Nevisaverčiu racionu šertos, antroje veršingumo pusėje mociono neturėjusios, vėlai užtrūkintos karvės dažnai veda silpnesnius, nepakankamai išsivysčiusius, virškinimo trakto ligomis sirgti linkusius veršelius. Ir gerai šertų bei prižiūrėtų karvių atvesti veršeliai sirgs, blogai augs, jei jie bus netinkamai prižiūrimi ir maitinami.

Kad veršiavimasis būtų sklandus

Užtraukinti karvę reikėtų likus 45–60 dienų iki apsiveršiavimo. Nuvalytą, švarią karvę patartina perkelti į tą patalpą, kurioje ji veršiuosis ir bus laikomas naujagimis veršelis. Patalpa turėtų būti išdezinfekuota, švari, sausa ir nešalta. Pastebėjus pirmuosius veršiavimosi požymius, dezinfekuojančiu tirpalu apiplaunama gyvulio užpakalinė kūno sritis, uodega ir sausai nušluostoma.

Kad nekiltų infekcija, gimusio veršelio bambos virkštelė pamerkiama į 5 proc. spiritinį jodo ar į 3 proc. kalio permanganato tirpalą. Jei iš bambos virkštelės nekraujuoja, jos perrišti nereikia. Karvei leidžiama aplaižyti veršelį. Po to švaria medžiaga ar švarių šiaudų gniūžte jis sausai nuvalomas. Jei reikia, pašalinamos gleivės iš veršelio šnervių, ausų, apvaloma aplink burną. Jei nėra būtina, rankų į veršelio burną nereikėtų kišti.

Gerai išsivystęs veršelis gimsta turėdamas 3 proc. kūno svorio riebalų ir 180 gramų glikogeno. Nepamaitintas naujagimis tokias energijos atsargas sunaudoja per 18 valandų. Gimęs veršelis neturi atsparumo (specifinio imuniteto) jį supantiems mikroorganizmams, nes motinos imunoglobulinai per placentą į gemalą nepatenka. Naujagimis veršelis imunitetą gauna per motinos krekenas. Be to, su krekenomis veršelis gauna daug riebalų ir laktozės kūno temperatūrai palaikyti.

Imunitetui sustiprinti – krekenos

Labai svarbu apsaugoti veršelį nuo ligų pirmomis gyvenimo valandomis. Todėl gimusiam veršeliui reikia kuo greičiau duoti kokybiškų motinos krekenų, kurios suteiktų jam pasyvų imunitetą. Apie krekenų kokybę sprendžiama iš jų spalvos ir konsistencijos. Geros krekenos yra šviesiai gelsvos, sūrokos, rūgščios reakcijos. Jose yra visko, kas būtina naujagimio veršelio organizmui. Pirmose krekenose yra apie 15–16 proc. baltymų, iš kurių 12 proc. imunoglobulinų. Skirtingų gyvulių imunoglobulinų kiekis krekenose nevienodas. Tai priklauso nuo karvės amžiaus, šėrimo lygio, užtraukinimo laiko.

 
Nekokybiškose krekenose yra mažiau kaip 22 mg/ml, vidutinės kokybės - 22–50, labai gerose - daugiau kaip 50 mg/ml imunoglobulinų. Vyresnio amžiaus ir vakcinuotų karvių krekenose yra daugiau imunoglobulinų. Be jų krekenose yra augimo medžiagų ir hormonų, kraujo ląstelių.

Pirmą kartą veršelį reikia pagirdyti arba leisti pačiam žįsti, praėjus valandai nuo gimimo, bet ne vėliau kaip po 2 valandų. Iš pirmomis veršelio gyvenimo valandomis išgertų krekenų 60–70 proc. imunoglobulinų tiesiai per žarnyno sienelę patenka į kraują. Tai vyksta tik pirmas tris gyvenimo valandas. Vėliau išgertų krekenų imunoglobulinų per žarnų sienelę į kraują patenka vis mažiau, o 24-tą gyvenimo valandą per žarnų sienelę į veršelio organizmą jų beveik nebepatenka. Kad naujagimis veršelis įgytų reikiamą atsparumą jį supančiai aplinkai, per pirmas 3–6 gyvenimo valandas su krekenomis jis turi gauti ne mažiau kaip 100 gramų imunoglobulinų, t. y. išgerti 2–2,3 litro kokybiškų krekenų, o iki 12-tos gyvenimo valandos - dar tiek pat krekenų.

Geros sąlygos – sveikas jauniklis

Nors jau visi gyvulių augintojai žino, kad nuo gimusio jauniklio priežiūros priklauso suaugusio gyvulio produktyvumas, deja, į elementarius patarimus kai kurie ūkininkai žiūri pro pirštus. O be reikalo, nes prieauglio ligos ateityje atneša nemažai nuostolių.

Gerai išsivysčiusius veršelius pirmą gyvenimo parą reikia girdyti penkis kartus. Pirmą kartą jis turėtų išgerti 1–2 litrus šiltų krekenų. Vėliau jaunikliai šiltų krekenų gali gerti kiek nori, bet ne daugiau kaip 2–3 litrus vienu metu. Pertraukos tarp girdymų 4 valandos.

Silpnus gimusius veršelius patartina girdyti kas 2–3 val. 6–8 kartus per dieną. Pirmas 2–3 dienas vienam girdymui skiriama 0,4–0,5 litro krekenų.

Likusias kokybiškas krekenas galima saugoti šaldytuve. Nepakitusios jos gali išsilaikyti 5–7 dienas, o užšaldytos krekenos imuninį aktyvumą nepraranda beveik metus. Kad nežūtų imunoglobulinai, prieš girdant krekenos atšildomos iš lėto.

Dirbtinomis krekenomis (krekenų pakaitalais) veršelį reikėtų girdyti tik tuo atveju, jei natūralių krekenų nepakanka arba jos nekokybiškos. Baigus girdyti krekenomis, šiltu motinos ar kitos sveikos karvės pienu veršelį reikia girdyti keturis kartus per dieną. Nuo penktos gyvenimo dienos, pienu pagirdytam veršeliui jau reikia pasiūlyti švaraus nešalto virinto vandens.

Siekiant išvengti prieauglio ligų, veršelius būtina laikyti švarioje, sausoje, dezinfekuotoje, nešaltoje (8 –10O C), be skersvėjų, švariais pakratais pakreiktoje patalpoje. Veršelių laikymo patalpoje negali būti didelių temperatūros svyravimų ir drėgna. Susirgusį veršelį būtina atskirti nuo sveikų ir gydyti pagal veterinarijos gydytojo nurodymą.