Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2003–2005 metais tirtos keturios krapų veislės. Gribovskij – ankstyvoji, vidutinio derlingumo, Rusijoje sukurta krapų veislė. Mamonth, Common ir Donar – derlingi, olandų selekcijos, pramoniniam auginimui tinkami krapai. Common yra vidutinio vėlyvumo, tačiau nedaug žiedynų formuojanti veislė. Donar ir Mamonth – vešlia lapija, ilgai neformuojantys žiedynų vėlyvieji krapai.

Paprastasis krapas (Anethum graveolens L.) – aromatingas, vienametis, kryžmiškai apsidulkinantis salierinių šeimos augalas. Krapai šviesomėgiai, atsparūs šalnoms, reiklūs drėgmei, ypač augimo pradžioje. Nuo sudygimo iki techninės brandos praeina 40–60 dienų, o iki masinio žydėjimo – 60–80 dienų. Sėklos subręsta per 90 dienų nuo sudygimo ir nerenkamos išbyra. Savaiminės sėjos krapai, esant palankioms agrometeorologinėms sąlygoms, sužaliuoja tų pačių metų rudenį arba kitų metų pavasarį. Krapų sėklos daigios tik vienerius metus.

Sėjama įvairiu laiku

Krapus patartina auginti humusingoje, purioje priemolio ar priesmėlio dirvoje. Šios prieskoninės daržovės mėgsta atvirą lauką, nors pakenčia ir pusiau pavėsį. Krapai gali augti tarp kitų augalų. Sėti juos galima įvairiu metu. Lysvėse parenkami 30–40 cm tarpueiliai, o gamybinėmis sąlygomis krapai sėjami eilutėmis kas 60 cm. Sėklos įterpiamos 1–2 cm gylyje. Vienam ha apsėti reikia 8–10 kg krapų sėklų. Krapų sėja kas 15 dienų garantuoja nenutrūkstamą šviežių žalumynų konvejerį.

 
Bandymuose krapai buvo sėjami kas mėnesį, keturis kartus per vegetaciją. Pirmoji sėja – pirmąjį gegužės dešimtadienį; antroji sėja – pirmąjį birželio dešimtadienį; trečioji sėja – pirmąjį liepos dešimtadienį; ketvirtoji sėja – pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį. Dauguma tyrimų atlikta su techninės brandos žaliava, kai augalai pasiekdavo 40 cm aukštį, būdavo vešlūs ir tinkami prekybai. Kai kurie rodikliai tirti ir žydinčioje krapų žaliavoje.

Krapai linkę kaupti nitratus

Krapai vertinami dėl vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, P ir PP. Atlikti tyrimai parodė, kad atskirų veislių krapų cheminė sudėtis skiriasi nedaug. Didesni biocheminės sudėties pokyčiai pastebėti skirtingu laikotarpiu augintuose krapuose. Techninės brandos žaliavoje didesnis cukrų kiekis (2–4 proc.) nustatytas antrosios ir trečiosios sėjos krapuose, o gausesnis vitamino C kiekis (50–60 mg%) – pirmosios ir antrosios sėjos krapuose. Sausųjų medžiagų kiekis krapų žaliavoje palaipsniui didėjo, vėlinant sėjos laiką. Karotino kiekis šviežioje krapų žaliavoje kito nedaug – nuo 8 ir 11 mg%.

Krapuose rasta daug nitratų. Ryškių skirtumų tarp veislių nėra, nitratų kaupimasis daugiausia priklauso nuo sėjos laiko. Ankstyvesnės sėjos krapuose nitratų nustatyta daugiau, lyginant su vėlesnės sėjos krapais. Pirmosios sėjos krapuose nitratų rasta 2 000–3 000 mg/kg, o antrosios sėjos produkcijoje – 1 000–1 500 mg/kg. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais sėtuose krapuose nitratų buvo mažiausiai – apie 1 000 mg/kg. Eteriniai aliejai suteikia specifinį kvapą ir malonų skonį. Šviežiuose krapuose jų kiekis nedidelis (0,01–0,09 proc.), tačiau, augalams bręstant, eterinių aliejų kiekis padidėja iki 0,2–0,3 proc. Ypač daug eterinių aliejų susikaupia krapų sėklose.

