Pastaruoju metu vienas iš dažniausių klausimų, kaip pastatyti ir įrengti  mėšlidę. Tai lemia ne tik aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, bet ir Europos Sąjungos teikiama finansinė parama, įgyvendinant Nitratų direktyvą. Ūkininkai domisi, kokią mėšlo šalinimo sistemą pasirinkti, kaip organizuoti mėšlidžių statybas.

Reglamentuojantys dokumentai

Lietuvoje patvirtinti Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti (Valstybės žinios, 2005, Nr. 92-3434). Juose nurodyta, kad visuose ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 sąlyginių gyvulių (SG), reikia įrengti mėšlides. Jose turi tilpti ne mažiau kaip 6 mėnesius kauptas mėšlas. Pagal Lietuvos įsipareigojimus ES, mėšlides 6 mėnesių mėšlui kaupti iki 2008 metų turės įsirengti dideli gyvulininkystės ūkiai, laikantys daugiau kaip 300 SG, ir nauji ūkiai, turintys per 150 SG. Visi kiti ūkiai, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SG, galės šį darbą atidėti iki 2012 metų.

Planuojant mėšlidžių statybą, labai svarbu teisingai apskaičiuoti mėšlidžių talpą. Jei ūkyje gaunamas skystasis mėšlas, skaičiuojama skystojo mėšlo rezervuaro talpa, jei kraikinis – mėšlidės plotas ir srutų rezervuaro talpa. Rekomenduojama mėšlidžių ir srutų rezervuarų talpų apskaičiavimo metodika pateikta „Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų“ (PŪTP) 6.1–6.4 prieduose. Statant rezervuarą ir skaičiuojant jo talpą, labai svarbu numatyti įvairių nuotekų iš tvarto, kritulių ir vandens iš ūkio kiemo ar nuo stogų kiekį. Dėl šių nuotekų gali tekti gerokai padidinti rezervuaro talpą, taigi ir išleisti daugiau pinigų. Be to, šie vandenys sumažina maisto medžiagų koncentraciją mėšle. Todėl vandenį iš ūkio kiemo ir nuo stogų reikėtų atskirti nuo mėšlo šalinimo sistemos.

Aplinkosaugos reikalavimai

Mėšlidė ir srutų kauptuvas turi būti įrengti taip, kad iš gretimų teritorijų į juos negalėtų patekti vanduo, o iš jų – srutos į aplinką. Tai svarbiausias reikalavimas mėšlidėms. Siekiant jį įgyvendinti, reikia įrengti hidroizoliacinį sluoksnį ir skystąjį mėšlą tiekti į rezervuaro dugno dalį.

Srutų rezervuaras turi būti uždengtas. Tam gali būti naudojamos įvairios plūduriuojančios dangos (tirštojo mėšlo, smulkintų šiaudų, medinės, plastikinės, keramzito granulės, 2–3 mm storio aliejaus sluoksnis ir kt.) arba stogo dangos. Neuždengti gali būti stambių (>500 SG) gyvulininkystės ūkių iki 2005 07 31 dienos įrengti tvenkinių tipo srutų kauptuvai (lagūnos bei skystojo mėšlo mėšlidės). Statant naujas mėšlides, reikia numatyti, kuo jos bus uždengtos. Sukauptas tirštasis mėšlas atviroje mėšlidėje turi būti uždengtas šiaudais, durpėmis arba plėvele. Didesnių kaip 70 SG fermų lagūnos tipo srutų kauptuvuose turi būti įrengiama hermetiškumo kontrolės drenažo sistema su kontroliniu šuliniu.

Kad kuo mažiau amoniakinio azoto išgaruotų, atviruose rezervuaruose tarpas tarp paviršiaus ir visos talpos turi būti kuo mažesnis. Taip pat nuostolius galima sumažinti tinkamai eksploatuojat talpyklą: kuo mažiau maišyti pripildant, pildyti iš apačios, o ne iš viršaus.

Konstrukciniai reikalavimai

Kraikinio mėšlo mėšlidės pagrindas turi būti pakeltas nuo žemės 5–10 cm arba įgilintas iki 50 cm, jo storis turi būti 18–25 cm. Mėšlidė gali būti be atraminių sienų, tačiau dažniausiai yra statoma su 3 sienomis. Atraminių sienų aukštis – iki 1,5 m, storis – 25–30 cm, maksimalus mėšlo krovimo aukštis – 2–2,5 metro. Mėšlidei įrengti naudojamas C25/30 klasės betonas, kurio vandens pralaidumas – W6/8, atsparumas šalčiui – F100/200.

Mėšlidės pagrindas įrengiamas ant sutankinto grunto, dedant smėlio pasluoksnius. Prieš betonuojant mėšlidės padą, reikia pakloti 25 cm rupaus smėlio sluoksnį ir armuotą 0,2 mm storio hidroizoliacinę plėvelę. Betonuojant įrengiamos temperatūrinės siūlės. Grindų paviršius ir sienelės iš vidaus bei išorės aptepamos bitumo sluoksniu. Kad sienelės pagrindas būtų apsaugotas nuo šalčio ir neišvirstų, išorinėje mėšlidės pusėje supilamas pylimas iš grunto, o vidinė pusė uždengiama mėšlo sluoksniu. Mėšlidėje įrengiamas kanalas srutoms surinkti ir nukreipti jas į srutų rezervuarą.

