Dinkeliai yra vieni seniausių žmonijos auginamų grūdų rūšių. Šveicarijoje prieš 100 metų dinkeliai buvo pagrindiniai duoniniai javai. Lietuvoje šie augalai nepaplitę ir tik neseniai pradėti auginti viename kitame ūkyje.

Dinkeliai priklauso minkštųjų kviečių spelta varietetui, heksaploidinei genetinei grupei. Dėl didelio atsparumo žiemą ir mažo reiklumo augimo sąlygoms dinkeliai yra perspektyvūs ekologinėje žemdirbystėje. Tuo labiau, kad jie turi labai gerų maistinių ir net gydomųjų savybių.

Liaudies medicinoje dinkeliai ir jų produktai rekomenduojami naudoti sergant skrandžio, žarnyno bei medžiagų apykaitos ligomis, esant chroniškiems už­degimams, reumatiniams  susirgimams, alergijoms, nervų sutrikimams bei padidėjus kraujospūdžiui. Dėl tam tikrų amino rūgščių, patiekalai iš dinkelių miltų padeda nugalėti išsiblaškymą, atstatyti vidinę pusiausvyrą.

Dinkeliai yra palyginti nereiklūs auginimo sąlygoms, net ir vėliau pasėti gerai žiemoja, gausiai krūmijasi. Subrendę grūdai turi itin gerų maistinių savybių. Mažiau palankiomis sąlygomis dinkeliai derlumu pralenkia kviečius. Dėl šių savybių šie javai Vakarų Europoje yra paplitę ekologiniuose ūkiuose. Auginant tomis pačiomis sąlygomis dinkelių grūdai yra baltymingesni negu kviečių. Be to, juose yra daugiau ir geresnės kokybės glitimo.

Dinkelių grūdus gaubia daug storesni negu kitų javų, sunkiai nulukštenami varpažvyniai. Todėl grūdai geriau yra apsaugoti nuo radioaktyviųjų spindulių, rūgštaus lietaus bei kitų nepalankių aplinkos veiksnių. Visa tai labai padidina iš šių javų grūdų pagamintų produktų ekologiškumą, tuo pačiu ir vertę rinkoje. Kūlimo metu dinkelių varpažvyniai nuo grūdų neatsiskiria, todėl prieš malimą ar kitokį perdirbimo būdą reikia panaudoti specialias mašinas, kurios visiškai išlukštena ir atskiria grūdus nuo pelų.

Sėjomainoje dinkeliai auginami po mažiau tręštų priešsėlių, nes vešlus pasėlis yra linkęs išgulti. Dėl pašaknio ligų pavojaus reikia vengti juos sėti po miežių.

Mineralinėmis azoto trąšomis ne­trę­šia­mų dinkelių grūduose baltymų susikaupia daugiau negu bet kurių kitų javų grūduose, todėl ekologinėje aplinkoje jie turi didelį pranašumą Tačiau bene svarbiausia, kad jų baltymų kokybė yra labai aukšta, todėl miltai itin vertinami. Šveicarijoje dabar biodinkeliai klinikose laikomi pačiu svarbiausiu natūraliu produktu. Kiekviename 100 g dinkelių grūdų yra apie 445 mg kalio, 20 kalcio, 4,2 geležies, 130 mg magnio, o taip pat vitaminų A, E ir B.

Šalia visų teigiamų dinkelių grūdų savybių negalima nepaminėti ir kai kurių neigiamų. Jau minėjome, kad jų grūdai sunkiai atsiskiria nuo varpažvynių. Kadangi, naudojant jų atskyrimo mašinas (dažniausiai trintuves) dalis grūdų pažeidžiama, jų negalima naudoti sėjai, nes per padarytas žaizdas visuomet iš dirvos patenka ligų sukėlėjų. Dėl to dalis sėklų sugenda ir nesudygsta. Todėl dinkeliai paprastai sė­ja­mi neišlukštenti.

Sėjai tinka beveik visos javų sėjamosios, tačiau jas reikia šiek tiek pertvarkyti. Pirmiausia, sėkladėžėje reikia įrengti sėklų maišyklę, nes varpažvynių apgaubtos sėk­los yra nebirios, masė dažnai užsikemša. Antra sąlyga – kad sėklavamzdžiai būtų pakankamai pralaidūs, kitaip jie greitai užsikemša. Dar geriau, kad sėklavamzdžiai, einantys noragėlių kryptimi, būtų bent šiek tiek platėjantys.

Kiti dinkelių auginimo technologiniai procesai yra nesudėtingi. Jie beveik nesiskiria nuo mums įprastų žieminių kviečių technologijų. Sėjant su nepašalintais var­pažvyniais, sėklos norma yra nuo 200 iki 250 kg/ha. Sėjos gylis – 3 cm. Maisto medžiagų poreikis yra toks pat kaip kvie­čių. Dinkeliai rečiau negu kviečiai yra puolami lapų ligų, tačiau jautresni milt­ligėms. Kuliant kombaino pobūgnis turi būti labiau atleistas, o būgno apsisukimai ir oro padavimas sumažinti. Taip siekiama sumažinti grūdų nuostolius.

Lietuvoje dinkelių auginimo patirtis jau yra sukaupta. Juos sėkmingai dvylika metų savo ekologiniame ūkyje (Varėnos rajone) augina Rasa ir Edmundas Samauskai. 2005 metais vidutiniškai šiame ūkyje buvo prikulta po 3,5 t/ha dinkelių. Tiesa, jie buvo pasėti po liucernų.

Dinkelius Lietuvoje dar mažai kas pažįsta, nežino jų teigiamų savybių, todėl ir vengia sėti didesnius jų plotus. Pastaruoju metu atsirado ekologiškai išaugintų dinkelių perdirbėjas – tai UAB „Ustukių malūnas“ Pasvalio rajone. Jie superka nukultus ir nelukštentus dinkelius, turi pritaikytą trintuvę varpažvyniams atskirti. Todėl dinkelių auginimu daugiau turėtų susidomėti ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai, tuo labiau, kad jų paklausa kol kas yra didesnė negu pasiūla.