Šiuo metu Lietuvoje miškais apaugęs plotas užima šiek tiek daugiau negu 2 mln. hektarų plotą. Šalies teritorijos miškingumas – 31,3 procento. Tai šiek tiek mažiau negu Latvijoje ar Estijoje (ten miškingumas siekia 45 proc.), tačiau mūsų krašto miškų plotai nuolat didinami.

Privačiuose miškuose pastaraisiais metais kasmet iškertama po 2,5–2,7 mln. kubinių metrų medienos. Tai sudaro 38–41 proc. bendros medienos gavybos Lietuvoje. Privačių miškų savininkai, tvarkydami savo miškus, vadovaujasi Miškų įstatymu (priimtas 2003 m.) bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais (patvirtinti 2004 m.).

Privatus miškas (taip pat kaip ir valstybinis) tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal vidinės miškotvarkos projektus. Šie projektai ruošiami ateinančiam dešimtmečiui. Privalomosios jo dalys: pagrindinių kirtimų (brandžių medynų) dešimtmečio norma, miško atkūrimas ir aplinkosaugos reikalavimai. Minėtą miškotvarkos projektą gali parengti juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys tam įgaliojimus. Šio projekto rengimo išlaidas padengia miško savininkas. Turint miškotvarkos projektą, vykdomi miško darbai, kurie jame suprojektuoti.

Savaime suprantama, dar ne visi miško savininkai turi miškotvarkos projektus. Norint pasitarti miškų įstatymo bei privačių miškų tvarkymo nuostatų klausimais, verta pasinaudoti nemokamomis regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistų konsultacijomis. Kita vertus, jei miškotvarkos projekto nėra, savame miške galima vykdyti kai kuriuos darbus. Pirmiausia žinotina tai, kad be minėto projekto pagrindiniai kirtimai (brandžiuose medynuose) draudžiami, išskyrus šiuos atvejus:

• kai apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose kertami grynieji baltalksnynai, drebulynai ir gluosnynai plynaisiais ir neplynaisiais kirtimais;
  
• kai mišriuose apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose kertami baltalksniai, drebulės ir gluosniai (nepriklausomai nuo jų amžiaus);
  
• kai vykdomi plynieji sanitariniai kirtimai (jų būtinumą nulemia miškų būklė).
  

Be to, tais atvejais, kai miškų savininkai remontuoja ar rekonstruoja jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus pagal parengtus statybų projektus, gali būti leidžiama ūkiniuose ir apsauginiuose miškuose, kur nėra brandžių medynų, kirsti pribręstančius medynus. Šiuo atveju pušų ir uosių minimali amžiaus riba 81 metai, eglių – 61, beržų ir juodalksnių – 51 metai. Tokiuose pribręstančiuose medynuose plynos biržės plotas leidžiamas iki 0,5 ha. Taip pat gali būti leidžiami rinktiniai pagrindiniai kirtimai, iškertant brandžius ir perbrendusius medžius nebrandžiuose medynuose. Šiuo atveju medyno skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,5.

Leidimus kirsti mišką Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka privačių miškų savininkams išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentai. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šiuos atvejus:

• miško ugdomiesiems-šviesinimo ir valymo kirtimams (iki 20 m. amžiaus);
  
• rinktiniams sanitariniams kirtimams, kai iškertami sausuoliai ir vėjovartos.
  

Šiais abiem atvejais kirstinus medžius gali atrinkti ir pats miško savininkas, tačiau šviesinimo-valymo kirtimais negali būti iškertami perspektyvūs pagrindinių rūšių medeliai, o medynų skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,6.
Asmenims, turintiems miškotvarkos projektą ir galintiems vykdyti kirtimus, plyno kirtimo biržes atriboti, atrinkti ir paženklinti 16 cm ir storesnius medžius, skirtus pagrindiniams, ugdymo ir sanitariniams kirtimams, gali tik valstybiniai miškų pareigūnai ir kiti asmenys, turintys tam teisę.

Kertant privatų mišką ir gabenant medieną, privalu turėti leidimą miškui kirsti ir užpildytus medienos gabenimo dokumentus. Beje, leidimas miškui kirsti išduodamas vienas visiems bendraturčiams miško ploto savininkams arba vienam bendraturčiui kitų sutikimu.

Želdintinose kirtavietėse ir degavietėse mišką atkurti želdant būtina ne vėliau kaip per 3 metus, o paliekant savaiminiam žėlimui – ne vėliau kaip per 4 metus. Žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti reikia ne vėliau kaip per 2 metus. Privataus miško savininkas privalo saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėtų kirtimų, miško naudojimo tvarkos pažeidimų. Jie privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, savo lėšomis įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones.

Privačių miškų savininkai gali ganyti gyvulius savo miškuose, išskyrus kirtavietes ir jaunuolynus iki 20 metų. Prireikus miškas medžioklei naudojamas medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose, rinkti vaistinę žaliavą, skinti vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti, išskyrus tas augalų rūšis, kurias saugo įstatymai. Dėl svarbių priežasčių (didelis gaisrų pavojus, saugomi objektai) savivaldybių institucijos miško savininkų teikimu gali uždrausti ar apriboti žmonių lankymąsi miške bei miško išteklių naudojimą.