Šiandien jau ryškios pieno ūkių ateities tendencijos. Vieni gamintojai, pasitelkdami savo ar Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas, plečia ūkius, kelia karvių produktyvumą ir taip didina pieno gamybą, kiti traukiasi iš prekinio pieno ūkio ir savo turimas pieno gamybos kvotas linkę perduoti kitiems. Taigi formuojasi kvotų pasiūla ir paklausa, o šiems dviem veiksniams reikalingas mechanizmas – prekyba.

Pieno gamybos kvotos yra vienas iš ES žemės ūkio rinkos reguliavimo mechanizmų ir pieno ūkių paramos – papildomų tiesioginių nacionalinių išmokų už pieną – objektų. Kitaip tariant, pieno gamybos kvota – tai pieno kiekis, kurio gamyba yra remiama, bet tuo pačiu kvota riboja pieno gamybą ir jo tiekimą rinkai. Šis pieno rinkos reguliavimas išlygina galutinių pieno produktų (geriamojo pieno, varškės, sūrių ir kt.) pasiūlą vartotojui ir tuo pačiu stabilizuoja pieno žaliavos bei produktų kainas.

Viršijus pieno kvotą, taikoma sankcija – virškvočio mokestis, t. y. bauda, kurią pieno gamintojas turi sumokėti, jeigu viršija jam nustatytą pieno gamybos kvotą. Pavyzdžiui, praėjusiais kvotos metais šis mokestis buvo 1 066,4 Lt/t, 2006–2007 kvotos metais nustatytas 984,6 Lt/t, o 2007–2008-aisiais – 960,1 Lt/t bauda. Įvertinus praėjusių kvotos metų pieno gamybą paaiškėjo, kad devynios ES šalys viršijo joms nustatytą pieno gamybos pardavimo perdirbti kvotą, o bendras virškvočio mokestis sudarė apie 1 mlrd. 300 mln. Lt, t. y. 75 mln. Lt buvo didesnis negu 2004–2005 kvotos metais. Daugiausia virškvočio mokesčio teks sumokėti 3 šalims: Italijai, Vokietijai ir Lenkijai. Pieno pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą viršijo tik dvi šalys – Ispanija ir Olandija, bendras mokestis – 2,76 mln. Lt. Šis virškvočio mokestis bus išreikalautas iš minėtų valstybių pagal jų pieno gamybos kvotų viršijimą, o pastarosios mokestį paskirstys savo pieno gamintojams, viršijusiems jiems suteiktą kvotą.

Lietuvai nei už 2004–2005-uosius, nei už praėjusius metus virškvočio mokėti nereikės, kadangi kvota nebuvo įvykdyta. Pardavimo perdirbti kvotos įvykdymas siekė tik 83 proc., o pardavimo tiesiogiai vartoti – tik 43,7 proc.

Kvotų įsigijimo tendencijos

Lietuvoje mažėja smulkių ir daugėja stambių pieno ūkių, auga karvių produktyvumas, gerėja pieno kokybė, todėl manoma, kad Lietuvos pieno gamintojai turimas kvotas vykdys jau po dvejų kvotos metų. Tad nuo 2008–2009 kvotos metų pieno gamintojams gali prireikti papildomos kvotos.

Paprasčiausias būdas – pieno gamybos kvotos prašyti iš nacionalinio rezervo. Tačiau jau šiemet nacionalinio rezervo galimybės patenkinti visas surinktas paraiškas naujai ar papildomai pieno gamybos kvotai gauti yra ribotos. Per rugsėjo mėnesį tokių paraiškų surinkta apie 278 tūkst. tonų pardavimo perdirbti ir apie 87 tūkst. tonų pardavimo tiesiogiai vartoti kvotai gauti. Visas iš nacionalinio rezervo planuojamas skirti kvotos kiekis yra 112 tūkst. tonų. Tad  2007 metų sausio mėnesį Nacionalinės mokėjimo agentūros atsiųsti pranešimai gamintojams, prašiusiems papildomos ar naujos kvotos iš nacionalinio rezervo, nuliūdins ne vieną.

