Pirmą kartą organizuotame renginyje buvo siekiama ne tik įdirbti kuo didesnį žemės plotą, bet ir išsiaiškinti, kokių dar yra galimybių sutaupyti javų auginimo išlaidas, taip pat įvertinti seklaus arimo plūgu Kverneland Ecomat privalumus. „Tik antrus metus gaminamas padargas gali dirbti ir giliai (iki 18 cm), ir sekliai (iki 6 cm), t. y. atlikti skutimo operaciją. Sumažinus arimo gylį, dirbama našiau, sumažėja kuro sąnaudos. Agregatas dar turi arimo volą, todėl į juo įdirbtą lauką galima iš karto sėti“, – teigė UAB „Dotnuvos projektai“ technikos skyriaus vadovas Valentinas Bogačiovas, kuriam ir kilo mintis pirmą kartą siekti Lietuvos rekordo. Inžinieriaus nuomone, sumažinus arimo gylį 1 cm, galima sutaupyti iki 5 proc., ariant 4 cm sekliau – net iki 20 proc. degalų. Lietuvoje deklaruota apie 1 mln. ha ariamos žemės, suarti 1 ha reikia apie 18–20 l degalų. Sekliau (10–12 cm) įdirbus visą plotą, būtų sutaupyta apie 5 mln. litrų degalų. Nauda akivaizdi. Juolab kad kylant kuro pardavimo ir mažėjant grūdų supirkimo kainoms, ypač aktualu mažinti išlaidas. Javų auginimo sąnaudų struktūroje bemaž 30 proc. išlaidų tenka arimui.

Nors sėjai paruoštas didesnis plotas negu planuota, tačiau kuro sąnaudų nepavyko sumažinti tiek, kiek tikėtasi. „Laukas įdirbtas 11 cm gyliu. 1 ha įdirbti reikėjo 15,85 l kuro, nes buvusiame rapsų pasėlyje kai kuriose vietose palikta per aukšta ražiena, o stengtasi arti ne mažesniu kaip 10 km/val. greičiu“, – teigė renginio organizatorius, tikėjęsis kuro sąnaudas sumažinti iki 13–14 l/ha.

Populiarėjanti neariamoji žemės dirbimo technologija Lietuvoje pradėta taikyti palyginti neseniai, pavyzdžiui, Lukšiuose neariant įdirbama tik 30 ha. Ūkio vadovo Jono Pranaičio teigimu, laikantis technologijos reikalavimų, skusti reikėtų du kartus. „Taigi degalų sąnaudos gali būti tokios pat, kaip ir ariant sekliai, todėl, prieš apsisprendžiant diegti neariamąją žemės dirbimo sistemą, reikia gerai apsvarstyti ir įvertinti visus privalumus bei trūkumus“, – svarstė ūkio vadovas.

V. Bogačiovas pritarė, kad išlaidų sutaupoma laukus įdirbant minimaliai, tačiau, jo nuomone, skutant aukštas ražienas, lieka daug šiaudų, kuriuose gausu ligų sukėlėjų. „Tokiame lauke pasėti javai sirgs, todėl mažiausiai vieną kartą reikės papildomai purkšti, tam išleisite ne mažiau 100 Lt/ha“, – aiškino inžinierius. Be to, minimalaus žemės dirbimo technika palyginti brangi, o su plūgu Kverneland Ecomat įdirbtame lauke galima sėti jau kitą dieną tradicinėmis sėjamosiomis. Jis pabrėžė, kad su norvegišku padargu dalį ūkio ploto būtų galima įdirbti pavasarį. Užsienyje ypač propaguojama rudenį nearti, nes taip mažinama vandens telkinių tarša. Kai kuriose šalyse ūkininkams, kurie rudenį nesuarė dirvų, mokamos subsidijos. Švedai už 1 ha gauna 150 EUR (517,5 Lt) subsidiją.

Nesivaikant rekordų, su Kverneland Ecomat per dieną galima įdirbti 30 ha plotą. Patyrę artojai su juo gali suarti tik 8 cm gyliu. Lietuvos žemdirbiai jau įsigijo 9 plūgus Kverneland Ecomat. „Dainavos“ žemės ūkio bendrovėje apskaičiuota, kad pavasarį sekliai suartame lauke derlius buvo 0,5 t/ha didesnis negu giliai. „Giliai suartą lauką dar reikia kultivuoti, o su šiuo agregatu viskas atliekama vienu važiavimu. Dirvos įdirbimo kokybė nenukenčia, derliai nesumažėja“, – tikino V. Bogačiovas. 6 korpusų plūgas turėtų būti agreguojamas su 150–160 AG, 7 – su 160–170, 8 – su 190 AG ir didesnės galios traktoriais.