Vaismedžių vainikų formos parenkamos pagal jų augumą ir sodinimo tankumą. Rečiau pasodinti vaismedžiai (1 000–1 500 vnt./ha) formuojami paprastosios verpstės, o mažiau augūs ir tankiau pasodinti (2 000–3 000 vnt./ha) – laibos verpstės vainikais. Labai tankiai, kas 60–90 cm, eilėje pasodintiems vaismedžiams taikomas specialus formavimas. Šiuo atveju gerai tinka ,,V” arba ,,Y” forma. Formuojant ,,V” sistema, medeliai sodinant nukreipiami į priešingas puses ir pritvirtinami prie 1,8 m aukštyje ištemptų ir 1 m atstumu viena nuo kitos nutolusių vielų. Ant liemens auginamos tik trumposios šakutės.

Formuojant ,,Y” forma, dar vadinama dviliemene superverpste, iš vieno kamieno 40–60 cm aukštyje išauginami du liemenys. Liemenys 60o kampu nukreipiami į priešingas puses ir tvirtinami taip pat prie 1,8 m aukštyje ištemptų ir 1 m atstumu viena nuo kitos nutolusių vielų. Jei suformuosime tris liemenis, tai turėsime triliemenę superverpstę.

Stengdamiesi apriboti sodinamosios medžiagos kiekį ploto vienete ir tuo pačiu maksimaliai išnaudoti sodo plotą, Šveicarijos mokslininkai pasiūlė naują vainiko formą. Ta forma pavadinta „mikado“: kiek­vienas medelis formuojamas su keturiais stiebais. Visų šių auginimo sistemų tikslas – įvairiai formuojant medžius ir maksimaliai išnaudojant sodo plotą, sudaryti palankiausias apšvietimo sąlygas ir gauti gerą aukštos kokybės derlių.

Paprastosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį, iš kurio auga horizontalios šakos. Apatinė vainiko šaka iš liemens išauginama ne žemiau kaip 70 cm nuo žemes. Apatinės šakos yra ilgiausios, o kylant liemeniu į viršų, šakos formuojamos vis trumpesnės. Tokios formos vaismedis primena eglutę. Formuodami kriaušių vainikus, turime atsižvelgti į jų biologines savybes. Dažniausiai kriaušės augina nedaug ilgų ir tvirtų ūglių. Formuojant kriaušės ūglius, reikia juos atlenkti anksti, geriausia tais metais, kai jie išauga. Pritvirtinti skalbinių segtukus prie augančių ūglių, kad atsišakojimo kampas būtų kuo didesnis, kriaušėms dar svarbiau negu obelims. Kadangi kriaušės dažnai išaugina pernelyg tvirtus ūglius, kurie nepasiduoda atlenkiami, juos reikia išgenėti, paliekant atlenkimui elastingesnius.

Vainikui formuoti pasirinktos šakos paliekamos augti šiek tiek pakiliau, skirtingai negu obelų, kurių šakos išlankstomos horizontaliai. Verpstinis vainikas suformuojamas per trejus ketverius metus.

Genint derančias, suformuotais vainikais kriaušes, reikia atnaujinti, prašviesinti ir dažniausiai 2,5 m aukštyje sutrumpinti viršūnę. Išpjovus storesnę, jau atiderėjusią šaką, prie liemens paliekamas nuožulnus stuobrelis, iš kurio apatinės dalies beveik horizontaliai augs nauji ūgliai, kurių jau nebereikės lankstyti.

Jei kriaušės eilėje pasodintos tankiau (kas 1–1,5 m), tai joms labiau tinka laibosios verpstės formos vainikas. Tokiems medeliams suformuojamas tik vienas šakų žiedas, kurio skersmuo tėra 1–1,5 m, o viršuje ant liemens išsidėsčiusios tik smulkiosios vaisinės šakelės. Esant tik vienam šakų aukštui ir mažesnei vainiko apimčiai, daugumą vaisių geriau apšviečia saulė, užauga daugiau kokybiškų kriaušių.

Būtina stebėti, kad iš liemens neaugtų stiprios šakos virš apatinio horizontalių šakų vainiko. Visuomet nuo šakų nupjaunami aukštyn augantys, stiprūs ūgliai, kurie sudaro pavėsį vaisiams. Stiprūs ūgliai nupjaunami ir nuo liemens. Kartais nereikalingi per stipriai augantys ūgliai trumpinami virš 2–3 pumpuro. Taip genint, geriau formuojasi žemiau esantys žiediniai pumpurai.

Norint suformuoti kriaušes, turinčias du arba tris liemenis, reikia įrengti specialias atramas. Ant sustatytų stulpų 1,8 m aukštyje tvirtinami skersiniai, tarp kurių iš abiejų pusių ištempiama viela. Prie vielos ir bus tvirtinami tinkamu kampu išauginti stiebai, ant kurių formuojamos nestambios derančios šakos. Tokios formos vainikais vaismedžiai auginami iki 2,5 m aukščio.

Jei kriaušės formuojamos „mikado“ formos vainikais (kada iš vieno kamieno išauginami keturi liemenys), įrengiant vaismedžių atramas, be vielų tarp skersinių dar vieną vielą reikia ištempti ir tarp stulpų. Pasodinti medeliai trumpinami 40 cm aukštyje virš žemės paviršiaus ir stengiamasi išauginti keturis stiprius ūglius, kurie maždaug 25o kampu nukreipiami į keturias puses: du liemenys nukreipiami išilgai eilių, o kiti du – skersai. Jų augimas forsuojamas, kol liemenys išauga iki 2,5 m aukščio. Ant kiekvieno liemens auginamos tik neilgos derančios šakos. Tokio formavimo trūkumai: brangu įrengti atramas, vienerius ar dvejus metus vėluoja derlius. Bet vėliau tokie sodai dera puikiai, o vaisių kokybė būna labai gera.