Skystojo mėšlo rezervuarai dažniausiai būna metaliniai arba betoniniai. Paprastai jie montuojami ant žemės paviršiaus, tačiau betoniniai gali būti ir įgilinami. Kad rezervuarus būtų galima sumontuoti, pirmiausia, reikia tinkamai paruošti dugno pagrindą (padą). Jis turi būti įrengtas ant tvirto grunto. Dugnas išlyginamas ne plonesniu kaip 10 cm storio gerai sutankintu rupaus žvyro arba skaldos sluoksniu. Dugnas turi būti plokščias ir horizontalus. Tada betonuojama dugno plokštė ir ant jos dedamas armatūros sluoksnis. Tai atlikus, tuoj pat betonuojama dugno plokštė iš vandeniui nelaidaus (C20/25; F150; W8) betono. Įrengus rezervuaro dugną, montuojami sienų elementai.

Sanitarinės zonos

Mėšlidės priklauso bendram fermų statinių technologiniam kompleksui, todėl joms taikomi sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) reikalavimai, nustatyti „Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose“ ir „SAZ ribų nustatymo ir režimo taisyklėse“ (Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymas Nr.V-586 (Žin., 2004, Nr.134-4878). Jei laikoma mažiau kaip 1 200 karvių, mėšlidės sanitarinės apsaugos zona turi būti 300 metrų. Sanitarinis atstumas nuo ne didesnės kaip 50 vietų karvidės iki gyvenamojo namo – 30 m, didesnės kaip 50 vietų – 50 metrų.

Siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo taršos, nustatomos jų apsaugos juostos, kuriose draudžiama statyti statinius, naudoti trąšas, pesticidus, dirbti žemę, ardyti velėną. Be to, kad teršalai į atvirus vandens telkinius nepatektų iš tolimesnių vietovių, yra nustatomos vandens telkinių apsaugos zonos. Jose draudžiama statyti tvartus, kitus taršą didinančius objektus, rengti kenksmingų atliekų aikšteles, sąvartynus, lieti srutas ir skystąjį mėšlą. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos pažymimos ūkininko žemės sklypo plane. Mėšlides ir skystojo mėšlo rezervuarus draudžiama įrengti ne tik paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, bet ir užliejamuose plotuose žemiau aukščiausios potvynio lygio altitudės, neatlikus geologinių tyrimų statybos vietoje, intensyvaus karsto zonoje.

Būtinas leidimas

Norint pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama pagal KPP priemonę „Standartų laikymasis“ ir įgyvendinti Nitratų direktyvą, ūkyje reikia įrengti mėšlo kaupyklas. Joms statyti reikia parengti projektą ir iš savivaldybės būtina gauti statybos leidimą. Užsakovas privalo pateikti rajono savivaldybei duomenis projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Tam tikslui reikia užpildyti paraišką (prašymą) ir STR 1.05.05:2004 2 priedą „Duomenys apie statinyje planuojamą ūkinę veiklą ir naudojamus gamtos išteklius“. Taip pat reikia pateikti žemės sklypo, kuriame rengiamasi statyti mėšlidę, nuosavybės dokumentus, ūkio statinių nuosavybės dokumentus, situacijos planą M 1:10000, ūkio registravimo pažymėjimą (kopiją), sklypo toponuotrauką M 1:500 arba M 1:1000 bei geologinių tyrinėjimų rezultatus.

Savivaldybė, įvertinusi visą pateiktą informaciją dėl planuojamos statyti mėšlidės, išduoda projektavimo sąlygų sąvadą. Pagal jas projektuotojas gali projektuoti mėšlo laikymo talpas, jų konstrukcijas bei parengti aplinkosauginę projekto dalį. Parengus projektą, jį reikia suderinti su projektavimo sąlygų sąvade numatytomis organizacijomis ir patikrinti išduotų projektavimo sąlygų įgyvendinimo galimybes. Tuomet, pateikus savivaldybei prašymą, projektą ir projektavimo sąlygų įgyvendinimo protokolą, belieka gauti leidimą statyboms.

Straipsnyje pateikti bendrieji reikalavimai ir nurodymai mėšlidžių statyboms. Kiekvienas ūkis yra skirtingas pagal gamybos pajėgumus, finansinę būklę ar reljefo ypatumus, tad kiekvienu mėšlidės statybos organizavimo atveju darbai yra panašūs, bet tuo pačiu ir skirtingi. Ypač skiriasi laiko sąnaudos, kai reikia pateikti įvairią dokumentaciją savivaldybei, siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą, vėliau – rengiant projektą ar atliekant statybos darbus.