23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/10
Pomidorų, paprikų ir baklažanų viršūninis puvinys
  • Laima BARANAUSKAITĖ, VAAT
  • Mano ūkis

Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje, tiriant pomidorų ligas, kasmet nustatomas pomidorų viršūninis puvinys. Šiemet jis pastebėtas vaisiuose, bręstančiuose ant pomidorų augalų, užkrėstų karantinine bakterija, kuri sukelia pomidorų bakterinį vėžį („paukščių akį“). Tai fiziologinė pomidorų vaisių viršūnės liga arba neinfekcinis pažeidimas. Serga ne tik pomidorai, bet ir paprikos, baklažanai, moliūgai, arbūzai.


Viršūninį puvinį sukelia nepalankios augalų, auginamų šiltnamiuose ir atvirame grunte, sąlygos: kalcio trūkumas, dideli dirvos ir aplinkos temperatūrų svyravimai. Ligotas vaisiaus vietas gali pažeisti bakterijos, grybai. Jie, kaip antriniai kenkėjai arba ligos palydovai, sukelia minkštąjį puvinį ir vaisiaus irimą. Priklausomai nuo pažeidimo laiko, sąlygų, augalo, derliaus nuostoliai svyruoja nuo vos pastebimų praradimų iki 70 procentų. Kadangi ligą sukelia ne vabzdžiai ir ne kenksmingi mikroorganizmai, purkšti fungicidais ir insekticidais neveiksminga.

Ligos požymiai

Pirmieji išoriniai ligos požymiai pomidorų ir baklažanų vaisiuose – mažos, vandeningos dėmelės neprinokusio žalio vaisiaus viršūnėje arba netoli jos. Dažniausiai požymiai išryškėja vaisių brendimo metu, kai jie būna pasiekę nuo trečdalio iki dviejų trečdalių savo dydžio. Dėmelės greitai paruduoja, plečiasi, susilieja, kol padengia trečdalį ar net pusę vaisiaus paviršiaus ploto. Kadangi pažeisti audiniai džiūsta, pakenkta vaisiaus odelė susiraukšlėja, pasidaro kieta, įgauna tamsiai rudą spalvą, vėliau pajuosta. Visas pažeistas plotas pasidaro plokščias arba įdumba. Pažeidimo vietoje gali išryškėti juodos linijos – vandens indai.

Viršūniniu puviniu sergančių vaisių galima rasti įvairiose augalo vietose. Bet žinoma, kad pažeisti vaisiai paprastai prinoksta anksčiau negu sveikieji. Vidinis vaisiaus spalvos kitimas ir audinių irimas gali vykti ir be tipiškų išorinių viršūninio puvinio požymių. Priežastys, sudarančios sąlygas viršūniniam puviniui rastis, gali sukelti ir neinfekcinį augalo lapų sukimąsi.

Paprikos vaisiuose pažeistos vietos atrodo lyg nudegusios. Šis požymis kartais klaidingai priskiriamas nudegimui nuo pernelyg kaitrių saulės spindulių. Tačiau nuo saulės nudegęs vaisiaus paviršius pabąla. Paprikos vaisiuose liga pažeidžia ne tik vaisiaus viršūnę; ji gali vystytis ir vaisiaus šonuose netoli viršūnės. Pakenkti vaisiai neserga minkštuoju puviniu, kol jų nepažeidžia antriniai mikroorganizmai.

Paplitimas ir jautrumas

Kadangi viršūninis puvinys yra neinfekcinė liga, jis neplinta iš augalo į augalą, iš vaisiaus į vaisių. Šiltnamiuose viršūniniu puviniu vaisiai gali sirgti kasmet, jei tam yra palankios sąlygos. Vidutinio klimato juostoje grunte auginamų augalų vaisiuose liga išplinta daugiausia sausringu periodu lengvose, smėlingose dirvose, tačiau gali plisti ir sunkiose dirvose, galinčiose sukaupti daug drėgmės. Nėra išvesta atsparių šiai ligai veislių, tačiau veislės Jet Star, Pik Red, Sunny ligai yra mažiau jautrios.

Dažniausiai viršūniniu puviniu suserga jautriausi ligai jauni vaisiai. Pastebėta, kad pailgesni, kriaušės ar slyvos formos, pomidorai viršūniniu puviniu serga dažniau.

