Ūkininkai ėmė didinti bandas, pirkdami galvijus Lietuvoje ar užsienyje, daugiausia Europos Sąjungos šalyse. Tačiau pastebėta, kad, atvežus naujų galvijų ir suleidus juos į bandą, visų ūkio galvijų sveikata pablogėja, gyvuliai pradeda sirgti jau užmirštomis, prieš kelis dešimtmečius paplitusiomis, arba naujomis, nežinomomis ligomis.

Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai dar 1990 metais pastebėjo, kad vyraujanti galvijų sveikatingumo problema buvo virškinimo ir kvėpavimo organų ligos. Deja, per penkiolika metų padėtis beveik nepasikeitė: šie susirgimai dažniausiai registruojami ir šiandien. Nustatyta, kad pastaruoju metu dėl padidėjusių primilžių karvės dažniau pradėjo sirgti mastitais.

Nors galvijams gydyti naudojami modernūs ir efektyvūs vaistai, tačiau dėl virškinimo ir ypač kvėpavimo organų ligų gaišta palyginti daug veršelių. Veršelių kvėpavimo takų ligos dažniausiai būna ūmios, greitai plinta ir yra sunkiai išgydomos. Praktikoje tokie susirgimai vadinami bronchopneumonijomis, nes ligos sukėlėjai pažeidžia ir viršutinius kvėpavimo takus, ir bronchus, o ligai komplikuojantis, vystosi plaučių uždegimas, t. y. pneumonija. Panašiomis ligomis galvijai serga ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kuriose, nepaisant intensyvaus gydymo veiksmingais vaistais, nuo bronchopneumonijos nugaišta didelė dalis galvijų prieauglio. Čekų mokslininkai nustatė, kad net 37,8 proc. nugaišusių veršelių sirgo plaučių ir žarnyno ligomis, o ir kitose šalyse galvijų prieauglis taip pat dažniausiai gaišta būtent dėl kvėpavimo takų infekcijų.

Kvėpavimo takų ligomis galvijų prieauglis serga visose pramoninės gyvulininkystės šalyse. Užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad veršeliai bronchopneumonija suserga dėl daugelio priežasčių, todėl apibendrintai šios ligos dar vadinamos respiratorinių ligų kompleksu. Mokslininkai ir praktikai sutaria, kad pagrindinė bronchopneumonijų priežastis yra infekciniai sukėlėjai. Visų pirma – tai virusai, sukeliantys bronchopneumoniją, bakterijos (sukelia vadinamąją transporto karštinę), virusų ir bakterijų grupės, mikoplazmos, chlamidijos ir net parazitinės kirmėlės. Rečiau minėtomis ligomis veršeliai suserga dėl kitų priežasčių: alergijos (dėl kraikui naudojamų supelijusių šiaudų), apsinuodijimo.

Mokslininkai, tirdami galvijų prieaug¬lio kvėpavimo takų ligas, pastebėjo, kad pagrindiniai bronchopneumonijų sukėlėjai yra paragripo-3 (PG-3), respiratoriniai-sincitiniai ir galvijų infekcinio rinotracheito virusai. Pastaruoju metu įrodyta, kad veršeliams kvėpavimo takų ligas sukelia net ir galvijų virusinės diarėjos virusai, kurie, kaip manyta anksčiau, gali sukelti tik viduriavimą. Virusinės kilmės kvėpavimo takų ligą dažnai komplikuoja ir bakterijos. Tai pasterelės, rečiau – mikoplazmos ir chlamidijos.

Vertinant atskirus bronchopneumonijų sukėlėjus, reikėtų išskirti paragripo- 3 ir respiratorinius-sincitinius virusus. Paragripo-3 sukėlėjai – tai Paramixoviridae šeimos Paramixovirus genties virusai. Jie plinta oru, kai susirgę gyvuliai kosti ir čiaudo. Bandoje gali persirgti visi galvijai, ypač jei užkratas į bandą patenka pirmą kartą. Virusams jautriausi veršeliai iki 6 mėnesių amžiaus, vyresni serga lengvai, ne visada galima pastebėti ligos požymius. Užsikrėtęs prieauglis paprastai suserga po 1–2 parų. Jaunikliams pakyla temperatūra iki 41,5° C, prasideda sloga, vėliau gali išsivystyti bronchitas ar net plaučių uždegimas. Liga paprastai trunka apie 2 savaites.

