- Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“ Žemutinė Saksonija, Vokietija
- Mano ūkis
Grupė mūsų šalies žemdirbių lapkričio mėnesį lankėsi Vokietijoje, Žemutinės Saksonijos žemėje. Firmos BASF ir KWS savo klientus pakvietė į tą Vokietijos dalį, kurioje gyvenantys ūkininkai didelę dalį pajamų gauna iš cukrinių runkelių. Tiksliau, gaudavo iki šiol. Kaip bus po ES cukraus reformos, kol kas galima tik spėlioti.
Frankfurto prie Maino oro uoste jau stovi išpuoštos Kalėdų eglės, o saulės nutvieksti laukai už miesto stebina gaivia žiemkenčių žaluma. Kai kur dar tik baigiama rudeninė sėja – klimatas čia gerokai šiltesnis negu Lietuvoje. Ant kalvų baltais sparnais moja vėjų jėgainės, o slėniuose vienas prie kito glaudžiasi baltasieniai namai iš tolo šviečiančiais raudonų čerpių stogais. Laukų pakraščiuose palei kelius stūkso supiltos ilgos runkelių kaugės – akivaizdu, kad šiemet derlius buvo geras. Augindami cukrinius runkelius nuo 19 a. pradžios, vokiečių ūkininkai įgudo gauti per 60 t/ha daugiau kaip 18 proc. cukringumo šakniavaisių derlių.
Oranžinių sėklų fabrikas
Žemutinėje Saksonijoje iki 90 proc. visų auginamų cukrinių runkelių veislių yra KWS sėklininkystės firmos selekcijos. KWS Vokietijoje veikia 150 metų – nuo 1856 m. Prieš 33 metus šioje sėklininkystės firmoje buvo įkurta pirmoji ląstelinės biologijos laboratorija. Dabar kompanija plėtoja veiklą 65 šalyse (Lietuvoje dirba jau 15 metų), metinė apyvarta perkopė 0,5 mlrd. eurų. Apie 60 mln. eurų (15 proc. nuo apyvartos) skiriama mokslo tyrimams. Einbeko (Einbeck) miestelyje KWS yra stambiausias darbdavys – čia dirba 793 žmonės (iš viso KWS grupėje darbuojasi per 2 000 žmonių). 56,3 proc. akcijų priklauso firmą įsteigusių šeimų palikuonims. Tai privati šeimyninė firma, pati nustatanti selekcijos politiką, o iš valstybės negaunanti jokios paramos.
Cukrinių runkelių sėklos užima 43,5 proc. produkcijos, rapsų ir kukurūzų – 43 proc., javų – 12 proc., kiti augalai sudaro 1,5 proc. Vienas pagrindinių selekcijos tikslų – išvesti augalus, kurie patys apsisaugotų nuo ligų ir kenkėjų. Pavyzdžiui, kad cukriniai runkeliai būtų atsparūs rizomanijai (beje, rizomanija šiame regione išplito jau prieš dešimtmetį), kukurūzai – kukurūzinėms kandims. KWS selekcininkai siekia, kad artimiausiu metu cukrinių runkelių veislių produktyvumas būtų 15 t/ha baltojo cukraus (Lietuvoje dabar gaunama apie 6 t/ha baltojo cukraus, Prancūzijoje – apie 12, Vokietijoje – tarp 10 ir 11 t/ha).
Sėklininkystė – tai sritis, kur rinkos poreikius tenka nuspėti bent 10 metų į priekį, nes mažiausiai tiek laiko reikia naujai veislei sukurti (variantų sudarymas (kryžminimas) trunka 2–4 metus, bandymai ir atranka – 5–7, registraciniai veislių bandymai – dar 2–3 metus). Selekcijoje daug darbų atliekama rankomis (vien dirbtinių izoliatorių KWS kasmet tenka pastatyti 35 tūkst. vnt.). Bandymai vykdomi 24 šalyse, 106 bandymų stotyse. Runkelių sėkla dauginama Šiaurės Italijoje ir Pietų Prancūzijoje. 2,5 tūkst. ha sėkliniuose plotuose išauginama 6–7 tūkst. tonų sėklos. Iš viso dauginama 250 skirtingų runkelių veislių.
Einbeke 1996–1997 m. pastatytas biotechnologijų centras, kuriame dirba 15 mokslininkų ir 80 asistentų. Tais pačiais metais pradėjo veikti modernus sėklos ruošimo fabrikas, kuriame gamyba visiškai automatizuota, kas sekundę fiksuojama 1 200 įvairių duomenų. Įrenginiai dirba 4–6 mėnesius per metus, paprastai nuo gruodžio iki kovo. Mažiau negu per pusantros paros paruošiama tiek cukrinių runkelių sėklos, kiek metams reikia Lietuvai (apie 25 000 sėjos vienetų).
„Lietuvos žemdirbiai kasmet perka runkelių sėklos už maždaug 2,5 mln. eurų, užsėjamas bemaž 21 000 ha plotas“, – sakė KWS atstovas Lietuvoje UAB „Sėklojas“ direktorius Kastytis Patiejūnas. Lietuvoje KWS cukrinių runkelių veislės užima apie 43 proc. rinkos. Populiariausia – rizomanijai atspari veislė Dorena, taip pat Justina ir Fidelia, iš įdomesnių naujienų paminėtina Alyssa.
