Praėjusio amžiaus antroje pusėje pastebėtas toksinus produkuojančių grybų plitimas žemės ūkio produkcijoje ir jų toksiškumo didėjimas. Dažniausiai Fusarium genties grybų sukeliamos augalų ligos pasireiškia švelnaus ir drėgno klimato regionuose, ypač kai kritulių kiekis viršija išgaruojančios drėgmės kiekį javų augimo ir vystymosi periodu – tai dažnai pasitaiko mūsų šalyje. Fusarium genties grybai gamina įvairius mikotoksinus: deoksinivalenolį (DON), nivalenolį (NIV), T2 ir HT-2 toksinus, zearalenoną, fumonizinus ir kitus. Mikotoksinai atsparūs terminiam apdorojimui, todėl gali būti randami galutiniuose maisto produktuose: miltuose, duonos gaminiuose, aluje. Su maistu jie patenka į žmogaus organizmą.

Moksliniai tyrimai ir ilgametė praktinė patirtis atskleidė žalingą mikotoksinų poveikį gyvūnams. Ištirta, kad mikotoksinai sukelia įvairių sutrikimų: svorio sumažėjimą, virškinimo problemas, savaiminius persileidimus, jauniklių mirtingumą, laktacijos sumažėjimą, patinų spermos kokybės pablogėjimą ir kitus. Mikotoksinams ypač jautrios kiaulės.

Dabar mikotoksinų problema susilaukia itin didelio dėmesio visame pasaulyje, taip pat ir mūsų šalyje. Dėl labiausiai paplitusių ir daugiausiai nuostolių padarančių Fusarium toksinų (deoksinivalenolio, zearalenono, fumonizinų) Europos Parlamentas ir Taryba šių metų birželio 6 d. priėmė reglamentą. Jis bus pradėtas taikyti nuo 2006 m. liepos 1 dienos. Tad 2006 m. intervencijai siūlomi grūdai, siekiant juos parduoti kuo pelningiau, jau turės atitikti šio reglamento reikalavimus.

Lietuvos žemės ūkio ministerija inicijavo taikomąjį tyrimo darbą „Lietuvoje užauginamų grūdų užterštumo mikotoksinais monitoringas“. Šio darbo tikslas – ištirti mikotoksinų deoksinivalenolio, zearalenono, ochratoksino A kiekius sandėliuose laikomuose ir naujo derliaus grūduose.  Mikotoksinų analizės atliktos žieminių kviečių, žieminių miežių, žieminių rugių, vasarinių kviečių, vasarinių miežių, avižų grūdų mėginiuose  Lietuvos žemdirbystės institute.

Tyrimai parodė, kad 2004 metų derliaus grūduose nustatyti mikotoksino deoksinivalenolio kiekiai buvo nedideli ir neviršijo leistinų normų. Didesnės koncentracijos, tačiau neviršijančios leistinų normų, nustatytos vasarinių kviečių (642 µg/kg) ir žieminių rugių (691 µg/kg) grūduose. Atlikus zearalenono kiekybinę analizę 77 grūdų ėminiuose, tik viename iš jų (vasarinių miežių) nustatytas kiekis (193,4 µg/kg) viršijo leistinas normas. Ochratoksino miežių grūduose rasta daugiau negu kviečiuose, ir keliuose iš jų nustatyti kiekiai viršijo leistinas normas.

Derliaus nuėmimas 2005 metais sukėlė daug rūpesčių grūdų augintojams. Grūdai subrendo gana anksti, nes liepos mėnuo buvo sausas ir šiltas. Prasidėjus derliaus nuėmimui, įsivyravo lietingi orai. Labai nedaug žieminių javų grūdų buvo spėta nukulti prieš lietingąjį periodą, o vasariniai javai liko visai nekulti. Mikotoksinų tyrimai buvo atlikti javų grūduose prieš ir po lietingojo periodo. Ištyrus deoksinivalenolio kiekį žieminių javų grūduose, surinktuose iš Alytaus, Šakių, Kauno, Panevėžio, Raseinių, Kėdainių, Radviliškio rajonų, nustatyta, kad grūdai, nukulti prieš lietingąjį periodą, buvo gana sausi (drėgnis svyravo nuo 12,2 iki 16,9 proc.), o rastas deoksinivalenolio kiekis labai nedidelis. Zearalenono pėdsakai rasti tik žieminių miežių grūduose.

Dėl nepalankių oro sąlygų javapjūtė užsitęsė. Lietingi orai skatina lauke plintančių mikromicetų, ypač Fusarium genties, plitimą. Būtent šie mikromicetai gamina deoksinivalenolį, zearalenoną, T-2 toksiną ir kitus mikotoksinus. Nuėmus drėgnus grūdus ir nepakankamai juos išdžiovinus, sandėliuose gali plisti Penicillium ir Aspergillus genties grybai, produkuojantys ochratoksiną.

Po lietingojo periodo nukultų grūdų ėminiai surinkti iš Alytaus, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Mažeikių, Kelmės, Akmenės, Telšių, Šiaulių, Raseinių, Vilkaviškio, Rokiškio, Radviliškio, Pasvalio, Pakruojo, Šakių, Kupiškio, Biržų, Ignalinos rajonų. Ištirti mikotoksinai deoksinivalenolis ir zearalenonas, kurių kiekiai kviečių ir miežių grūduose buvo nedideli. Kviečių grūdų ėminiuose deoksinivalenolio koncentracijos kito nuo 8 iki 987 µg/kg, o miežių nuo 17 iki 372 µg/kg ribose. Nepaisant to, kad beveik kiekviename ėminyje rasti deoksinivalenolio pėdsakai, nustatytas didžiausias jo kiekis mažesnis, negu ES Komisijos reglamentu leistina šio mikotoksino koncentracija.

Mikotoksinų monitoringo tyrimų duomenys atitinka tendenciją, nustatytą panašių tyrimų metu Anglijoje: deoksinivalenolio kiekiai 2001–2004 m. derliaus nuėmimo metu buvo nedideli. Ištyrus 1 200 kviečių grūdų ėminių užterštumą deoksinivalenoliu nustatyta, kad 97 proc. ėminių šiuo mikotoksinu buvo užteršti nežymiai, t. y. jo koncentracija buvo mažesnė už leistiną koncentraciją ir tik 3 proc. ėminių derliaus nuėmimo metu deoksinivalenolio koncentracija viršijo leistiną kiekį (1 250 µg/kg).

Nors mikotoksino deoksinivalenolio randama beveik kiekviename grūdų ėminyje, nė viename iš jų nustatyti kiekiai neviršijo leistinų. Tačiau Fusarium, Aspergillus, Penicillium genties grybų didėjimo tendencijos vėliau nukultuose grūduose gali turėti neprognozuojamos įtakos mikotoksinų kiekiui grūdų laikymo sandėliuose metu.