Bulvės nėra idealus augalas auginti minimaliai dirbamoje žemėje. Visi žino, kad bulvėms reikia purių, gerai vėdinamų ir greitai įšylančių dirvų. Be to, daugelį bulvių augintojų atgrasė pirmieji bandymai auginti šiuos augalus nenaudojant plūgo. Dėl dirvoje likusių piktžolių, šiaudų bei tarpinių augalų liekanų pirmieji bulvių pasėliai neartose dirvose atrodė labai nepatraukliai. Prisidėjo dar papildomos problemos: išplito lapų sausligė, rauplės bei juodoji kojelė. Tačiau poreikis mažinti auginimo išlaidas privertė ieškoti būdų, kaip užauginti gerą bulvių derlių, dirbant žemę be plūgo. Dabar Vokietijoje jau yra ūkių, kuriuose ši technologija pritaikyta.

Dešimties metų patirtis

Lengvose smėlio ir lengvo priemolio Liuneburger Heide ir Meklenburgo-Vorpomeranijos regionų dirvose apie 15 proc. bulvių auginama nenaudojant plūgo. Pavyzdys gali būti KSG žemės ūkio akcinė bendrovė, įsikūrusi į pietus nuo Rostoko. Bendrovėje jau 10 metų (nuo 1995 m.) maždaug 140 ha bulvių auginama be plūgo.

Imtis naujos technologijos gamybininkus padrąsino Meklemburgo-Vorpomeranijos bandymų stotyje 1994 m. 5 ha plote įrengtų bandymų rezultatai. Buvo palyginti tiesiogiai sodintų ir mulčiuotų bulvių auginimo rezultatai su sodintų į artą dirvą. Jau po pirmųjų bandymų metų buvo matyti, kad mulčiuotoje dirvoje bulvės gerai uždera.

Ūkis įsigijo specialias lėkštines, 7,5 m pločio akėčias su dirvos tankintuvu. Šiuo agregatu dirva sekliai įdirbama tuojau pat po priešsėlio derliaus nuėmimo. Po to įsėjama 18–20 kg/ha garstyčių, kurių žalioji masė paliekama per žiemą. Pavasarį minėtu agregatu garstyčių pasėlis įdirbamas. Jei dirva labai užkrėsta piktžolių, ypač daugiamečių, sėklomis, rudenį arba pavasarį prieš bulvių sodinimą plotas nupurškiamas raundapu.

Pavasarį žemė įdirbama, priklausomai nuo garstyčių masės kiekio, 12–20 cm gyliu. Kuo storesnis garstyčių mulčio sluoksnis, tuo giliau reikia įdirbti dirvą. Labai svarbu, kaip rodo šio ūkio patyrimas, nustatyti optimalų dirvos įdirbimo laiką pavasarį. Kai dirva po mulčio sluoksniu yra pakankamai pradžiūvusi, reikia stengtis ją įdirbti kuo anksčiau, tačiau labai atidžiai sekti, kad dirbama žemė gerai byrėtų.

Siekiant sumažinti tarpinio pasėlio įsėjimo išlaidas, 2004 m. garstyčios buvo pasėtos javų derliaus nuėmimo metu prie kombaino prikabinta sėjamąja. Tuo būdu garstyčių sėkla buvo įterpiama 2 cm gylyje, o iš viršaus buvo pridengiama susmulkintų šiaudų sluoksniu.

Sutaupoma dyzelinių degalų

Po 10 bulvių auginimo neartoje dirvoje metų, ūkio vadovai šią sistemą įvertino teigiamai. Bulvių derliai buvo stabilūs, gumbų kiekviename kere daugiau ir jie vienodesnio dydžio – tai labai svarbu auginant sėklines bulves. Be to, sumažėjo auginimo išlaidos. Apskaičiuota, kad kiekvienam bulvių pasėlio hektarui dyzelinių degalų sunaudojama 70–80 litrų mažiau, negu naudojant įprastą bulvių auginimo technologiją.

Galimas dalykas, kad ilgiau sekliai dirbama dirva, ypač jos gilesnis nepurenamas sluoksnis, susislėgs, tada gali prireikti ją purenti giliau dirbančiais purentuvais arba sunkiaisiais kultivatoriais, tačiau prie plūgo naudojimo tikrai grįžti nenumatoma.

Šiaudų mulčias bulvėms labai tinka

„Prieš dvylika metų 5 ha bulvių pasodinome į neartą dirvą – tiesiog dėl blogų oro sąlygų rudenį ji liko nesuarta”, – pasakoja ūkininkas Volfgangas Cehė (Wolfgang Zehe), auginantis 80 ha bulvių, iš jų ketvirtadalį neartoje dirvoje. Pasak jo, iš pradžių bulvių pasėliai atrodė chaotiškai dėl priešsėlio augalų liekanų bei gausybės piktžolių. Tačiau ūkininkas nusprendė geriau naudoti šiaudų mulčią negu arti. Itin sausais 2003 metais mulčiuotose dirvose be lietinimo buvo išaugintas 45 t/ha krakmolinių bulvių. Ūkininko nuomone, neartoje dirvoje galima pasodinti bulves visiškai negadinant jos struktūros. Tai didelis pranašumas, turint omenyje tai, kad bulvės blogai auga suslėgtoje ir grumstuotoje dirvoje.

Norint tinkamai suformuoti bulvėms vagas, būtina, kad šiaudai būtų susmulkinti kuo trumpesniais pjausniais ir tolygiai paskleisti dirvos paviršiuje. Neturėtų būti vietomis sumestų storesnių kupstų, kurie trukdo į vagą patekti vandeniui.

