Lietuva, tapusi ES nare, prisiėmė įsipareigojimą įgyvendinti BŽŪP nuostatas. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama šia politika – įgyvendinti subalansuotą žemės ūkio modelį, kuris jungtų ekonominių ir socialinių tikslų derinimą, ekosistemų valdymą, orientavimąsi į rinką. Žemės ūkio plėtra turi atitikti žemdirbių, vartotojų, mokesčių mokėtojų interesus bei tarptautines taisykles. Politinės nuostatos ir parama jų įgyvendinimui orientuoja žemdirbius daryti pokyčius, o šiam procesui skatinti būtinos žinios, informacija, konsultavimas.

Strateginiuose žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentuose įtvirtinta nuostata dėl žemės ūkio konsultavimo. Kaip valstybės politikos instrumentas, jis turi suteikti žemės ūkio veiklos subjektams informaciją, padėti įvertinti situaciją ir lūkesčius, suvokti problemų esmę, pasirinkti tinkamą sprendimą dėl ūkio plėtros, investicijų, dalyvavimo paramos programose, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir kitų reikalavimų įgyvendinimo. Konsultavimo veiklai skiriama nacionalinė ir ES fondų parama iš dalies kompensuoja žemdirbio lėšas, kurias jis turėtų panaudoti reikalingai konsultacijai gauti.

Politinės nuostatos tiesiogiai ir netiesiogiai, t.y. per kintančius ūkininkų poreikius, veikia konsultavimo veiklą: keičiasi paslaugų turinys, randasi naujos paslaugos. Konsultavimo tarnyboje pastaraisiais metais pradėtos žemdirbiams teikti naujos paslaugos: pasėlių plotų matavimas GPS įranga; mėšlidžių vertinimas ir projektavimas; statinio projekto aplinkosauginės dalies rengimas; pirkimo konkursų dokumentų rengimas ir kt. atspindi šią situaciją.

Konkurencinė aplinka

Mūsų šalyje nėra bendros žemės ūkio konsultavimo sistemos, tačiau pavienių individualias konsultavimo paslaugas žemės ūkio veiklos subjektams ir kitiems kaimo gyventojams teikiančių institucijų yra nemažai, ir jos konkuruoja paslaugų teikimo rinkoje. Suprantama, kad žemės ūkio konsultavimo veikloje dalyvaujančių pelno siekiančių, visuomeninių, mokslo, mokymo institucijų, savivaldos tikslai ir interesai skiriasi.

Šiuo metu konsultavimo veiklą vykdo 39 Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) akredituotos (akreditacija suteikta trejiems metams ir trims konsultavimo sektoriams) konsultavimo įstaigos. Akredituotų institucijų juridinis statusas yra įvairus: 13 viešųjų įstaigų, Žemės ūkio rūmai, 6 mokslo, mokymo įstaigos, 4 asociacijos, 14 uždarųjų akcinių bendrovių ir 1 individuali įmonė. Netolygus šių institucijų teritorinis pasiskirstymas: 18 institucijų įsikūrusios Vilniuje, 10 – Kaune, 2 turi respublikinį tinklą, likusios 9 yra kituose šalies miestuose. Pastaraisiais metais plečiasi firmų, kurios organizuoja ūkiuose visą technologinį gamybos procesą: tiekia ūkininkams sėklas, trąšas, pesticidus, taiko mokėjimo atidėjimus, teikia technologines konsultacijas, superka žemdirbių pagamintą reikiamos kokybės produkciją, veikla. Nuo šių metų konsultavimo sistemą papildė (arba papildys) apie 500 žemės ūkio specialistų seniūnijose, kurių tikslas – suteikti informaciją ir padėti žemės ūkio veiklos subjektams pildyti paraiškas paramai pagal KPP priemones gauti, tiesioginių išmokų, pieno kvotų deklaracijas ir kt.

