdami pagerinti oktaninį skaičių, pradėjo naudoti naftos derivatą MTBE, kuris yra pigesnis negu etanolis. Tačiau devintojo dešimtmečio pabaigoje MTBE likučių buvo aptikta daugelio valstijų gruntiniuose vandenyse, todėl ir šį priedą uždrausta naudoti.

Pelningą etanolio gamybą paskatino įstatymas

JAV parlamentas 2005 m. priėmė naują įstatymą, pagal kurį naftos koncernai privalo gaminti aukšto oktaninio skaičiaus benziną, naudodami tam tik etanolį ar kitas atsinaujinančias medžiagas. Benzino gamybai 2006 m. turėjo būti panaudota beveik 15 mlrd. litrų etanolio, o kiekvienais vėlesniais metais šis kiekis turėtų didėti 2,65 mlrd. l, kol 2011 m. sudarys 28 mlrd. l etanolio per metus. Šiuo metu JAV sunaudojama apie 30 proc. degalų su etanoliu, o 2011 m. jie sudarys 75 proc. visų sunaudojamų degalų.

Didesnį etanolio naudojimą kol kas riboja nepakankamos gamybos apimtys. 2005 m. Jungtinėse Valstijose pagaminta 16 mlrd. l etanolio, perdirbus apie 40 mln. tonų kukurūzų grūdų (iš 100 kg kukurūzų grūdų pagaminama 40 l etanolio, išeiga sudaro 40 proc.). Šiais metais planuojama pagaminti 20 mlrd. l etanolio, tam sunaudojant apie 48 mln. t kukurūzų. 2011 m. perdirbti reikalingų grūdų kiekis sudarys apie 70 mln. t. Ekspertai prognozuoja, kad ši riba bus peržengta.

Braziliško etanolio importas Jungtinėms Valstijoms neturi didelės reikšmės, nes sudaro vos 2 proc. viso JAV sunaudojamo etanolio. Specialistų teigimu, per artimiausius 10 metų šis santykis mažai keisis.

JAV ūkininkams arba jų susivienijimams priklauso apie 40 proc. visų etanolio gamybos pajėgumų. Tačiau vis daugiau etanolio gamybos fabrikų stato stambios firmos, pavyzdžiui, „Archer-Daniels-Mid­land“, „Cargill“ ir kt. JAV atsinaujinančių energijos šaltinių agentūros duomenimis, ūkininkai, investicinės firmos ir prekybos koncernai 2006 m. pastatė dukart daugiau etanolio fabrikų negu praėjusiais metais. Prognozuojama, kad 2007 m. etanolio gamyba išaugs iki 25 mlrd. l, o kukurūzų poreikis padidės iki 63 mln. t per metus.

Dabar investicijų į etanolio gamybą pelningumas sudaro 20 proc. 2004–2005 m. pelnas buvo dar didesnis. Pavyzdžiui, Nebraskos valstijos firmos „KAAPA-Ethanol“ duomenys rodo, kad per 22 mėnesius ji susigrąžino 33 mln. dolerių, kuriuos buvo investavusi į etanolio gamyklą, kuri 2003 m. pagamino 150 mln. l etanolio. Šis „aukso amžius“ susijęs su naftos produktų kainų šuoliais. Nuo 2003 m. degalų kainos išaugo du kartus, dėl to pabrango ne tik etanolis, bet ir jo gamybos įranga.

Kukurūzų brangimas skatina mažinti kiaulienos gamybą

Įmonių išlaidos etanolio gamybos įrangai 2005 m. antroje pusėje padidėjo nuo 20 iki 35 proc. visų kintamųjų išlaidų. Išlaidos kukurūzams įsigyti sudaro šiek tiek daugiau kaip 50 proc. išlaidų.

Kukurūzų kainų sezoniniai svyravimai biržose daro tiesioginę įtaką degalų kainoms. Paprastai žiemos pradžioje krosninis kuras visuomet pabrangsta. Tačiau jei žiema švelnesnė, kainos staigiai krenta. Šie naftos produktų kainų svyravimai turi įtakos ir etanolio kainoms.

Etanolio gamybos įmonių sėkmė priklauso ir nuo vadybininkų rizikos. Sudarant biržose pernelyg rizikingas sutartis dėl kukurūzų, naftos produktų, etanolio, o ateityje ir šalutinių gamybos produktų (žlaugtų), galima sulaukti greito bankroto.

Žlaugtų, kurių apie 60 proc. sudaro vanduo, realizacija, didėjant įmonių gamybiniams pajėgumams, tampa sudėtinga logistikos problema. Smulkios įmonės žlaugtus be vargo parduoda aplinkiniams ūkininkams, tačiau juos būtina sušerti gyvuliams per vieną savaitę. Stambiose įmonėse susidaro dideli žlaugtų kiekiai, tad juos tenka džiovinti, o tai susiję su papildomomis išlaidomis.

Pagrindinėse kukurūzų auginimo ir etanolio gamybos valstijose (Ajovoje, Ilinojuje, Minesotoje) pirmenybė tradiciškai buvo teikiama kiaulininkystei, o galvijų auginama kur kas mažiau. Tačiau žlaugtai, kuriuose yra daug baltymų ir žalios ląstelienos, labiausiai tinka būtent galvijams šerti. Jau dabar specialistai suka galvas, ar ne geriau būtų etanolio gamyklas koncentruoti galvijininkystės valstijose (Oklahomoje, Teksase, Kanzase, Misūryje). Į šiuos regionus tektų transportuoti daugiau kukurūzų, tačiau nereikėtų žlaugtų džiovinti ir jų gabenti.

Kai kurie ekspertai siūlo kitą scenarijų. Esant didelei etanolio paklausai, kukurūzus šerti kiaulėms kai kuriose valstijose gali būti per brangu. Pavyzdžiui, Ajova, kurioje laikoma 16 mln. kiaulių, turėtų mažinti penimų kiaulių, daugiau auginti penimų galvijų. Tiesa, kol kas neaišku, kaip šio regiono valstijos, kuriose žiemos būna ilgos ir šaltos, konkuruos su pietinėmis valstijomis, kur nedideli šalčiai trunka vos vieną savaitę. Akivaizdu tai, kad šiuo metu didelį kukurūzų perteklių užauginančios Vidurio Vakarų valstijos ateityje gali tikėtis pastovesnių jų kainų.

Kodėl etanolis, o ne biodyzelinas?

Gali kilti klausimas, kodėl amerikiečiai nedidina biodyzelino gamybos, jeigu jo energetinis balansas yra daug geresnis negu etanolio. Nors Vidurio Vakarų regio­ne šiuo metu statomos kelios biodyzelino gamyklos, specialistai mano, kad biodyzelino gamybos neištiks bumas, kaip kad yra ištikęs etanolio gamybą.

Atsakymas paprastas: JAV dyzeliniai varikliai nėra labai populiarūs, o įstatymai ir valstybės paramos teikimo sistema yra palankesnė etanolio gamintojams.

Parengta pagal užsienio spaudą