Atsargos stabdo kainų augimą

Europos žemdirbiai 2005 m. prikūlė 253 mln. tonų grūdų, t. y. 32 mln. t mažiau negu rekordiniais 2004 m. Tačiau grūdų kainos neatspindi šio pokyčio. Priešingai, pagrindinių grūdų eksporto regionų, kuriuose pagaminama daugiausia perteklinės grūdų produkcijos, žemdirbiai ir prekybininkai gauna palyginti mažai pelno. Pagrindinė mažų kainų priežastis – didelės 2004 m. grūdų derliaus atsargos intervenciniuose sandėliuose. 2004/05 m. sezono pabaigoje ūkių ir privačiuose sandėliuose buvo sukaupta beveik 45 mln. t grūdų, 15,5 mln. t buvo intervenciniuose sandėliuose. Per 12 mėnesių intervencinių grūdų padaugėjo 4 kartus.

Iš ES grūdų balanso matome, kad 2005/06 m. grūdų likutis siekė 60 mln. t, importas – beveik 11 mln. t. Kartu su gamyba grūdų kiekis ES šiais metais sudaro 324 mln. t (2004/05 m. ES buvo 328 mln. t grūdų). Grūdų sunaudojimas ES vidaus rinkoje (apie 246 mln. t) beveik nepakito. Grūdų maistui sunaudota mažiau, tačiau daugiau sunaudota pašarams. Apie 2,1 mln. t sunaudota etanolio gamybai. Tad iš viso susidaro apie 78 mln. tonų grūdų pertekliaus.
Tik nedidelė dalis šių grūdų bus realizuota pasaulio rinkose. Grūdų eksportas vyksta vangiai. Viena iš priežasčių yra didelė Juodosios jūros regiono šalių konkurencija, kita – aukštas euro kursas JAV dolerio atžvilgiu.

Analitikai prognozuoja, kad ES grūdų eksportas į trečiąsias šalis gali sudaryti šiek tiek daugiau negu 18 mln. t. Vadinasi, kad 2005/06 ūkinių metų pabaigoje intervenciniuose sandėliuose vėl susikaups apie 60 mln. t grūdų, o tai slėgs naujų 2006/07 ūkinių metų grūdų rinką.

Jei situacija nesikeis, o vidutinis ES grūdų derlius bus didesnis kaip 260 mln. t, rinką iškreipiančių  intervencinių grūdų kiekis irgi nekis. Išvada peršasi savaime: grūdus būtina eksportuoti. Tačiau gabenti grūdus iš Vengrijos, Austrijos, Čekijos, Slovakijos ir pietinių Lenkijos sričių į Juodosios, Adrijos, Šiaurės ar Baltijos jūrų uostus kainuoja labai brangiai. Kita vertus, situacija dar labiau paaštrės po Rumunijos, Bulgarijos ir tikėtino Kroatijos įstojimo į ES 2008 m. Nekeičiant ES intervencinės grūdų supirkimo politikos, Europoje susikaups dar daugiau grūdų, tada situacija vidaus rinkoje gali tapti kritiška.

Pagal susitarimą su PPO, iki 2013 m. ES turi atsisakyti grūdų eksporto rėmimo. Jeigu šis susitarimas bus įgyvendintas (kol kas nėra pasirašyta sutarčių dėl susitarimo realizavimo), ES ne tik nesubsidijuos grūdų eksporto, bet ir negalima bus eksportuoti grūdų iš intervencinių sandėlių mažesnėmis kainomis negu jie buvo supirkti.

Jei ES atsisakytų intervencinių pirkimų

Kas laukia ES grūdų rinkos, atsisakius intervencinės grūdų supirkimo sistemos ir kitų rinkos reguliavimo priemonių? Ekspertai prognozuoja šiuos pasikeitimus ir tendencijas:
• ES grūdų realizavimo regionuose (Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Beneliukso šalyse, Prancūzijoje, Vakarų ir Šiaurės vakarų Vokietijoje, t. y. visose uostus turinčiose šalyse) grūdų kainos nedaug keisis;
• regionuose, kur intervencinių pirkimų svarba labai didelė, priklausomai nuo derliaus realizacijos sąlygų, kainos turėtų mažėti;
• visos ES grūdų augintojai kentės dėl labai svyruojančių pajamų, o besikeičiančios pasaulinės kainos žaibiškai paveiks ir vidaus grūdų rinką.

Atsisakyti intervencinio grūdų pirkimo būtų kur kas lengviau, jeigu ES viduje padidėtų grūdų suvartojimas, tačiau tai mažai tikėtina.

Didesnė tikimybė, kad ateityje daugiau grūdų bus sunaudojama energetikos sektoriuje, pavyzdžiui, bioetanolio gamybai. Tai sušvelnintų vidaus rinkos situaciją. Tačiau biodegalų naudojimo perspektyvos vis dar yra diskusijų  objektas.