Ligos priežastys

Viršūninis puvinys yra fiziologinė liga, kuri išsivysto, kai vaisiams laikinai ima trūkti kalcio. Normaliam ląstelės vystymuisi reikia gana didelės kalcio koncentracijos. O jei greitai augantis vaisius netenka būtino kalcio kiekio arba dėl įvairių priežasčių negali jo įsisavinti, ties vaisiaus viršūne audiniai ima irti, susiformuoja sausa, įdubusi žaizda.

Kalcio trūkumas atsiranda, jei dirvoje trūksta arba yra drėgmės perteklius. Lengvose dirvose ir sausros metu augalo šaknys negali pasiekti vandens ir aprūpinti juo bręstančius vaisius, taigi vaisiams trūksta ir kalcio. Kai augalai auga šaltoje, sunkioje, blogai aeruojamoje dirvoje, dažnai jų šaknų sistema blogai išvystyta. Jei susidaro stresinė situacija (sausra ar pernelyg didelis drėgmės kiekis dirvoje arba mineraliniame substrate), šaknys nesugeba tiekti pakankamai vandens ir maistingųjų medžiagų augalams. Dar viena priežastis, dėl kurios blogėja šaknų funkcija – per arti augalų kultivuojama žemė. Pažeistas šaknis gali paveikti šaknų puvinį sukeliantys grybai, bakterijos, nematodai, vabzdžiai. Viskas, kas blogina augalo šaknų sistemos formavimąsi, sudaro palankias sąlygas viršūniniam puviniui vystytis.

Retai viršūniniu puviniu augalai serga, kai jie laistomi gerai subalansuotu trąšų tirpalu, kai dirvoje išlaikytas kalcio ir kitų tirpiųjų druskų balansas. Jei yra tirpiųjų amonio, fosforo, magnio ar natrio druskų perteklius, jis trukdo kalciui patekti į augalą. Pernelyg vešlus augalų augimas sulėtina kalcio įsisavinimą, o kalcis augale nemigruoja iš senesnių audinių į jaunesnius. Dėl šios priežasties jaunesni vaisiai suserga dažniau.

Kaip išvengti ligos

Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pirmiausia reikia pagerinti dirvos kokybę – sureguliuoti laistymą (tačiau vengti negilaus, paviršinio laistymo), mulčiuoti, kad dirvoje pakaktų drėgmės. Jei dirva sunki, pernelyg drėgna, galima pagerinti jos aeraciją, tačiau nevertėtų kultivuoti iki 30 cm atstumu nuo augalo ir pernelyg giliai – tik iki 3 cm gylio, kad nepažeistume augalo šaknų sistemos.

Pomidorams augti optimali dirvos reakcija (pH) 6,5–7,5. Kalkės padidina kalcio jonų kiekį dirvoje. Pomidorų daigus reikėtų auginti lėtai, nepertręšti, stengtis, kad jie nepatirtų streso persodinant į nuolatinę augimo vietą. Nereikėtų pomidorų sodinti į lauką pernelyg anksti, kai dirva dar šalta, nes augalai negali greitai vystytis.

Ankstyvuoju vaisių formavimosi metu nereikėtų augalų labai intensyviai tręšti. Svarbu išlaikyti dirvoje subalansuotą fosforo, kalio ir magnio santykį su kalciu. Nepatartina naudoti trąšų, kurios turi didelį azoto kiekį amonio ar nitrato grupėse, ir labai tirpių fosforo, magnio ar natrio druskų. Bet kuriuo atveju geriau nepertręšti augalų azoto trąšomis, ypač kai jose vyrauja amonio grupė, kuri trukdo įsisavinti kalcį. Tai aktualu šaltose arba rūgščiose dirvose, nes dideli azoto kiekiai amonio grupėje išlieka ilgai ir trukdo augalams įsisavinti kalcį. Geriausia naudoti trąšas, kuriose mažiau azoto nitrato, bet daugiau superfosfato. Tai iš dalies apsaugos nuo viršūninio puvinio.

Kartais siūloma pomidorų lapus 3–4 kartus (kas savaitę) purkšti 0,2 proc. kalcio chlorido tirpalu. Tokie purškimai gali būti naudingi prieš stresą ir streso metu, kai nusistovi karščiai ir sausra. Tačiau lapų purškimo nauda nėra didelė, nes kalcio absorbcija ir patekimas į vaisių yra sunkokas. Be to, jei purškimo dozė bus pernelyg didelė, gali apdegti lapų pakraščiai.