Sparti žemės ūkio konsultavimo veiklos plėtra rodo, kad kiekviena nauja institucija randa savo klientą, paslaugų vartotoją. Ši aplinkybė, taip pat spartus ūkininkų ir žemės ūkio įmonių tobulėjimo procesas neleidžia  Konsultavimo tarnybai sustabarėti, verčia nuolat ieškoti naujų darbo metodų, tobulinti paslaugas, glaudžiau bendradarbiauti su kitomis organizacijomis.

Ekonominė ir socialinė aplinka

Atliktų apklausų duomenimis, konsultavimo paslaugomis dažniau naudojasi jaunesni, aukštesnįjį išsilavinimą, didesnį nei vidutinis ūkį turintys žemės ūkio veiklos subjektai. Tačiau, kaip rodo patirtis, organizuojant seminarus arčiau žemdirbių gyvenamosios vietos, t.y. gyvenvietėse, kaimuose, teikiama informacija aktyviai domisi ir smulkieji žemės naudotojai. Pastaraisiais metais mūsų šalyje buvo sukurtas platus informacijos perdavimo visuomenei tinklas. Informacijos gausa apie naujas paramos programas, reikalavimus paskatino žemdirbių ir kaimo gyventojų susidomėjimą ir aktyvumą. 2004 m. pareiškėjų tiesioginėms išmokoms gauti buvo per 237, 2005 m. – per 226 tūkstančius. Tai rodo, kad informacija pasiekia kaimo gyventojus.

Konsultavimo plėtrai didžiausios įtakos turi paslaugų poreikis, klientų galimybė mokėti už suteiktas paslaugas bei valstybės parama konsultavimo programoms. Analizuojant besiplečiančią paslaugų rinką, akivaizdu, kad paklausios ir didžiausią vertę turi tos paslaugos, kurios tiesiogiai susijusios su paramos ūkiams panaudojimu, t.y. apskaitos tvarkymas, verslo projektų rengimas, pasėlių matavimas GPS įranga. Kitų paslaugų rinka dėl žemdirbių mokumo, ūkininkavimo lygio netolygumo ir kitų priežasčių nėra pastovi ir visiškai susiformavusi, todėl ji labai priklauso nuo valstybės remiamos konsultavimo programos.

Užtikrinti konsultavimo paslaugų prieinamumą ir suteikti konsultacijas bei informaciją įvairaus ūkininkavimo lygio, mokumo, išsilavinimo klientams Konsultavimo tarnyba gali tiktai įgyvendindama dvi konsultavimo programas iš skirtingų finansavimo šaltinių. Iš KRP remiama konsultavimo programa subsidijuoja konsultacijas visiems į Konsultavimo tarnybą besikreipiantiems žemės ūkio veiklos subjektams, pagal kitą programą – iš ES fondų remiamą veiklos sritį „Konsultavimo paslaugos ūkiams“ – parama skiriama tik tuomet, kai žemdirbys su Tarnyba yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį.

Ištekliai, darbai, rezultatai

Didžiausias kiekvienos intelektualias paslaugas teikiančios įmonės turtas ir sėkmingo darbo pagrindas yra tos  įmonės darbuotojai. Nuo to, kaip jie supranta  ir įgyvendina bendrus tikslus, kokia jų motyvacija, profesinė kvalifikacija, koks klientų pasitikėjimas, priklauso darbo rezultatai. 

Žemės ūkio konsultavimo tarnyboje dirba 328 darbuotojai, iš jų 300 įvairių specialybių konsultantų bei specialistų. Tarnybos darbuotojams sudaromos sąlygos nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Per metus konsultantas išklauso daugiau kaip 30 valandų kursų, seminarų. Vien šiais metais 80 konsultantų ir specialistų vyko į 26 temines stažuotes užsienio šalyse. Europos socialinio fondo parama projektui „LŽŪKT konkurencingumo didinimas, tobulinant darbuotojų sugebėjimus“ suteikė galimybę  daugiau investuoti į konsultantų bendrųjų gebėjimų bei žinių lygio – kompiuterinio raštingumo, konsultavimo metodų taikymo, darbo organizavimo ir kt. – tobulinimą. Įgyvendinant šį projektą, kvalifikaciją tobulins 106 darbuotojai.