Kiek grūdų būtų sunaudota bioetanolio gamybai iš viso? Pagal Europos Tarybos reglamentą Nr. 30/2003, iki 2010 metų biodegalų sunaudojimas sieks 5,75 proc. bendro degalų kiekio. Tad visoje ES 2010 metais į benziną gali būti įmaišoma iki 11 mln. m³ bioetanolio. Kita vertus, bioetanolis ateityje gali būti gaminamas ne tik iš grūdų, o dalis jo, žinoma, pigesnio, gali būti importuojama iš trečiųjų šalių. Vienintelė optimistinė prognozė yra tai, kad 2010 metais ES iš grūdų bus gaminama apie 7 mln. m³ bioetanolio. Šiam kiekiui pagaminti reikėtų perdirbti apie 19–20 mln. t grūdų kasmet. Belieka tikėtis, kad šis grūdų kiekis tikrai bus perdirbtas į biodegalus.

Abejonių kelia tai, kad ES šalyse bioetanolio gamyba yra palyginti brangi. Kita vertus, aukšti muitų tarifai importuojamam bioetanoliui iš Brazilijos ateityje gali būti sumažinti arba jų visiškai atsisakyta. Konkurencingo bioetanolio gamyba Europoje bus įmanoma tuomet, kai žaliavinių grūdų kainos bus mažesnės už šiandienines intervencines kainas, o vidaus rinkoje bus didelis grūdų perteklius.

Nauji konkurentai sunkina eksportą

ES pastangas padidinti grūdų eksportą apsunkina aštrėjanti konkurencija. Nauji grūdų pardavėjai – tai Juodosios jūros regiono šalys, iš kurių pagrindinės Rusija ir Ukraina. Joms stiprėjant, ES nebegali kaip anksčiau be konkurencijos realizuoti kviečių Šiaurės Afrikoje, o miežių – Saudo Arabijoje ir Jordanijoje.

2004/05 ūkiniais metais Rusija pardavė apie 8 mln. t kviečių, iš jų 2 mln. t Egiptui, 400 tūkst. t  Alžyrui, 400 tūkst. t  Marokui, 300 tūkst. t Tunisui. Ukraina pardavė 500 tūkst. t kviečių Izraeliui, 400 tūkst. t Tunisui, 700 tūkst. t kitoms Afrikos šalims.

Rusiškų maistinių kviečių kaina Alžyre siekia 150 USD/t. Laivo frachtas (mokestis už krovinių gabenimą) iš Prancūzijos į Alžyrą – 25 USD/t. Tokiu būdu Prancūzijos uoste vienos tonos eksportui skirtų ES kviečių kaina gali būti ne didesnė kaip 125 USD.

Pagrindinis veiksnys, kuris nulemia vidaus rinkos grūdų kainą Prancūzijoje ar Vokietijoje, yra JAV dolerio ir euro kursas. Kai valiutos keitimo santykis yra 1,20 USD/EUR, grūdų kaina mūsų atveju sieks 104 EUR/t. Jeigu šis kursas būtų 1 USD/EUR, kviečių kaina siektų 125 EUR/t, ir tuomet kviečiai Alžyro rinkoje galėtų konkuruoti su rusiškais grūdais. Esant tokiam kursui ES galėtų eksportuoti savo grūdus ir be subsidijų.

Ar įmanoma konkuruoti su Rusija ir Ukraina?

Nėra pagrindo manyti, kad Rusija ir Ukraina šiais metais pateiks pasaulio rinkoms daug pigesnių grūdų, nes tuo atveju šios šalys privalėtų padidinti savo grūdų gamybą.

Tačiau tai susiję su kai kuriomis problemomis:
• didelė dalis Ukrainos ir Pietų Rusijos priklauso juodžemio zonai. Tačiau tik Centrinėje Ukrainoje iškrenta kritulių tiek, kiek jų reikia normaliam kviečių derliui išauginti. Pietinėje ir pietrytinėje Ukrainos dalyje vidutinis metinis kritulių kiekis sudaro vos 400 mm ir ne visuomet palankiai pasiskirsto augalų vegetacijos metu. Stiprūs žiemos šalčiai ir pavasario sausros jau dabar yra sunaikinę dalį žieminių kviečių pasėlių;
• dėl nerentabilių auginimo technologijų, kurios nesikeičia nuo 8-ojo dešimtmečio, didelė dalis ūkių dirba nuostolingai ir negali išauginti didesnio grūdų derliaus.