KWS pranašauja rapsų rinkos augimą. Specialistų apskaičiavimu, 2010 m. ES reikės 25 mln. t. rapsų (2004 m. jų buvo išauginta 15,2 mln. t.). Didėjant biokuro gamybai, rapsai bus deficitinė prekė ir jų kainos bus aukštos. Rapsų selekcijos tikslai – ligoms, žiemojimui, išgulimui, išbyrėjimui atsparios veislės, kurių sėklose būtų kuo daugiau aliejaus ir kuo mažiau gliukozinolatų. Vokietijoje kasmet sėjama 1 mln. ha žieminių rapsų ir 50 tūkst. ha vasarinių. Plečiasi ir kukurūzų plotai: 2005 m. auginta 1,7 mln. ha kukurūzų, iš jų 1,2 mln. ha silosui. KWS turi beveik 30 proc. Vokietijos kukurūzų sėklos rinkos, dabar vykdo specialiai biodujų gamybai skirtų kukurūzų veislių selekciją.
Regioniniuose centruose – naujų produktų bandymai
Vokietijoje žemės ūkyje dirba 2 proc. gyventojų. Gamyba kasmet intensyvėja (1950 m. vienas ūkininkas išmaitindavo 10 žmonių, 2003 m. – net 137 žmones), ir žemdirbystė neįsivaizduojama be augalų apsaugos produktų. Didelę pesticidų rinkos dalį užima chemijos žmonės BASF produktai. Į pačių stambiausių chemijos gamintojų trejetuką įeinančios kompanijos apyvarta – 33 mlrd. eurų, arba per 100 mlrd. Lt (metinis Lietuvos biudžetas yra apie 13 mlrd. Lt).
Pagrindinė BASF produkcija – tarpinės medžiagos kitoms pramonės sritims. Augalų apsaugos priemonės yra viena iš nedaugelio produktų grupių, kurie patenka tiesiai vartotojui. Žemės ūkio padalinys apima maždaug 15 proc. apyvartos, kasmet pasaulyje BASF augalų apsaugos priemonių parduodama už 5,5 mlrd. eurų. Lietuvoje pernai BASF firma buvo didžiausia kompanija pagal pesticidų pardavimą.
Augalų apsaugos produktų bandymus BASF atlieka regioniniuose centruose. Vienas iš tokių yra Dunau regioninis centras, atsakingas už trijų Vokietijos žemių ūkininkų konsultavimą ir jų aprūpinimą augalų apsaugos produktais. Penktąjį šimtmetį skaičiuojančioje von Alten šeimos sodyboje (privati nuosavybė nuo 1558 m.) įsikūrusiame centre dirba 24 žmonės. Kasmet įrengiama 2 000–2 500 bandymų laukelių, kuriuose bandomi nauji pesticidai. Centro darbuotojai, norėdami pabrėžti naujo produkto registracijos sudėtingumą ir labai griežtus reikalavimus žmogaus ir aplinkos saugumui, pajuokavo, kad paprasčiausios avietės tikriausiai niekaip nepavyktų registruoti kaip augalų apsaugos produkto: uogos sudėtyje yra 32 rūšių alkoholių, 34 skirtingi aldehidai ir ketonai, 14 skirtingų rūgščių ir t.t.
Centre ne tik išbandomi augalų apsaugos produktai, bet ir vystoma žemės ūkio gamyba. Iš 517 ha žemės 295 ha užsėjami kviečiais, 60 ha miežiais, 110 ha cukriniais runkeliais, 26 ha rapsais, 16 ha ankštiniais, 10 ha paliekama pūdymams. Vidutinis javų derlingumas 9,5 t/ha, rapsų – 4,1, cukrinių runkelių 62,1 t/ha.
Penkerių metų vidutiniais duomenimis, sėkla kainuoja 74 eurai/ha, tręšimas 150 eurų/ha, augalų apsauga 166 eurai/ha, darbas (įskaičiuojama ir technikos amortizacija, kuro sąnaudos) – 555 eurai/ha. Žemės našumas Žemutinėje Saksonijoje labai skirtingas – nuo 20 iki 96 balų (100 balų sistemoje). Nuomos kainos priklauso nuo žemės kategorijos. Geros dirvos 1 ha nuoma vakarinėje Vokietijos dalyje kainuoja 400–500 eurų, rytinėje dalyje mažiau – 300 eurų. Prastesnės dirvos vakaruose nuomojamos už 150–250 eurų/ha, rytuose – 150 eurų/ha.
Dunau centro specialistai teigė, kad visoje šalyje daugėja minimaliai dirbamų žemės plotų, ankstėja rudeninės sėjos laikas, didėja rapsų ir kukurūzų plotai. Viena iš dažniausių javų ligų (net kvietrugių) yra miltligė. Vakarinėje Vokietijos dalyje javai fungicidais purškiami 2–3 (kartais 4) kartus, o rytinėje paprastai užtenka 1–2 kartų, nes ten mažai lietaus. Kviečių fungicidams ūkininkas vidutiniškai išleidžia 70 eurų, miežių – 50 eurų.