Tarnybos konsultantai, dirbdami centriniu ir savivaldybių lygmeniu, sudaro įvairių sričių (augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, ekonomikos, apskaitos) specialistų komandas, galinčias ūkiui suteikti kvalifikuotą įvairiapusę pagalbą ir teikti paslaugas, apimančias visus ūkio technologinius procesus. Aukščiausio lygio ekonominės paslaugos ūkiams teikiamos panaudojant kvalifikuotą technologinę bei apskaitos informaciją. Paslaugos yra nuolat atnaujinamos. Sukaupta didelė patirtis, vykdant tarptautinius projektus, padedant ūkininkams įgyvendinti SAPARD, BPD, KPP priemonėse numatytus reikalavimus bei tikslus. 

Tarnyboje modernizuota informacinių sistemų infrastruktūra, sukurtas virtualus privatus kompiuterinis tinklas (VPN), suteikiantis galimybę saugiai perduoti duomenis į visus LŽŪKT padalinius. Visiems LŽŪKT darbuotojams sudarytos sąlygos dirbti standartizuotoje kompiuterinėje darbo vietoje, suteikta galimybė naudotis internetu, elektroniniu paštu, nemokamu vidiniu telefono ryšiu ir kitomis informacinėmis sistemomis. Šiuo metu vykdomi informacinių sistemų patikimumo bei efektyvumo didinimo projektai. Taip pat Tarnyboje įdiegta kompiuterinė programų valdymo sistema, kuri jungia planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos elementus.

Konsultavimo tarnybos perspektyvos

Kaip numatyta 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, valstybė turi nustatyti ūkininkavimo standartus pagal 18 ES reglamentų ir direktyvų, apibrėžti geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės sąlygas (GAAB), darbų saugos reikalavimus ir užtikrinti šių standartų laikymąsi ūkiuose, siekiančiuose gauti subsidijas. Kadangi išmokos ūkiams tiesiogiai priklauso nuo ES teisės aktų įgyvendinimo, jų nevykdant ar vykdant nepakankamai, ES finansavimas gali būti nutrauktas visai valstybei. Todėl labai svarbu kiek įmanoma sumažinti tokio pavojaus tikimybę.

ES BŽŪP numatyta, kad valstybės narės iki 2007 m. turi sukurti konsultavimo sistemą ūkininkams, kaip naujos kompleksinio paramos susiejimo sistemos dalį. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai, kurie keliami konsultavimo institucijai 2007–2013 m. periodu, yra padėti ūkininkams geriau valdyti ūkio procesus, susijusius su aplinka, visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerove, gera agrarine ir aplinkosaugine būkle, darbų sauga.

Pagrindiniai ES reglamentuojančiuose dokumentuose apibrėžti konsultavimo organizavimo principai yra šie:

• žemdirbiai konsultavimo sistemoje dalyvauja savanoriškai. Konsultuojant gaunama informacija turi būti konfidenciali;
• ūkiui turi būti suteikiamos visos konsultacijos, kaip laikytis įstatymais nustatytų reikalavimų. Konsultavimas turi būti ne kontrolės, o ūkininkų supratimo stiprinimo priemonė;
• minimalūs kriterijai konsultavimo institucijai: konsultantų kvalifikacija, administravimo ir techninė infrastruktūra, patirtis, patikimumas.
  

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba priima naujus iššūkius. Siekiant tobulinti konsultavimo sistemą šalies mastu ir teikti žemdirbiams kompleksines konsultacijas taip, kaip nustato Bendrijos reglamentai, atliekami parengiamieji darbai: analizuojamos direktyvos, reikalavimai, rengiami ūkių būklės įvertinimo, pokyčių juose planavimo ir įgyvendinimo programų projektai ir kt., kad būtų tinkamai pasirengta 2007–2013 m. etapui.