Teigiama, kad tik 20 proc. Ukrainos ir Rusijos ūkių gauna pelną ir gali investuoti į gamybą. Dar 20 proc. ūkių sugeba padengti gamybos išlaidas, bet ūkininkauja neintensyviai. Apie 60 proc. ūkių dirba nuostolingai ir išsilaiko tik gaudami subsidijas. Didžioji dalis žemės ūkio technikos yra sena ir reikalauja remonto. Pastatai pasenę, o dirvos daugelyje ūkių daugiau kaip 10–15 metų  netręštos.

Tik nedaugelis ūkių turi pinigų sąskaitose. Daugeliui neužtenka lėšų bankų kreditams grąžinti, net jeigu valstybė subsidijuoja palūkanų mokėjimą (ši praktika taikoma Ukrainoje).

Todėl grūdų eksporto padidėjimas iš Rusijos ir Ukrainos gali būti siejamas tik su vidaus vartojimo sumažėjimu. Visose NVS šalyse grūdų sunaudojimas pašarams sumažėjo iki 50 mln. t, o 9-ajame dešimtmetyje tai sudarė 110–120 mln. t.

Pagrindinė priežastis – gyvulių skaičiaus sumažėjimas:
• Rusijoje galvijų skaičius siekia tik 30 proc. 1990 metų lygio, Ukrainoje jis yra sumažėjęs iki 25 proc.;
• kiaulių kiekis Rusijoje sudaro tik 40 proc. 1990 metų lygio, Ukrainoje – 30 proc.
Ekspertų teigimu, kiaulių ir paukščių kiekis Rusijoje ir Ukrainoje yra pasiekęs kritinę ribą ir daugiau neturėtų mažėti. Tad ir grūdų suvartojimas vidaus rinkoje turėtų pradėti augti. Dėl šių priežasčių grūdų eksportas iš Rusijos ir Ukrainos per artimiausią dešimtmetį padidės iki 30–35 mln. t, tai daug mažiau negu prog­nozuota.

Pasaulis suvartoja daugiau grūdų

Pastaraisiais metais maistinių ir pašarinių grūdų pasaulyje suvartojama vis daugiau. Tai vyksta dėl nuolat augančio pasaulio gyventojų skaičiaus. Kita priežastis – sparčiai besiplečianti bioetanolio gamyba. Kasmet pasaulyje į bioetanolį perdirbama 50 mln. t grūdų, t. y. 3 proc. viso suvartojamo grūdų kiekio. Vien tik JAV bioetanolio gamybai sunaudoja 40 mln. t grūdų, daugiausia kukurūzų ir sorgų. Tai daugiau negu Ukrainos pagaminamas grūdų kiekis.
Naujame tūkstantmetyje, t. y. 2004/05 ūkiniais metais, grūdų pagaminama šiek tiek daugiau negu suvartojama. Buvo metų, kai grūdinių kultūrų pasėlių plotai buvo sumažėję, tačiau tai nepaveikė rinkos neigiamai, nes poreikiai buvo tenkinami iš sukauptų atsargų.

Kinija tampa grūdų importuotoja

JAV žemės ūkio ministerijos vertinimu, dar 1999–2000 ūkiniais metais apie 50 proc. pasaulio javų plotų buvo Kinijoje. Tačiau dėl pasikeitusios šios šalies rinkos politikos bei nuolat didėjančio suvartojimo grūdų atsargos pradėjo tirpti. Prognozuojama, kad ateityje Kinija taps kviečių ir kukurūzų importuotoja.

Kartais net sunku realiai įsivaizduoti kiniškos rinkos poreikius:
• maistu reikia aprūpinti 1,3 mlrd. kinų;
• labai didelis pašarinių grūdų poreikis. Kinijos ūkiuose laikoma 500 mln. kiaulių, tai sudaro beveik 60 proc. pasaulio kiaulių kiekio. Vien centrinėje Kinijos provincijoje kiaulių laikoma daugiau negu Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Anglijoje kartu paėmus. Pagal paukštienos ir jautienos gamybą, paukščių bei galvijų skaičių Kinija taip pat lenkia ES.

Kitose Azijos šalyse, Brazilijoje, Šiaurės Afrikos šalyse nuolat auga grūdų sunaudojimas. Tačiau sunku tikėtis, kad pasaulio rinkose grūdai kainuos brangiau. Praktika parodė, kad kai tik grūdų kainos pasaulio rinkose pakyla (pvz., 1996 m., 2003 m.), padidėja ir jų gamyba, o praėjus 2–3 metams, kainos vėl gerokai sumažėja. Rinkos specialistai dažnai naudoja posakį: „Geriausia priemonė prieš aukštas kainas – aukštos kainos.”

Tradiciškai grūdus eksportuojančių šalių gamybos potencialas, tenkinant augantį pasaulio grūdų poreikį, yra ties riba. Atsiveria galimybės didesniam grūdų eksportui iš Juodosios jūros regiono  bei ES šalių. Todėl ateityje ES gali tikėtis palankios perspektyvos pasaulinėse grūdų rinkose.