Bendrovė „Biržų žemtiekimas” nuo šiol prekiauja ir miško technika. Praėjusių metų gruodį „Biržų žemtiekimas” pristatė vienos iš pasaulyje pirmaujančių miško technikos gamintojų – suomių bendrovės „Ponsse” produkciją.

„Biržų žemtiekimas” siūlo miškų urė­dijoms, miškų savininkams suomiškas medkirtes ir medvežes, parūpina atsarginių dalių, moko personalą dirbti naujomis mašinomis.

Pirmuoju bendrovės klientu, įsigijusiu Ponsse Ergo medkirtę, tapo Anykščių miško savininkų kooperatyvas „Miško žemė”. Apžiūrėti anykštėnų pirkinį, tuo pačiu susipažinti su naujosios medkirtės, kuri dar vadinama skandinavišku mersedesu arba Sibiro kirpėju (pagal rusų kino režisieriaus N. Michalkovo filmo pavadinimą), darbu, privalumais, ypatumais, miškininkai ir aplinkosaugininkai galėjo Svėdasų girininkijos Rimdžių miške surengtoje Miško dienoje.

Palyginti nedidelių gabaritų P­onsse ­Ergo medkirtė medžius pjauna labai lengvai, iš karto nugeni šakas, supjausto norimo dydžio sortimentais: rąstais, trink­elėmis, malkomis, popiermalkėmis ir pan. Kompiuterinė programa leidžia pjauti medieną labai tiksliai. Medkirtė ga­li dirb­ti bet kokiu oru (vairuotojo darbo vietoje įrengtos oro gaivinimo ir šildymo sistemos).

„Ponsse” firmos medkirtėse įmontuoti 190 AG arba 241 AG Mercedes varikliai. Pjovimo galvos yra 3 tipų: gali apimti medžius iki 53, 60, 73 cm skersmens. Šakų genėjimo greitis – 5 m/sek. Strėlės ilgis – iki 11 m. Per 1 val. medkirtė supjauna nuo 20 iki 30 m3 medienos. Kuro sąnaudos – 12–16 l per motovalandą.

Pasak UAB „Biržų žemtiekimas” generalinio direktoriaus Lino Karalkevičiaus, bendrovė ne pirmi metai bendrauja su miškininkais, todėl žino jų poreikius.

Atsiradus galimybėms išvykti dirbti į užsienį, daug Lietuvos miško pjovėjų pasinaudojo šia proga. Miško pjovimu besiverčiančių įmonių vadovai susirūpino, kaip susidoroti su vis didėjančia kvalifikuotų miško darbininkų stygiaus problema.

Moderni technika didina darbo našumą. Viena Ponsse Ergo medkirtė atstoja 35 miško darbininkus.

Pritardamas L. Karalkevičiui, „Miš­ko žemės” kooperatyvo direktorius Aurimas Niaura sakė, kad, mažėjant kvalifikuotų darbininkų, darbų baras lieka didelis: kooperatyvo paslaugomis naudojasi ir miško savininkai, ir urėdijos. Tai paskatino „Miško žemę” pirkti medkirtę, kuri kainavo 1,3 mln. litų. Kooperatyvas tikisi šiam projektui gauti struktūrinių fondų paramą.

Anot Miško dienoje dalyvavusio aplinkos ministro patarėjo Aido Pivoriūno, rankų darbą keičia mašinos, tad ir tradicinė miškininkystė tampa technologine. Tačiau naujai technikai ateiti į Lietuvos miškus kliudo Pagrindinių miško kirtimų bei Miško ugdymo kirtimų taisyklės. Kitaip tariant, dirbant nauja technika, sunku nepažeisti kai kurių šių taisyklių reikalavimų, pavyzdžiui, laikytis numatyto tarp­valksmų pločio. Anot A. Pivoriūno, prieš keičiant taisykles, būtina išsiaiškinti visas galimybes.

Alytaus aplinkosaugininkai, anksčiau stebėję medkirčių darbą Prienų miškų urėdijoje, tikino, kad minėtų taisyklių nebūtina keisti. Paprasčiausiai, technikai baigus darbą, darbininkai turėtų sutvarkyti biržes taip, kaip to reikalauja taisyklės.

Latvijos ir Estijos miškuose pirmosios medkirtės pradėjo dirbti prieš 5 metus, šiuo metu jų ten yra apie šimtas. Lietuvos miškuose dirba 8 medkirtės. Per šiuos metus jų gali padaugėti iki 15. Todėl aktuali tampa kvalifikuotų miško technikos operatorių rengimo problema.
Išeitį pasiūlė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, pradėjusi ruošti med­kirčių ir medvežių operatorius.