Kitas būdas įsigyti kvotą – ją pirkti arba nuomoti. Ne paslaptis, jog šiandien pieno gamybos kvotos yra perkamos ir parduodamos, nors oficialiai prekyba jomis nėra reglamentuota. Apsukresni pieno gamintojai naudojasi teisės aktų spragomis ir neteisėtai prekiauja kvotomis. Tokia prekyba dažnai yra nuostolinga pieno gamintojams. Nuo nesąžiningų šios prekybos pasekmių piliečiai kol kas nėra teisiškai apsaugoti. Dažnai tenka išgirsti, kad jau šiandien Lietuvoje turėtų veikti prekybos pieno gamybos kvotomis sistema, tačiau patys pieno gamintojai yra nusprendę, kad prekiauti kvotomis reikėtų pradėti nuo 2007 metų, kai pieno rinka, o ypač kvotų pasiskirstymas, bus pakankamai „nusistovėję“.

Ne birža, o aukcionas

Žemės ūkio ministerija, atsakinga už kvotų sistemos administravimą, šiemet atnaujino pieno gamybos kvotų pardavimo modelio kūrimą, sudarydama darbo grupę, kurioje dalyvauja ir pieno gamintojų atstovai – Lietuvos pieno gamintojų ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijų, Žemės ūkio rūmų, kooperatyvų „Lietuviškas pienas“ ir „Pieno gėlė“ atstovai. Šios darbo grupės nariai sutaria, kad tinkamiausias mūsų kraštui kvotų pardavimo modelis būtų ne tiesioginis sandoris ar pieno gamybos kvotų birža, bet aukcionas.

Tiesioginio sandorio modelio atsisakyta, siekiant pieno gamintojus apsaugoti nuo nesąžiningų veiksmų. Net ir teisiškai įforminant pirkimo-pardavimo sandorius, nepavyktų apsaugoti žemdirbių nuo kvotų pardavimo „veltui“, neveiktų netesybų ar pinigų grąžinimo tvarka ir netgi atsirastų „palanki terpė” perpardavinėtojams ir agentams. Kadangi Lietuvos kvota yra nedidelė, atsisakyta biržos modelio, t. y. kasdienės prekybos kvotomis. Sutarta, kad kvotos gali būti parduodamos pagal viešo aukciono principus.

Šis Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklių pakeitimas dar nėra patvirtintas, tai tik projektas. Numatoma prekybą pieno gamybos kvotomis įteisinti nuo 2007–2008 kvotos metų pradžios, o šis taisyklių pakeitimas turėtų būti patvirtintas dar šiemet.

Reikalavimai pirkėjams ir pardavėjams

Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklių pakeitimo projekte numatyti ir reikalavimai pieno gamybos kvotos pirkėjui ar pardavėjui ir nuomotojui bei nuomininkui. Šie subjektai turės atitikti pieno gamintojams keliamus reikalavimus, t. y. turės būti žemės ūkio ir kaimo valdos valdytojai arba partneriai, turėti melžiamų karvių, įregistruotų Gyvulių registre savo vardu (jų skaičius turės pagrįsti pagaminto ir parduoto perdirbti ir (arba) tiesiogiai vartoti pieno kiekį), tvarkyti gyvulių apskaitą, pieną parduoti tik patvirtintiems supirkėjams, leisti įgaliotoms institucijoms savo ūkyje atlikti kontrolę ir pateikti prašomus dokumentus, sumokėti apskaičiuotą už kvotos viršijimą mokėtiną pinigų sumą, jei pieną parduoda tiesiogiai vartoti – deklaruoti pagaminto, sunaudoto ūkyje ir parduoto tiesiogiai vartoti pieno bei pieno produktų kiekius. Papildomas reikalavimas šiems subjektams – dešimčiai tonų kvotos jie turės valdyti ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų.

