Tai ypač aktualu tiems ūkininkams, kurie plečia karvių fermas ir gyvulius laiko palaidus. Tokiomis sąlygomis geriausia karves šerti pašarų mišiniais. Šėrimo pašarų mišiniais technologijos esmė yra ta, kad gyvuliams skirtas davinys sušeriamas ne atskirais pašarais, o juos sumaišius.

Šis šėrimo būdas gerai vertinamas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad žiemą karvės šeriamos įvairiais pašarais: šienu, šiaudais, žolių ir kukurūzų silosu, kombinuotaisiais pašarais. Be to, gyvuliams duodama šalutinių maisto pramonės produktų: nusausintų cukrinių runkelių griežinių, kukurūzų tarkių, nusausintų kvietrugių žlaugtų, melasos ir kitų. Tokia pašarų įvairovė naudinga visavertės mitybos požiūriu, tačiau dėl skirtingų pašarų fizinių-mechaninių savybių sunku mechanizuoti šėrimo darbus, normuoti pašarus ir tolygiai juos paskirstyti per parą.

Atiduodamus atskirai paros davinio pašarus karvės nevienodai noriai ėda. Vienus iš jų, pavyzdžiui, geros kokybės silosą, šieną, kombinuotuosius pašarus, jos mėgsta, todėl ir daug suėda. Blogesnio skonio pašarų karvės suėda mažiau, todėl negauna visų reikalingų maisto medžiagų paros normos.

Sumaiius skirtingus pašarus, nuostolių mažiau

Šeriant karves mišiniais, pašarų nuostolių mažiau, nes gyvuliai negali skanesnių pašarų išrinkti. Mišiniai gaminami maišytuvais-dalytuvais. Skirtingi pašarai dozuotai imami iš saugyklų, smulkinami, maišomi ir dalijami.

Mišiniai naudingi ir fiziologiniu požiūriu. Į karvių virškinimo traktą vienu metu patenka visos reikalingos, optimalaus tarpusavio santykio maisto medžiagos. Todėl pašarai geriau virškinami, maisto medžiagos geriau įsisavinamos.

Gyvulininkystės institute atliktais bandymais nustatyta, kad, šeriant visaverčiu pašarų mišiniu, kuriame vyravo geros kokybės žolių silosas, produktyvios karvės suėdė daugiau apimliųjų (šieno, šiaudų ir kitų) pašarų, todėl koncentratų suvartojo 10,5 proc. mažiau.

Šėrimo pašarų mišiniais technologijos paplitusios užsienio fermerių ūkiuose. Jų patirtis rodo, kad, galvijus šeriant pašarų mišiniais, per kelerius metus karvių produktyvumas labai padidėja. Šeriami subalansuotais pašarų mišiniais galvijai beveik neserga acidoze ir kitomis medžiagų apykaitos ligomis.

Gali būti taikomas ir kitas šėrimo būdas: karvės šeriamos tik pagrindinių pašarų (siloso, šieno, šiaudų, cukrinių runkelių griežinių ir kt.) mišiniu, bet papildomai joms duodama kombinuotųjų pašarų, baltymų, mineralų, vitaminų ir kitų papildų.

Šerti visų raciono pašarų mišiniu geriausia tuose ūkiuose, kuriuose karves galima suskirstyti į grupes pagal produktyvumą ir fiziologinę būklę. Kiekvienai karvių grupei ruošiamas mišinys tokios sudėties, kad suėstas jo kiekis atitiktų tos grupės gyvulių energijos ir maisto medžiagų poreikį pagal mitybos normas.

Jei karvės laikomos pririštos, t. y. neįmanoma sudaryti atskirų šėrimo grupių, tuomet geriau gaminti mišinį iš pagrindinių ir nedidelio kiekio kombinuotųjų pašarų, o trūkstamus pagal normas pašarus išdalyti individualiai.

Mišinių sudėtis gali būti labai įvairi. Tai priklauso nuo ūkyje taikomų pašarų ruošimo technologijų, bandos produktyvumo, racionų struktūros ir kitų veiksnių. Lentelėje pateikti visaverčių mišinių pavyzdžiai karvėms, per dieną duodančioms 25–30 kg 4 proc. riebumo pieno. Tokios sudėties mišinių jos turėtų suėsti apie 55–60 kg per parą.

Ar karvės noriai ės mišinius, priklauso nuo jų sudėties, pašarų kokybės ir skonio, šėrimų dažnumo, laktacijos stadijos, karvių amžiaus ir kitų veiksnių. Jei mišinyje per daug šiaudų ar silosas blogos kokybės, galvijai pašarus ės blogiau. Optimalus sausųjų medžiagų kiekis mišinyje yra 50–70 proc.

Pastebėta, kad mažėjant primilžiui, mišinio ėdamumas nesumažėja, todėl gyvuliai gaudami jo iki soties gali nutukti. Taigi melžiamoms karvėms, artėjant laktacijos pabaigai, jo kiekį reikėtų riboti arba gaminti mažesnio maistingumo mišinį.

Nepatartina mišinio labai susmulkinti, nes slopinama atrajotojų prieskrandžių veikla ir virškinimo procesai. Dauguma pagrindinių pašarų dalelių neturėtų būti smulkesnės kaip 3 cm. Į mišinius reikėtų įterpti traiškytus, o ne maltus grūdus. Javų grūdų dribsnių storis rekomenduojamas 1,1–1,8 mm, kukurūzų – 2,5 mm. Jeigu grūdai yra malami, tai jų dalelių dydis turėtų būti 1,0–1,8 mm. Šieną ir šiaudus geriausia smulkinti 4–5 cm ilgio kapojais. Optimalus visaverčio mišinio drėgnumas – 30–50 proc. Labai drėgną mišinį galvijai blogiau ėda, mažiau pasisavina maisto medžiagų, nes dėl per didelės drėgmės pablogėja prieskrandžių mikrofloros veikla.