Padėtis mėsos sektoriuje dar labiau paaštrėjo pernai spalį pradėjus taikyti naują atsiskaitymo pagal skerdenų svorį ir kokybę tvarką, dėl kurios nemaža dalis ūkininkų patyrė didelių nuostolių. Rūpesčių kelia ir masiškas veršelių eksportas (per pastaruosius 5 mėn. iš Lietuvos išvežta 42 tūkst. veršelių, t. y. 53 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį). Siekdamos išsklaidyti nepasitikėjimą europietiška skerdenų vertinimo sistema ir paskatinti ūkininkus penėti galvijus iki didesnio svorio, Lietuvos mėsos perdirbėjų (LMPA) bei Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų (LMGAGA) asociacijos UAB „Agaras“ surengė gamybinę konferenciją-seminarą „Kokybiškos galvijienos sektoriaus plėtros perspektyvos Lietuvoje“.

Skatinama plėtoti mėsinę galvijininkystę

Pasak Žemės ūkio ministerijos Bend­rosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, nors skerdenų vertinimo rodikliai gerėja: E ir R raumeningumo klasėms pernai priskirta 3,4 proc., per 5 šių metų mėnesius – 6,2 proc. skerdenų, tačiau jie nėra džiuginantys, nes, pavyzdžiui, E ir R klasių skerdenų Lenkijoje superkama 21,1, Prancūzijoje – 49,8, Vokietijoje – 27,9 proc. Naujoji atsiskaitymo už skerdenas sistema sunkiai skinasi kelią. Augintojai linkę galvijus parduoti pagal gyvąjį svorį. „Dar nepasinaudojama tais privalumais, kuriuos suteikia apmokėjimas pagal skerdenos masę ir kokybę. Sistema gerai veikia visoje Europoje, ji turi pasiteisinti ir pas mus“, – įsitikinęs R. Krasuckis. Naujoji atsiskaitymo už supirktus galvijus tvarka palanki mėsinių galvijų ir mišrūnų augintojams. Auginti specializuotų veislių galvijus turėtų skatinti ir diferencijuotos pagal skerdenų svorį išmokos (už didesnio svorio skerdenas – didesnės išmokos).

Siekdama paskatinti mėsinės galvijininkystės plėtrą, ŽŪM teikia paramą ir grynaveisliams mėsiniams galvijams įsigyti, kuri padidėjo iki 3,5 mln. Lt. „ŽŪM laikosi ir laikysis nuostatos, kad šią šaką reikia remti. Deja, nuo 2007 m., jei nepavyks susitarti su ES komisija, valstybės parama veislininkystei gali būti suvaržyta“, – neslepia R. Krasuckis. 2002 m. šalyje buvo auginama 27 tūkst. mėsinių galvijų ir mišrūnų, praėjusių metų duomenimis, jų skaičius padidėjo iki 99 tūkst.

Remiantis prognozėmis, galvijienos gamyba ES šalyse-senbuvėse turėtų sumažėti 4 proc., tuo tarpu suvartojimas nepakis – 15–20 kg vienam gyventojui (Lietuvoje 5–6 kg). R. Krasuckio teigimu, tai sudarys dar didesnes eksporto galimybes, juolab, kad galvijienos kainos Lietuvoje yra mažesnės (ji sudaro 70 proc. ES vidutinės kainos). Teigiamu postūmiu mėsos sektoriuje, pasak jo, turėtų būti ir ketinimas sumažinti PVM tarifą mėsai ir jos gaminiams nuo 18 iki 5 proc.

Parama veisliniams gyvuliams įsigyti suteikta per vėlai

Nepaisant palankių sąlygų ir valstybės paramos mėsinei galvijininkystei, galvijų augintojai teigė, kad parama veisliniams gyvuliams įsigyti šiemet suteikta per vėlai: visus veislinius galvijus užsienio šalyse jau išpirko Lenkijos ir Rusijos verslininkai. Be to, šiemet subsidijos buvo paskirstytos pradedantiems mėsinės galvijininkystės verslą ūkininkams. Marijampolės r. augintojas Juozas Bekampis, laikantis pusketvirto šimto mėsinių galvijų ir mišrūnų, sakė, kad jis paramą gavo tik dviem buliams įsigyti, nors bandai atnaujinti prašė ją skirti ir veislinėms telyčioms.
Kad paramos skirstymo tvarka buvo nustatyta per vėlai, patvirtino ir ­LMGAGA direktorius prof. Česlovas Jukna. „Per vėlai persiorientuota, žmonės sužinojo, kam paskirta parama tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, kai užsienio rinkose gyvulių jau nebuvo. Gali būti, kad visų skirtų pinigų ir nepanaudosime. Problemiška įsigyti herefordų, simentalų, limuzinų. Pagal gautas paraiškas maždaug apie 50 proc. augintojų pageidavo įsigyti limuzinų, 35 proc. – šarole, 15 proc. – kitų veislių galvijų“, – sako Č. Jukna.

Nepasitiki skerdenų vertintojais

Nemažai priekaištų išsakyta skerdenų vertintojams. Augintojai abejoja jų nešališkumu įtardami, kad vertintojai iš perdirbėjų gauna atlyginimus „vokeliuose“. Marijampolietis J. Bekampis „Mano ūkiui“ tvirtino, kad skerdenų vertinimo rezultatai būna geresni, kai jis pats dalyvauja vertinimo procese. „Tvarka gera, už geros kokybės galvijus gaunu daugiau nei atsiskaitant pagal gyvą svorį, tačiau žmogiškasis faktorius taip pat gali lemti vertinimo rezultatus, nuo kurių priklauso mūsų pajamos“, – teigia J. Bekampis.

Renginio dalyviai siū­lė iš augintojų suformuoti komisiją, kuri tikrin­tų sker­denų vertini­mo duo­­menis. „Skerdyklas, ku­riose vertinimo rezultatai nesutampa, reikėtų skelbti spaudoje“, – siūlo plungiškis Vidmantas Jonika. Tokios komisijos sudarymui jau pritarė ir ŽŪM, ir LMPA. „Agaro“ direktorius Petras Vainoras aiškina, kad stebėti vertinimo procesą gali bet kuris galvijų pardavėjas jau dabar. „Visus norinčius dalyvauti skerdenų vertinimo procese ūkininkus mes mielai pri­imame“, – teigia P. Vainoras.

Kad augintojai augintų, o perdirbėjai supirktų

Kad iškilo būtinybė sėsti prie derybų stalo ir tapti verslo partneriais, pripažįsta ir perdirbėjai, ir augintojai. „Jūs turite būti suinteresuoti auginti, o mes suinteresuoti paskersti ir parduoti. Mūsų tikslas bend­ras, todėl ir turime dirbti kartu. Nei mes be jūsų, nei jūs be mūsų toli nenueisime“, – sako „Utenos mėsos“ direktorius Virginijus Kantauskas.
Jis įsitikinęs, kad mėsinės galvijininkystės pažanga įmanoma tik visiškai įdiegus europietišką galvijų skerdenų vertinimo sistemą. Jam pritaria ir 250 mėsinių aubrakų auginantis V. Jonika. „Mėsinius galvijus laikantys ūkininkai pretenzijų perdirbėjams neturi. Mes žinome, kad jiems reikia stabilaus galvijų kiekio, todėl netrukus įkursime kooperatyvą. Tik susikooperavę galėsime išsikovoti geresnę galvijų supirkimo kainą“, – įsitikinęs verslininkas. Vienas iš būsimo kooperatyvo tikslų – steigti specializuotus prieauglio penėjimo ūkius. Kol kas kooperatyvas vienys 10 augintojų.