Vakariniai tripsai (Frankliniella occidentalis) yra vieni iš žalingiausių šiltnamių kenkėjų Europoje, Kanadoje, JAV. Jie po daugelį pasaulio šalių išplito su dekoratyviniu Ficus medžiu, į kurio lapo audinius dėdavo kiaušinius. Tikriausiai panašiai jie atkeliavo ir į Lietuvą.

Šiltnamių kenkėjo dydis panašus į tabakinio tripso. Vakarinio tripso kūnas šviesus, paskutiniai trys pilvelio segmentai tamsesni. Patelės gali būti šviesios, tamsesnės ir tamsios. Suaugėliai turi dvi poras sparnų, kurių pakraštėliai apaugę ilgais plaukeliais. Lervos – nuo balsvai gelsvos iki ryškiai geltonos spalvos.

Šie vabzdžiai kenkia daugumai šiltnamio augalų. Tripsai duriamaisiais burnos organais praduria lapo, žiedo ar vaisiaus ląstelės sienelę ir čiulpia sultis. Ant lapų formuojasi šviesios, vėliau paruduojančios nekrozinės dėmės, ant kurių matomi jų ekskrementai. Vaisiai ant augalų deformuojasi, sprogsta, o sprogimo vietoje matyti susidaręs kamštinis audinys. Jie sugadina žiedų prekinę išvaizdą, kai kurie žiedai visai neišsiskleidžia. Suaugę tripsai gali maitintis nektaru. Vakariniai tripsai taip pat perneša virusines pomidorų ligas.

 
Optimaliomis sąlygomis (25–30oC) vienos vakarinių tripsų generacijos vystymasis trunka 16 dienų. Per metus gali išsivystyti 10 generacijų. Patelės pradeda dėti kiaušinius praėjus trims dienoms po išsiritimo, per dieną padeda 7–16 kiaušinių. Patelės išgyvena apie du mėnesius. Kiaušinius jos deda į lapo parenchimos audinius, nes kiaušiniai gali išdžiūti ir žūti. Lervos padaro daugiau žalos negu suaugėliai, nes lervų pagrindinis tikslas – auginti kūno masę. Lervos puparijais gali virsti ir augale, ir dirvoje – ten jos ir žiemoja.

 
Vakariniai tripsai yra agresyvesni negu tabakiniai ir po truputį išstumia tabakinius tripsus. Atsiradus šiltnamyje vakarinių tripsų, tabakinių tripsų mažėja ir po metų ar kelerių jie visiškai išnyksta. Lietuvoje vakariniai tripsai negali išgyventi lauko sąlygomis.

 
Europoje nustatytas vakarinių tripsų atsparumas insekticidų veikliosioms medžiagoms – organofosfatams ir karbamatams. Polifaginės rūšys, kokios yra tabakiniai ir vakariniai tripsai, turi didesnes galimybes detoksikuoti daugelio tipų augalų toksinus – tai išugdo vabzdžių sugebėjimą apsisaugoti nuo insekticidų. Šiltesnio klimato šalyse, kur vakariniai tripsai kenkia lauko augalams, jie jau atsparūs ir piretroidams.

 
Kai kurie augintojai, norėdami apsisaugoti nuo vakarinių tripsų, 4–5 dienas šildo tuščius šiltnamius iki 30oC ir paskui nuplauna šiltnamių sienas dezinfekciniais tirpalais.

 
Lipniosios gaudyklės yra gera priemonė stebėti tripsų gausumą. Šiltnamiuose tripsų patelėms labiau patrauklios geltonos spalvos lipniosios gaudyklės, o patinėliams – mėlynos.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute darytuose tyrimuose vakarinių tripsų pastebimai sumažėjo, praėjus penkioms dienoms po pirmojo purškimo insekticidais, o po antrojo purškimo envidoru, praėjus dešimčiai dienų, vakariniai tripsai visai išnyko.

 
Abiejų preparatų biologinis efektyvumas buvo didžiausias po penkių dienų nuo pirmojo purškimo ir po dešimties dienų nuo antrojo purškimo. Iš atliktų tyrimų matyti, kad vakariniai tripsai mūsų šalyje dar nėra tokie atsparūs insekticidams, kaip kai kuriose kitose šalyse. Vis dėlto vakarinius tripsus sunaikinti sunku, kadangi jie deda kiaušinius į lapo audinius, ir populiacija vis atsinaujina.