Apie nitratų perteklių augaluose ir jų kenksmingumą kalbama jau dvidešimt metų, tačiau problema lieka iki šiol. Nemaži nitratų kiekiai susikaupia ir pašariniuose runkeliuose, kurie Lietuvoje dažniausiai auginami smulkiuose ūkiuose. Tai daug rankų darbo reikalaujantys augalai, jų plotai nedideli, todėl, siekiant kuo didesnio derlingumo, trąšų negailima, ypač mėšlo ir azoto. Dėl trąšų pertekliaus nukenčia pašarų kokybė.

Siekiant nustatyti, kuriose pašarinių runkelių dalyse susikaupia daugiausia nitratų, buvo daryti bandymai LŽI Vėžaičių filiale. Sėti Ekendorfo geltonųjų veislės pašariniai runkeliai. Prieš sėją sėklos buvo apveltos amonio molibdatu, dirva tręšta P135K180. Naudotos azoto normos N45, 90, 135, 180, 225. Trąšos bertos prieš sėją ir papildomai, runkeliams turint tris tikruosius lapelius. Dirvožemis – balkšvažemis, pakalkintas lengvas priemolis.

Pašariniams runkeliams azoto ypač reikia augimo pradžioje. Jo trūkstant, augalai būna pageltę, silpni. Azoto perteklius skatina lapų augimą, bet neigiamai veikia šakniavaisių formavimąsi – jie ne tik vėliau bręsta, bet ir blogai laikosi žiemą. Daugiausia nitratų kaupia jauni augalai. Vasarą, intensyvaus augimo metu, jų sumažėja, o rudenį vėl padaugėja. Tuo metu, kai runkeliai retinami, juose nitratų būna labai daug (viršija leistinas koncentracijas). Gyventojai išrautus runkelius dažnai sušeria gyvuliams, ypač kai pasėliai retinami pavėluotai. Sušerti didesni kiekiai gali sukelti paršelių ir kitų galvijų viduriavimą bei kitas ligas.

Maksimali leistina azoto trąšų norma pagrindinio tręšimo metu buvo N135 (450 kg/ha amonio salietros). Šiuo atveju gauta 78 t/ha pašarinių runkelių šaknų. Tačiau mažesnės azoto normos yra ekonomiškesnės, kadangi derliaus priedas, tenkantis kilogramui azoto, yra didesnis. Tręšiant pašarinius runkelius N180-225, nitratų kiekis viršijo leistiną koncentraciją, o šaknų derlius nebedidėjo. Papildomas tręšimas N180+45 ir N225+45 nitratų kiekius dar labiau padidino, o derlingumas didėjo nedaug arba visai nedidėjo. Rudenį, derliaus nuėmimo metu, lapų derlius buvo 3,6 karto mažesnis, lapuose 1,5 karto mažiau susikaupė ir nitratų.

Rekomenduojama pašarinius runkelius azotu tręšti prieš sėją N45 (150 kg/ha amonio salietros) ir tokia pat norma papildomai pamaitinti azotu, kai runkeliai turi tris tikruosius lapelius. Tokios azoto trąšų normos racionaliausios, sveikiausios ir ekologiškiausios.

 
Nustatyta, kad daugiausia nitratų kaupiasi runkelio galvutėje (kerpėje). Šiek tiek mažiau kaklelyje ir tikrojoje šaknyje. Lapuose nitratų mažiau negu lapkočiuose.