23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/10
Vietoj pašarinių antibiotikų – antibakteriniai preparatai
  • Dr. Irena JANČIENĖ, LVA
  • Mano ūkis

Kaip efektyvi paršelių išsaugojimo ir jų spartesnio augimo priemonė kiaulininkystėje ilgai buvo naudojami pašariniai antibiotikai, tačiau pastaruoju metu ypač susirūpinta dėl neigiamo jų poveikio gyvulių ir žmonių sveikatai.

Užsienio specialistų tyrimais nustaty-  ta, kad ilgai vartojant pašarinius antibiotikus gali susiformuoti atsparūs jiems mikroorganizmai. Be to, tikėtina, kad gyvuliams šeriami antibiotikai kaupiasi jų mėsoje, su kuria gali patekti į žmogaus organizmą. Žmonių, kurie vartoja ilgai antibiotikų gavusių gyvulių ir paukščių produktus, gydymas panašiais ar tais pačiais antibiotikais gali būti neveiksmingas.

Europos Tarybos nutarimu nuo 2006 m. duoti gyvuliams antibiotikų bus uždrausta, todėl imta ieškoti alternatyvių paršelių išsaugojimo dėl virškinimo ligų preparatų, neturinčių neigiamo poveikio mėsos kokybei ir žmonių sveikatai.

Tam gali būti naudojami antibakteriniai preparatai, sudaryti iš organinių rūgščių ir natūralių antioksidantų (eterinių aliejų ir augalinių ekstraktų). Domėtis jais pradėta tik daugiau kaip prieš du dešimtmečius, kai dėl nesaikingo antibiotikų vartojimo pablogėjusi ekologinė padėtis sukėlė žmonių ir gyvulių organizmo pažeidimų, paplito antibiotikams atsparios bakterijos.

Pašarų priedų gamintojai gyvulių augintojams siūlo įvairių preparatų, kurių efektyvumą tiria mokslininkai. Lietuvos veterinarijos akademijos specialistai Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolinio penėjimo fermoje išbandė, koks antibakterinio preparato Genex Pig poveikis kiaulėms.

Preparatas Genex Pig – tai natūralios kilmės pašarų papildas visų amžiaus grupių kiaulėms. Kaip ir kiti bakterijų preparatai, šis preparatas gyvulių virškinimo trakte skatina daugintis gerąsias žarnyno bakterijas, slopindamas blogųjų veiklą. Taip užkertamas kelias klinikinėms ligoms.

Preparatas sulėtina pašaro masės slinkimą žarnyne, todėl pašarai ilgiau virškinami ir pasisavinama daugiau maisto medžiagų. Jo sudėtyje yra stiprių medžiagų nuo grybelių, neleidžiančių augti pelėsiams ir mažinančių jų daromą žalą pašarų maistinei vertei ir skoniui. Pelėsių mikotoksinai sukelia įvairių susirgimų, slopina baltymų sintezę, dėl to sulėtėja kiaulių augimas.

Analogiškai iš tų pačių vadų buvo sudarytos dvi grupės po 22 paršelius kiekvienoje (bandomoji ir kontrolinė). Kontrolinio penėjimo (nuo 30 kg iki 100 kg kūno masės) metu, abiejų grupių paršeliai buvo laikomi vienoje sekcijoje individualiuose garduose. Šėrimo ir laikymo sąlygos buvo vienodos. Kiaulės šertos visaverčiais sausaisiais kombinuotaisiais pašarais Kret–Kom 58–157GR–05, kurių 1 kg buvo 13,4 MJ apykaitos energijos ir 16 proc. žalių baltymų. Į bandomosios grupės paršelių 1 kg pašaro papildomai buvo įmaišyta 3 g Genex Pig papildo. Penėjimo periodu abiejų grupių prieauglis buvo šeriamas du kartus per dieną iki soties, bet taip, kad neliktų pašarų likučių. Pašarai kiekvieną dieną kiekvienam paršui buvo sveriami ir registruojami, vanduo buvo tiekiamas iš automatinių girdyklų.

Penėjimas baigtas, paršams pasiekus 100 kg kūno masę. Prieš skerdžiant, gyvų kiaulių raumeningumas (proc.) buvo įvertintas Piglog–105 aparatu. Tiksliau mėsinės savybės įvertintos, atlikus kiaulių kontrolinį skerdimą. Po skerdimo ir skerdenų atvėsinimo buvo įvertinti mėsinių savybių rodikliai: skerdenos ir bekono puselės ilgis, lašinių storis ties 6–7 ir už paskutinio šonkaulių, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas ir kumpio masė.

