Prioritetinė kryptis – pienininkystė

Prioritetine ūkio kryptimi pasirinkta pieno gamyba. Pirmasis SAPARD projektas buvo skirtas pieno ūkiui modernizuoti. Projektas kartu su Baltijos agroverslo instituto specialistais buvo parengtas per mėnesį. „Šiame darbe mane labai palaikė ir drąsino UAB „C. Olsen Baltic” valdybos pirmininkas Pranas Dailidė, – už pagalbą iki šiol dėkingas Jonas. – Nebūčiau suvalkietis: kai pradėjome rinktis, kokios technikos reikėtų, tai man visko norėjosi – maksimaliai išnaudojome visas pirkimo galimybes“. Tada ūkio technikos kiemas pasipildė nauja galinga „Johne Deere“ technika. Įgyvendinus SAPARD paramos projektą, buvo rekonstruota ir modernizuota Lauciškių karvių ferma, pereita prie palaido gyvulių laikymo pusiau šaltuose tvartuose.

Šiemet spalio mėnesį sueina dveji metai, kaip 400 karvių laikomos palaidos vadinamojoje kombiboksinėje sistemoje. Pasak pirmininko pavaduotojo Kastyčio Krištolaičio, per tuos dvejus metus primilžiai iš karvės padidėjo vienu tūkstančiu kilogramų, palyginti su laikomomis nerekonstruotoje fermoje. Kartu pagerėjo pieno kokybė ir sudėtis (baltymingumas, riebumas). Pieno kiekis ir kokybė tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu nesiskiria. Rekonstruotoje fermoje melžiama po 7 tūkst. kg iš karvės. Tiksliai subalansuoti pašarai, kuriuose yra visų gyvuliams reikalingų maisto medžiagų, ruošiami ūkyje ir išdalijami raguočiams vieną kartą per dieną. Atskirai neduodama nei miltų, nei mineralų, nei druskos. Karvės suskirstytos į keturias grupes, kurioms skiriamas skirtingas racionas.

Visi gyvuliai nuraginti. Pasak veterinarijos gydytojo Žilvino Grigės, nuraginti gyvuliai daug ramesni. Nuraginami dviejų savaičių jaunikliai, kai jau galima apčiuopti ragų užuomazgas. „Kartais žiemą fermoje užšąla vanduo, bet gyvulių sveikatingumui tai jokios neigiamos įtakos neturi, svarbiausia, kad būtų sausa“, – sako Ž. Grigė.

Fermoje įdiegta kompiuterinė bandos valdymo programa, kompiuterizuota visa gyvulių apskaita, sudarytos šėrimo programos, kaupiami duomenys apie kiekvieną gyvulį. Veterinarijos gydytojo darbą palengvina interneto prieigos prie Gyvulių registro centro bei „Pieno tyrimų“ duomenų bazės.

Iš viso ūkyje laikoma 1 800 galvijų, iš jų 730 melžiamų karvių. Kiekvieną dieną bendrovėje primelžiama per 12 tonų pieno. Jau penkeri metai, nuo 2000 m. gegužės 1 d., visas pienas parduodamas AB „Žemaitijos pienas“. Pirmininko teigimu, pieno supirkimo kainos juos nevisiškai tenkina, bet atsiskaitoma laiku. Nuo atsakymo į klausimą, kiek ūkis gauna už kilogramą pieno, bendrovės vadovas gražiai išsisuko populiaria fraze „komercinė paslaptis“.

Lauciškių ferma turi europinį sertifikatą – suteiktas produkcijos sveikumo ženklas LT01-96F patvirtinantis, kad pieno gamybos technologija ir produkcijos kokybė visiškai atitinka ES standartus. Iš ES struktūrinių fondų tikimasi gauti lėšų dar vienos fermos rekonstrukcijai, planuojama plėsti ir melžiamų karvių bandą.

Pačios produktyviausios ir šviežiapienės karvės melžiamos tris kartus per dieną. Tai dar viena naujovė, įdiegta tik šiais metais. Pradėjus melžti tris kartus, kasdien primelžiama po 300 kg pieno daugiau. „Pamėginti daugiausiai pieno duodančias karves melžti tris kartus paskatino Pasvalio rajono „Draugystės“ bendrovės patirtis. Pakalbėjau su jos vadovu Juozu Jarašiūnu ir nusprendžiau tai išmėginti Lukšiuose, – sako Jonas. – Reikia mokytis iš senų vilkų. Visada džiaugiuosi bičiuliškais santykiais su Aleksandru Stonkumi, Plokščių žemės ūkio bendrovės pirmininku Vytautu Bitinu – pasikalbame, pasitariame, tuomet ir naujų idėjų dažnai kyla“.