Subjektai, planuojantys pradėti pieno gamybą ir pageidaujantys pirkti ar nuomotis pieno gamybos kvotą, turės būti žemės ūkio ir kaimo valdos valdytoju arba partneriu, turėti melžiamų karvių, įregistruotų Gyvulių registre savo vardu (jų skaičius turės pagrįsti pagaminto ir parduoto perdirbti ir (arba) tiesiogiai vartoti pieno kiekį) ir dešimčiai tonų kvotos (įskaičiuojant ir jų turimą kvotą) turės valdyti ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų. Pagal pirminius reikalavimus kvotą gali pirkti tik realus pieno gamintojas, turintis gamybos lygį atitinkantį karvių skaičių, žemės ūkio naudmenų plotą ir įregistravęs savo valdą. Šie reikalavimai turėtų užtikrinti, kad kvotą įsigis pieno gamintojas, o ne perpardavinėtojas. Kvotą parduoti ar išnuomoti galės bet kuris pieno gamintojas savo vardu turintis kvotą, įregistruotą kvotų administravimo informacinėje sistemoje.

Taisyklių pakeitimo projekte numatyta galimybė parduoti visą pieno gamybos kvotą arba jos dalį, tačiau po pardavimo gamintojui negalės likti mažiau kaip 1500 kg kvotos. Taip siekiama, kad pieno gamybos kvotos nebūtų išskaidytos labai mažais kiekiais.

Numatytas dar vienas ribojimas – iš nacionalinio rezervo gauta kvotos dalis, kuria pardavėjas disponuoja trumpiau negu einamuosius ir kitus 2 kvotos metus nuo kvotos gavimo iš nacionalinio rezervo, parduodant kvotą, bus paimama atgal į nacionalinį rezervą. Pavyzdžiui, gamintojas, gavęs naują arba papildomą pieno gamybos kvotą iš nacionalinio rezervo 2005–2006 kvotos metams, ją parduoti galės tik 2008–2009 kvotos metais organizuojamuose aukcionuose. Gamintojas, pardavęs visą savo pieno gamybos kvotą ar jos dalį, einamaisiais ir kitais 2 kvotos metais negalės gauti naujos ar papildomos kvotos iš nacionalinio rezervo bei įsigyti naujos ar papildomos kvotos aukciono būdu. Taip pat einamaisiais ir kitais 2 kvotos metais nebus leidžiama parduoti aukciono būdu įsigytos kvotos. Šie apribojimai turėtų eliminuoti vadinamosios spekuliacinės prekybos pieno gamybos kvotomis galimybę.

Pieno gamybos kvotų pirkėjai ir pardavėjai, atitinkantys jiems keliamus reikalavimus ir norintys dalyvauti aukcione, turės sumokėti dalyvio mokestį. Numatoma, kad toks mokestis turėtų sudaryti apie 30 Lt vienam asmeniui, o surinktos lėšos būtų panaudotos aukciono rengimo bei administravimo išlaidoms padengti.

Pieno gamybos kvotų pirkėjai, numatę įsigyti tam tikrą kvotos kiekį, turės sumokėti avansinę įmoką – 5 proc. planuojamo įsigyti ir paraiškoje nurodyto pieno gamybos kvotos kiekio. Pasibaigus aukcionui, ši įmoka pirkėjui bus grąžinama, išskyrus atvejus, kai pirkėjas laimi teisę įsigyti pieno gamybos kvotą. Tada avansinė įmoka skaičiuojama kaip dalis užmokesčio už nusipirktą kvotą. Jeigu pirkėjas aukciono metu pasiūlo didžiausią kainą už tam tikrą kvotos kiekį, bet per 5 dienas neatsiskaito, avansinė įmoka jam negrąžinama.

Prekybos organizavimas

Pieno gamybos kvotų pardavimo aukcionui būtų būdingi visi tipinio viešojo aukciono bruožai. Numatyta, kad aukcionai bus vykdomi kvotos metų pirmąjį liepos, lapkričio ir kovo antradienį. Jeigu nebus spėjama įvykdyti visų aukciono sandorių per vieną darbo dieną, jis bus pratęsiamas kitą darbo dieną. Paraiškų pieno gamybos kvotai pirkti ar parduoti aukciono būdu rinkimo periodas truks vieną mėnesį. Taigi pirmajam 2007 m. liepos mėnesio aukcionui paraiškas planuojama surinkti per 2007 m. balandžio mėn., o likęs laikas iki aukciono bus skirtas paraiškose pateiktiems duomenims patikrinti ir organizaciniams darbams atlikti.