LVA Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės vertinimo laboratorijoje buvo įvertinta mėsos kokybė pagal nugaros ilgiausiojo raumens cheminių ir fizinių savybių rodiklius: sausųjų medžiagų, žalių riebalų, baltymų ir pelenų kiekį, mėsos pH, vandens rišlumą, virimo nuostolius ir mėsos spalvą.

Išanalizavus bandymo rezultatus, nustatyta, kad bandomosios grupės prieauglis 100 kg masę pasiekė 14,5 dienų anksčiau negu kontrolinės grupės bendraamžiai. Vidutinis šios grupės gyvulių priesvoris per parą buvo 64,4 g, arba 7,6 proc. didesnis negu kontrolinių. Be to, bandomosios grupės kiaulių pašarų sąnaudos 1 kg priaugti buvo 0,24 kg, arba 7,8 proc. mažesnės, lyginant su kontroline grupe. Visi šių rodiklių skirtumai buvo statistiškai patikimi.

Vienam bandomosios grupės gyvuliui per visą penėjimo laikotarpį sušerta vidutiniškai 10,93 kg kombinuotųjų pašarų mažiau negu kontrolinės. Bandomosios grupės kiaulės 1 kg svorio priaugti sušertų pašarų kaina (su priedu Genex Pig) buvo 1,80, kontrolinės grupės – 1,89 Lt, t. y. 9 ct, arba 4,8 proc. didesnė.

Penėjimo pabaigoje aparatu Piglog–105 nustatyta, kad bandomųjų kiaulių lašinių storis už paskutinio šonkaulio (F-1 taške) buvo vidutiniškai 15,8, o kontrolinių – 14,3 mm. Bandomosios grupės kiaulių ilgiausiojo nugaros raumens storis buvo 3,3 proc. didesnis negu kontrolinės. Tačiau pastarosios grupės gyvuliai buvo 0,53 proc. raumeningesni. Skirtumai tarp grupių buvo nežymūs ir statistiškai nepatikimi.

Pagrindinis penimų kiaulių produktyviųjų savybių įvertinimo metodas yra skerdenų mėsingumo vertinimas. Tyrimų duomenų analizė parodė, jog preparatas neturėjo esminės įtakos bandomosios grupės kiaulių skerdenų mėsingumui. Skerdenos ir bekono ilgiai bei kumpio masė buvo atitinkamai 0,91–1,95 cm ir 0,35 kg didesni, lašiniai 1,5–1,7 mm storesni, o ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas – 1,37 cm2 mažesnis negu kontrolinių gyvulių skerdenų. Tačiau visų minėtų rodiklių skirtumai buvo statistiškai nepatikimi.

Siekiant išsiaiškinti papildo Genex Pig įtaką mėsos kokybei, buvo vertinama ilgiausiojo nugaros raumens kokybė. Tyrimų duomenys parodė, kad bandomosios ir kontrolinės grupių kiaulių mėsos kokybiniai rodikliai atitiko kokybiškos kiaulienos kriterijus ir esminių skirtumų tarp grupių praktiškai nebuvo.

Šiek tiek didesnių skirtumų nustatyta, tiriant sausąsias medžiagas ir spalvos rodiklius: kontrolinių gyvulių mėsos pavyzdžiuose buvo 0,7 proc. daugiau sausųjų medžiagų, o bandomųjų mėsa – 1 punktu rausvesnė. Su prekine išvaizda bei kulinarinėmis savybėmis susiję rodikliai (pH, mėsos spalva ir kt.) abiejose grupėse buvo praktiškai vienodi. Manoma, kad dėl didesnės bandomosios grupės kiaulių augimo spartos, jų mėsa buvo šiek tiek (0,19 kg/cm2) minkštesnė, 0,39 proc. vandeningesnė, o virimo nuostoliai 0,41 proc. didesni.

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, galima daryti prielaidą, kad kiaulių šėrimo pašarais su antibakteriniu preparatu efektas būtų didesnis, jei kiaulių prieauglis būtų penimas savos gamybos, o ne visaverčiais kombinuotaisiais pašarais, kaip per šį bandymą.