Darbuotojų pavydėtų kiekviena bendrovė

Lukšių žemės ūkio bendrovėje dirba 168 darbuotojai, iš jų aštuoni turi aukštąjį išsilavinimą. Pasak pirmininko, tokios specialistų sudėties pavydėtų kiekvienas ūkis. Beveik visi bendrovėje dirbantys žmonės yra vietiniai, visi panašaus amžiaus (branduolys – 40–50 m.), kartu užaugę, kartu į mokyklą ėję. „Kaip gali pyktis? Aš pats labai išgyvenu, kai kokį aštresnį žodį pasakau, tad apsisukęs – vėl gražiuoju“, – vadovavimo taktiką aiškina J. Pranaitis.

Laikrodžio tikslumu kiekvieno mėnesio dvyliktą dieną žmonės gauna atlyginimus, mokamos kalėdinės premijos. „Mūsų žmonės – gryni žemės kurmiai (gerąja prasme) ir kitokio darbo net neįsivaizduoja. Jiems į kraują įaugę, kad per darbymečius reikia dirbti tol, kol viską padarysi, – džiaugiasi žmonių sąmoningumu pirmininkas. – Per javapjūtę kombainininkai tarpusavyje konkuruoja, kuris daugiau prikuls, net pavalgyti, būna, nespėja. Štai vienam žmona atnešė pavakarių pritepusi sumuštinių, o kitas net kombaino nestabdo – mat atsinešė užkąsti nepjaustytų lašinių, tai geriau jau liks nevalgęs, bet darbo sparta nenusileis kolegai. Miestiečio juk nepriversi šitiek laiko kabinoje išsėdėti...“ Nuo tarybinių laikų išlikusi tradicija per javapjūtę į laukus kombaininkams atvežti pietus. Juk mėnesį tik lašiniais maitintis – tai ne juokas.

Pasitikėjimas darbe – būtinas. Pasak pirmininko, jei reikėtų sekioti paskui kiekvieną specialistą, tai neliktų kada dirbti. Antri metai bendrovė skelbia akciją: tiems Lukšių moksleiviams, kurie stoja į žemdirbiškas specialybes, moka stipendiją. „Kol kas tik vieną tokį turime, bet planuojančių studijuoti ir grįžti dirbti į ūkį yra daugiau. Tikrai norėtųsi, kad jie grįžtų“, – sako Jonas.

Visi bendrovės dirbantieji kiaurą parą, taip pat ir visa technika bei pastatai apdrausti draudimo bendrovėje „if draudimas“.

Telpa visas grūdų derlius

Šiemet iškilo nauji modernūs grūdų laikymo bokštai – tai jau antrojo SAPARD projekto trečiojo etapo darbas. Antrąjį SAPARD projektą rengė UAB „Linas ir viza“ Agroverslo centras. Jo, kaip ir pirmojo, vertė – 2,6 mln. Lt. „Iš pradžių labai bijojome paskolų. Bet vieną, kitą kartą nesunkiai išsimokėjome, ir dabar jau drąsiai skolinamės. Esame patenkinti bendravimu su Vilniaus banku“, – sako pirmininkas.

Dabar sandėliuose telpa visas Lukšių bendrovės grūdų derlius – apie 11 tūkst. tonų.

3 100 ha dirbanti bendrovė didžiausią žemės dalį nuomoja iš privačių asmenų. Savos žemės kol kas turi tik 120 ha, 160 ha nuomojama iš valstybės. Šiemet ūkio plotą planuojama dar plėsti, nors ir žemės pirkimo, ir nuomos kainos sparčiai kyla. „Dėl žemės reikia kovoti, gal kartais kitų ūkininkų atžvilgiu ir negražiai elgiamės, užkeldami kainas. Bet tokia jau negailestinga rinka, – pripažįsta J. Pranaitis. – Mielu noru pirktume žemės, bet savininkai nelinkę jos parduoti. Ir teisingai daro, nes žemė tikriausiai brangs. Brangiausiai hektarą esame pirkę už 3 tūkst. Lt, o dabar, girdėti, moka jau ir po 5 tūkst. Lt“.

Šiemet už hektaro nuomą mokama 200 Lt plius žemės mokesčiai. Su kiekvienu žemės savininku atskirai šnekamasi, deramasi. Šakių rajone žemės paklausa labai didelė, nes norinčių ją dirbti yra daug. Pasak J. Pranaičio, tiesioginės išmokos padengia tik pakilusias nuomos, kuro ir trąšų kainas.