Kita daug žalos padaranti liga – respiratorinių-sincitinių virusų infekcija. Ją sukelia Paramixoviridae šeimos Pneumovirus genties virusai. Kaip ir paragripo-3, respiratorinius-sincitinius virusus platina sergantys gyvuliai, gali sirgti ir avys. Šių virusų sukeltomis kvėpavimo takų ligomis serga veršeliai nuo 1 mėn. amžiaus, tačiau gali sirgti ir suaugę galvijai. Užsikrėtę galvijai suserga po 3–5 dienų. Iš pradžių pakyla temperatūra net iki 42° C, vėliau gyvulys ima kosėti, seilėtis, netenka apetito, veršingos karvės gali išsimesti. Paprastai veršeliai serga 3–5 dienas, suaugę gyvuliai serga sunkiau, ir liga gali trukti net iki 10 dienų.

Pavojingi virusai išplitę ir Lietuvoje

Lietuvoje paragripo-3 ir respiratoriniai-sincitiniai virusai taip pat labai išplitę. Šių metų vasarą paragripo-3 ir respiratorinių-sincitinių virusų išplitimo tyrimai buvo atlikti 13 ūkių. Imunologiniais metodais buvo ištirta daugiau kaip 400 galvijų kraujo serumo mėginių. Visuose ūkiuose rasta galvijų, persirgusių paragripu-3 ir respiratorine-sincitine infekcija. Paragripu-3 buvo persirgę vidutiniškai 72,8 proc., o respiratorine-sincitine infekcija – 58,3 proc. galvijų. Paragripu-3 galvijai dažniausiai sirgo nuo 4 iki 24 mėnesių amžiaus, tuo tarpu respiratorinių-sincitinių virusų sukelta liga dauguma galvijų persirgo iki 12 mėn. amžiaus.

Labai svarbūs bronchopneumonijų sukėlėjai yra galvijų 1 tipo herpesvirusai (GHV-1), sukeliantys galvijų prieauglio infekcinį rinotracheitą. Yra trys šių virusų porūšiai: 1 ir 2a porūšiai veršeliams sukelia infekcinį rinotracheitą, o 2b porūšio virusai suaugusiems galvijams sukelia lytinių organų gleivinės uždegimus, abortus, todėl liga dar vadinama infekciniu pustuliniu vulvovaginitu arba infekciniu balanopostitu. Pasaulyje infekcinis galvijų rinotracheitas (IGR) labai paplitęs ir diagnozuojamas beveik visose šalyse, kur tik auginami galvijai. Europoje ši liga paplitusi daugelyje šalių, išskyrus Daniją, Švediją ir Austriją, kur buvo įgyvendintos visapusiškos apsaugos programos nuo infekcinio galvijų rinotracheito ir liga sėkmingai likviduota. Prekyba užsikrėtusiais galvijais griežtai ribojama visose ES šalyse.

Infekcinis galvijų rinotracheitas diagno¬zuojamas ir Lietuvoje. 2001 metais Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje atlikti atsitiktinai parinktų galvijų tyrimai parodė, kad 8,4 proc. turėjo antikūnų prieš GHV-1. Tai rodo, kad šie gyvuliai yra apsikrėtę infekcinio rinotracheito virusais. Remiantis pernai atliktais tyrimais, didelio produktyvumo galvijų bandose net 45,9 proc. visų galvijų ir 77,8 proc. bandų buvo užkrėstos IGR sukėlėjais. IGR sukėlėjų daug dažniau nustatyta karvių, ypač vyresnių, grupėje, o molekuliniai tyrimai parodė, kad Lietuvoje dažna veršelių bronchopneumonijų priežastis taip pat yra GHV-1.

Prie labiausiai paplitusių patogenų, gyvulių populiacijose padarančių daug nuostolių, priskiriami ir galvijų virusinės diarėjos (GVD) sukėlėjai – Flaviviridae šeimos Pestivirus genties virusai (GVDV). Šiai ligai yra būdinga ir ūmi, ir lėtinė eiga. Sukėlėjai pažeidžia prieauglio kvėpavimo takus. Užsikrėtusios veršingos karvės užkratą perduoda vaisiui, dėl to gali gimti apsigimęs prieauglis. Kai kurie sergantys galvijai gali viduriuoti.