Paraišką pardavėjas turės pateikti savo savivaldybėje kartu su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, sumokėto aukciono dalyvio mokesčio kvito kopija. Paraiškoje reikės nurodyti norimos parduoti kvotos rūšį, kiekį ir kainą. Pirkėjas savo savivaldybei taip pat turės pateikti šiuos dokumentus ir avansinės įmokos kvito kopiją, tačiau paraiškoje jam reikės nurodyti tik norimos pirkti Lietuvai nustatyto referencinio riebumo (3,99 proc.) kvotos kiekį. Vienam aukcionui vienas subjektas galės pateikti tik vieną paraišką pieno gamybos kvotai pirkti ar parduoti. Pardavėjas, pateikęs paraišką kvotai parduoti, galės ją atsiimti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki paraiškų rinkimo periodo pabaigos, ir tokiu atveju jam dalyvio įmoka bus grąžinama.

Surinkus paraiškas bus tikrinama, ar pareiškėjai atitinka reikalavimus, o iš reikalavimus atitinkančių paraiškėjų bus sudaromas parduodamų kvotų sąrašas. Sąraše nebus pardavėjo asmens duomenų, o tik identifikacijos numeris, siūlomos kvotos kiekis ir kaina. Šis sąrašas prieš aukcioną bus skelbiamas viešai. Teisę įsigyti paskelbtą pieno gamybos kvotą įgyja pirmesnis didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas.

Kvotos nuoma

Dar viena numatoma kvotų administravimo sistemos naujovė – kvotų nuoma, kurios tikslas – laikinas kvotos įsigijimas. Įvertinant tai, jog ateityje dalis pieno gamintojų negalės pilnai įvykdyti savo turimos pieno gamybos kvotos arba padidins pieno gamybą, bet nespės ar neturės pakankamai lėšų nusipirkti reikiamą pieno gamybos kvotos kiekį, jie turės galimybę laikinai (kvotos metams) persiskirstyti kvotas, jas išnuomodami ar išsinuomodami.

Taisyklių projekte numatoma įteisinti nuostatą, kad kvotą galės nuomoti tik pieno gamintojas, kurio vardu registruota kvota kvotų administravimo informacinėje sistemoje, o kvotą išsinuomoti gali tik atitinkantis minėtus reikalavimus pieno gamintojas. Pieno gamybos kvota galės būti išnuomota kvotos metams, tačiau ne ilgiau kaip dvejus metus iš eilės, o jiems pasibaigus kvota grąžinama savininkui. Gamintojas galės išnuomoti ne daugiau kaip 30 proc. savo turimos kvotos, išskyrus kooperatyvo narius, kurie to paties kooperatyvo nariams galės išnuomoti iki 70 proc. turimos kvotos. Einamaisiais ir kitais kvotos metais nebus galima išnuomoti iš rezervo gautos kvotos, o pieno gamintojas, išnuomojęs savo kvotą, einamaisiais ir kitais metais negalės gauti papildomos kvotos iš nacionalinio rezervo ar jos išsinuomoti.

Projekte numatoma, kad norintieji išnuomoti ar išsinuomoti kvotą, iki einamųjų kvotos metų sausio 31 d. kartu turės pateikti savivaldybei, kurioje registruota nuomotojo valda, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir užpildytą paraišką, nurodydami norimos išnuomoti ar išsinuomoti kvotos kiekį. Paraiškas savivaldybė perduos administruojančioms institucijoms, kurios, atlikusios keliamų reikalavimų nuomotojui ar nuomininkui patikrą, įregistruos nuomą ir apie tai informuos nuomotoją ir nuomininką.