Praėjusį rudenį žieminių kviečių buvo pasėta 769 ha, prikulta vidutiniškai po 6,3 t/ha. Žieminių kvietrugių pasėta 263 ha, prikulta po 6,7 t/ha. Vasarinių kviečių augino 140 ha, prikulta po 5,7 t/ha, vasarinių pašarinių miežių – 325 ha, prikulta po 4,3 t/ha. Iš 182 ha vasarinių salyklinių miežių derliaus byrėjo po 5,8 t/ha. Gerai užderėjo žieminiai rapsai – prikulta po 3,9 t/ha, vasarinių – 2,1 t/ha. Šį rudenį pasėta 250 ha rapsų ir apie 850 žieminių javų. Bręsta 350 ha kukurūzų, visas jų derlius silosuojamas.

Lukšių bendrovė prieš dvejus metus gavo sėklininkystės ūkio sertifikatą, augina sėklinę medžiagą UAB „Dotnuvos projektams“. Agronomas Jonas Bakas džiaugiasi, kad šiemet pavyko užauginti tikriausiai geriausią Lietuvoje Zentos veislės kviečių sėklinę medžiagą. Planuojama sėti ir ankstyvesnius kviečius Ada, kad anksčiau būtų galima pradėti javapjūtę.

Į neariamąją žemdirbystę – su suvalkietišku atsargumu

Nauja technika daro savo: anksčiau, pavyzdžiui, prie sėjos dirbdavo 15–20 žmonių, o dabar užtenka trijų. Pasak pirmininko, bendrovei dar reikėtų vieno didelio traktoriaus, vieno galingo kombaino, nes ūkyje dar dirba trys Donai. Pernai pirmą kartą pabandė sėti į neartą žemę, šiemet taip pasėta 30 ha. Bet pirmininkas į tokį žemės dirbimą žiūri gana skeptiškai. Kaip tikras suvalkietis, jis pirmiausia skaičiuoja: sėjant į neartą dirvą, būtina du kartus žemę nuskusti. O negilus arimas, iki 15 cm gylio, yra beveik per pusę pigesnis. J. Pranaitis pripažįsta, kad, galbūt, ateityje pereis prie minimalaus žemės dirbimo technologijos, bet kol kas su turima technika arimo nežada atsisakyti. Dalis šiaudų sukami į ritinius kraikui, likusieji susmulkinami ir paskleidžiami ant žemės. Ariama negiliai, kad šiaudai neužsikonservuotų. Bendrovėje planuojama statyti skystojo mėšlo rezervuarus, pirkti laistytuvą. Darbų dar ilgam užteks.

Po „Linas ir viza“ sparnu

„Dabar mes esame po UAB „Linas ir viza“ sparnu: jie turi 60 proc. bendrovės pajų“, – sako J. Pranaitis ir nenoriai mintimis grįžta į tą sudėtingą etapą, kai bendrovė buvo priversta rinktis tolimesnį gyvenimo būdą. Atakavo ir Agroverslo valdymo grupė, ir kitos struktūros. Lukšių bendrovės įstatinis kapitalas buvo 12 mln. Lt. Tokių pinigų, kad pati bendrovė supirktų pajus, tikrai nebuvo, o nuolatinės atakos, grasinimai ir iš visų pusių pasipylę pasiūlymai vertė rinktis. Pirmininkas įsitikinęs, kad „Linas ir viza“ buvo vienas sėkmingiausių pasirinkimo variantų. „Su šia bendrove buvo susiklostę seni darbiniai kontaktai, jie buvo vieni solidžiausių produkcijos supirkėjų, vieni kitais pasitikėjome“, – sako pirmininkas.

Dirbantiesiems permainos nebuvo labai pelningos, daugiausiai pinigėlių gavo pensininkai, pradirbę ūkyje kelis dešimtmečius. Pirmininkas gerai atsimena nuostabą profesionalių apsaugos darbuotojų akyse, kai pajų pirkimo dieną kokius 20 tūkst. Lt gavusi moterytė ramiausiai įsimetė pinigus į maišelį, jo rankenas kelis kartus apsuko aplink dviračio vairą ir ramiai sau numynė namo. Tais metais daugelis lukšiškių ir langus pasikeitė, ir naujus baldus įsigijo: Šakių parduotuvėse juos jau pažindavo kaip geriausius pirkėjus.

Bendrovėje išsaugotos visos darbo vietos. „Dabar skųstis tikrai negalime. „Linas ir viza“ kontroliuoja, bet kontroliuoja protingai, tikrai nekyla jokių problemų, – sako J. Pranaitis. – Be to, garantuotas javų bei rapsų produkcijos supirkimas“.

Planuojama, kad iki 2007 m. „Linas ir viza“ turėtų supirkti visų norinčiųjų parduoti pajus.