Agrometeorologinių sąlygų įtaka

Krapų derlius priklauso nuo auginamos veislės genetinių savybių, tačiau lemiamos įtakos tam turi agrometeorologinės sąlygos. Nustatyta, kad sėjant krapus pirmąjį gegužės dešimtadienį, pasiekiamas maksimalus derlingumas: nuo 15,3 iki 38,0 t/ha. Tai galima paaiškinti palankiomis daržovėms augti sąlygomis, kai pakanka drėgmės, maisto medžiagų ir tinkama aplinkos temperatūra. Šiuo laikotarpiu auginamus krapus mažiau pažeidžia kenkėjai.

 
Pirmąjį birželio dešimtadienį sėti krapai, tikriausiai dėl kritulių trūkumo, duoda mažesnį derlių (10,8–24,7 t/ha). Sėja liepos ir rugpjūčio mėnesiais negarantuoja gausaus krapų derliaus, tačiau galima išsaugoti šių žalumynų konvejerį. Didžiausia bėda – kritulių trūkumas. Be abejo, šią problemą galima išspręsti laistant pasėlius. Rugpjūčio pradžioje sėti krapai auga vėsesniu oru, gali pasitaikyti ir šalnų. Šie faktoriai trikdo normalų augalų vystymąsi. Jei orai rudenį būna palankūs, krapų derlius užauga neblogas. Lyginant skirtingų veislių krapų derlingumą pastebėta, kad stabiliai gausiai dera Donar krapai. Gerai dera Mamonth, po jos eitų Donar, o mažiausiai derlinga iš tirtųjų pasirodė Gribovskij veislė.

Krapų žaliavos sudėtis kinta augalams augant. Techninės brandos krapai – švieži ir vešlūs, nes tuo metu ir lapai, ir augalų stiebeliai būna sultingi, lankstūs ir aromatingi. Tokia žaliava 100 proc. tinka vartoti šviežia, šaldyta, sūdyta.
Žydinčių krapų žaliavos kokybė pakinta. Paprastai tuomet 50 proc. visos žaliavos kiekio sudaro stiebai. Žiedynai su nokstančiomis sėklomis, priklausomai nuo veislės, sudaro 13–33 proc. krapų žaliavos. Lapams telieka 22–37 proc. bendro žydinčių krapų derliaus. Žydintys ir sėklas brandinantys krapai yra aromatingesni dėl gausesnio eterinių aliejų kiekio.

 
Vertingiausi švieži krapai

Jauni krapai kaip prieskonis vartojami mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams. Bręstant sėkloms, jie nepakeičiami raugiant ir marinuojant įvairias daržoves. Krapų eterinis aliejus vartojamas konditerijos, konservų, parfumerijos pramonėje. Seniai pripažintos vaistinės sėklų savybės. Krapai ramina nervų sistemą, gerina širdies ir plaučių veiklą, normalizuoja kraujospūdį. Krapus galima džiovinti, šaldyti, sūdyti.

Maistiniu požiūriu vertingiausia šviežia krapų žolė. Joje gausu askorbo rūgšties, karotino, B grupės vitaminų. Džiovinami, šaldomi krapai netenka dalies vitaminų ir aromatingumo dėl sumažėjusio eterinių aliejų kiekio. Technologinių procesų metu suyra dalis chlorofilo, todėl nukenčia ir žaliavos spalva. Lyginant šviežių ir šaldytų ar džiovintų krapų žaliavą, matyti aiškus skirtumas tarp jos kokybės. Džiovinimas pradinį chlorofilo kiekį sumažina 20–33 proc., o šaldymas 16–33 proc. Mėgstantiems krapų aromatą, geriau krapus šaldyti. Tuomet jais galima paskaninti ir virtus patiekalus, ir šviežias salotas. Džiovinti krapai mažiau kvapnūs, pakinta ir pati aromato sudėtis, ypač jei žaliava džiovinama aukštoje temperatūroje.