Pagrindinis virusų plitimo šaltinis bandoje ir tarp skirtingų bandų yra pastoviai infekuoti (PI) galvijai. Kadangi šiai ligai būdinga labai didelė klinikinių požymių įvairovė, galima manyti, kad GVDV infekcijos klinikiniai požymiai Lietuvos galvijų populiacijoje dažniausiai lieka nepastebėti ar klaidingai įvertinti. Dėl šios priežasties pagrindinis GVDV infekcijos diagnostikos būdas yra laboratoriniai tyrimo metodai. Laboratoriniai tyrimai, atlikti 1997–2001 m., parodė, kad Lietuvoje 58,2 proc. visų tirtų galvijų buvo persirgę GVD.

Ekonominė žala

Bronchopneumonijų padaryti ekonominiai nuostoliai susideda iš kelių dalių. Dažniausiai galvijų savininkai skaičiuoja išlaidas sergantiems galvijams gydyti ir prižiūrėti. Tačiau užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad daugiausia nuostolių patiriama dėl sumažėjusių priesvorių. Šie nuostoliai stambiose, ypač mėsinių galvijų, bandose būna ypač dideli. Pavyzdžiui, amerikiečių mokslininkai, analizuodami galvijų priesvorių dinamiką iki 18 mėn. amžiaus, nustatė, kad dažniausiai galvijų kvėpavimo takų ligos paplinta tada, kai bandos formuojamos iš įvairių ūkių pirktų galvijų juos apjungus į vieną naują bandą. Tokiu atveju vidutinis paros priesvoris apjungtoje bandoje, kurioje veršiai dažnai serga bronchopneumonijomis, būna net iki 350 g mažesni.

Nuostoliai nuo sumažėjusių priesvorių labai priklauso ir nuo to, ar susirgę galvijai efektyviai gydomi, ar naudojamos tinkamos profilaktikos priemonės, galinčios užkirsti kelią ligai plisti ar bent prislopinti aktyvią jos eigą.

Veršeliams susirgus kvėpavimo takų ligomis, nuostoliai patiriami ne tik dėl priesvorių sumažėjimo. Vengrijos mokslininkai apskaičiavo, kad bandoje išplitus infekciniam galvijų rinotracheitui (net ir nesant klinikinių ligos požymių), nuostolių patiriama dėl viso priemonių užkratui likviduoti komplekso.

Didelių nuostolių gali padaryti ir galvijų virusinė diarėja. Danų mokslininkai apskaičiavo, kad užkrėstose bandose, nesiimant jokių kovos su šia liga priemonių, per metus patiriama 153 Lt nuostolių vienam veršiavimosi atvejui (Houe, 2003). Vengrijoje, kur gyvulininkystės produkcijos kainos yra panašios kaip ir Lietuvoje, nuostoliai dėl galvijų virusinės diarėjos virusų sukeltų ligų vidutiniškai šalyje siekia 21 Lt, o užkrėstoje bandoje – 38 Lt vienai karvei (Ozsvari, 2004).

Apibendrinant galima teigti, kad pastarųjų metų tyrimai Lietuvoje ir užsienyje parodė, kad galvijininkystės ūkiuose galvijų kvėpavimo takų ligos yra didelė problema ir gali padaryti daug nuostolių, nors ne visi ūkininkai tuos nuostolius ir pastebi. Patirtis rodo (o veterinarinės taisyklės to reikalauja), kad, norint išvengti galvijų ligų, reikia imtis profilaktikos priemonių. Visų pirma,  reikia užkirsti kelią užkratui patekti į bandą, t. y. galvijus reikia stengtis pirkti tik iš sveikų bandų, o atvežus į ūkį juos būtina laikyti atskirai nuo bandos ne trumpiau kaip 30 dienų. Jei galvijai suserga karantino metu, reikėtų karantiną pratęsti dar bent 30 dienų ir į bandą suleisti tik pasveikusius gyvulius.

Dabar jau yra sukurtos ir efektyvios vakcinos (skiepai), padedančios išvengti ligų. Skiepijimas yra efektyvi priemonė galvijų kvėpavimo takų ir kitoms ligoms išvengti, juo labiau kad mokslininkai sukūrė, o pramonė jau gamina efektyvias vadinamąsias „polivalentines“ vakcinas, vienu metu apsaugančias nuo paragripo- 3, respiratorinių-sincitinių ir kitų virusų.