Ūkininkas rudenį daugiametes piktžoles naikina raundapu. Vėliau dirvą dirba sunkiuoju kultivatoriumi iki 15 cm gylio. Pavasarį žemę dar kartą įdirba tokiu pat gyliu. Gerose dirvose reikia ypač atidžiai sekti, kad nebūtų įdirbama giliau, nes tuomet į paviršių gali patekti drėgnos dirvos gabalai, kurie sudžiūvę sudaro kietus grumstus.

Bandymų stoties duomenimis, 15 cm įdirbimo gylis bulvėms beplūgėje sistemoje yra optimalus, nes purios dirvos sluoksnio  pakanka vagoms sudaryti. Sodinant bulves į mulčiuotą dirvą, piktžoles reikia sunaikinti iki bulvių sudygimo. Piktžolės naikinamos akėjant nesudygusius bulvių pasėlius, jei prireikia, purškiama ir herbicidais.

Kai kurie ūkininkai mulčiavimui naudoja tarpinių pasėlių, dažniausiai aliejinių ridikų, o suvėlinus sėją – garstyčių, masę.  Nuėmus priešsėlio derlių, į 10–12 cm gyliu įdirbtą dirvą įsėjami tarpiniai augalai, kurie iki žiemos šalčių suspėja išaugti iki 60–70 cm aukščio. Žiemos metu žalioji tarpinių pasėlių masė sušąla, ir pavasarį augalai pasidaro trapūs, greitai lūžta. Purenant sunkiaisiais kultivatoriais iki 15–18 cm gylio, augalų masė neužkemša darbinių dalių ir gerai susimaišo su žeme dirvos paviršiuje.

Jei pasitaiko šilta žiema ir tarpinių pasėlių augalai pavasario sulaukia nesušalę, naudojamas raundapas (ypač jei laukas dar ir varputėtas). Kaip parodė patirtis, taip mulčiuota dirva tampa puresnė, nesupuola į kietus grumstus, o kasant bulves lengviau prabyra pro kombaino transporterius.

Kultivuoti gali kiekvienas, arti – ne

Per 200 ha bulvių auginantis ūkininkas Janas Šulcas (Johne Schulze) sako, kad darbas kultivatoriumi reikalauja mažesnės kvalifikacijos negu arimas. Iš pradžių ūkis turėjo 3 plūgus, dabar jų liko tik vienas. Apie pusę bulvių ploto ūkyje auginama pagal įprastą technologiją, t. y. dirbant žemę naudojamas verstuvinis plūgas. Kai tarpinių pasėlių augalų masė pavasarį būna labai vešli, ūkininkas kultivuoja lauką du kartus arba naudoja plūgą. Tačiau ariant  žemės dirbimo išlaidos beveik padvigubėja, palyginti su kultivavimu. Be to, sukultivuoti dirvas galima daug sparčiau, negu jas suarti. Todėl pavasarį sutaupoma brangaus laiko, labai padidėja darbo našumas.

Šiaudais ar tarpinių pasėlių augalų mase mulčiuotose dirvose suformuotos vagos atrodo nelabai išvaizdžiai, nes daug kur matosi kyšantys šiaudai ar aliejinių ridikų bei garstyčių stiebai. Tačiau patyrę augintojai į tai nekreipia dėmesio. Atvirkščiai, jie mano, kad augalinės liekanos stabdo dirvos eroziją dėl vėjo bei vandens. Be to, mulčiuota dirva greičiau sugeria lietaus vandenį ir stabdo drėgmės išgaravimą.

Tarpiniai pasėliai ar šiaudai?

Dirvos erozijos pavojus kalvotose dirvose paskatino ūkininką B. Lamerichą (Bevor Lammerich) iš Natendorfo ūkio dalį savo bulvių sodinti mulčiuotoje dirvoje. Ūkininkas įsitikino, kad tarpinių pasėlių augalų masė yra geresnis mulčias negu šiaudai. Mat šiaudai, ypač kai jų derlius didelis, dažnai trukdo kokybiškai dirbti bulvių sodinamajai. Jeigu šiaudų masė nėra labai gausi, jais galima mulčiuoti dirvą, tik labai svarbu, kad šiaudai būtų tolygiai paskleisti dirvos paviršiuje. Tam ūkininkas naudoja spyruoklines akėčias, kurios tuojau po javų derliaus nuėmimo vienodžiau paskleidžia susidariusias šiaudų masės krūvas ir pagerina jų įterpimo sąlygas.

Didžioji dalis augintojų, kurie sodina bulves į neartą dirvą, pirmenybę teikia mulčiavimui tarpinių pasėlių augalų mase. Atsisakydami arimo, jie nori sumažinti auginimo išlaidas (technikai, kurui, darbui), pristabdyti dirvos eroziją (dėl vėjo, vandens) ir išsaugoti dirvos struktūrą (mažesnis suslėgimas, mažiau grumstų).
Moksliniai tyrimai ir patirtis parodė, kad mulčiuotoje, be plūgo įdirbtoje dirvoje bulvių derlius ir jo kokybė nė kiek nesiskiria nuo užaugintų dirbant žemę plūgu. Taikant beplūgę dirvos dirbimo sistemą, išlaidos bulvių auginimui sumažėja apie 172 Lt/ha (apie 50 EUR/ha), o darbo sąnaudos būna mažesnės 2 d. v./ha. Labai svarbu, kad ši sistema būtų taikoma, atsižvelgiant į vietos klimato, dirvos sąlygas ir kiekvieno ūkio technines galimybes.