Visi išvardyti metodai, palyginus su kamanėmis, turi trūkumų. Bitės šiltnamiuose ir tuneliuose dažniausiai dirba neefektyviai, kai orai vėsoki (mažiau kaip 150C) ir apsiniaukę. Apdulkinimas rankomis reikalauja daug laiko ir sunku jį kontroliuoti. Hormonai dažnai lemia prastą vaisių kokybę (vaisiai būna minkšti, išsigimę ir besėkliai), juos sunkiau realizuoti.

Trūkstant vabzdžių, apdulkinančių žiedus, labai sumažėja šiltnamyje auginamų pomidorų ir saldžiųjų paprikų derlius, ypač ankstyvuoju auginimo periodu, kai natūralių apdulkintojų nepakanka. Apskaičiuota, kad apdulkintų kekių žiedai, ypač pirmosios–trečiosios kekių, užmezga daugiau vaisių ir duoda didesnį derlių.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute 2004 m. buvo tiriamas kompanijos „Biobest“ (Belgija) kamanių darbo efektyvumas, apdulkinant pomidorų žiedus dviguba polimerine plėvele dengtuose šiltnamiuose, ir nustatyti faktoriai, galintys turėti įtakos kamanių veiklai ir entomofilijai.

Kamanių aviliai buvo pastatyti 800 m2 ir 400 m2 ploto Rovero, ir 800 m2 ploto Rischel šiltnamiuose 3 kartus: pirmąjį kartą – balandžio 24 d., papildomai – birželio 8 bei liepos 30 dienomis. Mineralinėje vatoje ir durpių substrate buvo auginami Cunero, Kassa, Raisa ir DRW pomidorai.

Pirmieji aviliai buvo pastatyti tada, kai išsiskleidė 10 proc. II kekės pomidorų žiedų. Aviliai pastatyti netoli centrinio tako (dėl lengvesnės orientacijos), ne giliau kaip 3 metrai į pasėlį, ant lygios horizontalios 1,5 m aukščio platformos taip, kad skraidymo anga nebūtų užstota augalų ir būtų apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. Pastačius avilius, jie atidaryti po 30 minučių. Papildomi aviliai pastatyti praėjus 6 ir 7 savaitėms po pirmųjų avilių pastatymo.

Pomidorų žiedų apdulkinimo kokybė ir efektyvumas buvo vertinami kiekvieną savaitę dešimtyje vietų po 10 žiedų, skaičiuojant kamanių aplankytų žiedų skaičių ir vertinant balais pagal šiuos matomus požymius:

1 balas. Žymė labai tamsi, juoda –
 kamanės labai aktyvios ir gali pažeisti piestelę;
2 balai. Žymė ruda – labai geras
 apdulkinimas;
3 balai. Žymė neryški – geras
 apdulkinimas;
4 balai. Ne visi žiedai pažymėti –
 silpnas apdulkinimas;
5 balai. Nėra žymių –
 apdulkinimo nėra.

Papildomai buvo renkama visa informacija apie veiksnius (šiltnamio oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, pesticidų naudojimas ir pan.), galinčius turėti įtakos kamanių veiklai.

Apdulkinimo kokybės patikrinimas

Paskutinį kartą kamanių veikla stebėta rugpjūčio 23 d., nes tada pomidorų viršūnės buvo nukirptos ir naujų žiedų augalai nebeformavo.

Tyrimų rezultatai rodo, kad per visą kamanių veiklos laiką visuose trijuose šiltnamiuose jų efektyvumas, apdulkinant pomidorų žiedus, buvo aukštas ir vidutiniškai siekė 84 procentus. Per visą stebėjimo laiką oro temperatūra šiltnamyje daugeliu atveju neviršijo 250C, santykinė oro drėgmė laikėsi nuo 78 iki 85 procentų.

Pirmųjų avilių kamanių efektyvumas per pirmąsias penkias savaites vidutiniškai siekė 87 proc., apdulkinimo kokybė atitiko 2–3 balus (labai geras ir geras apdulkinimas). Silpniausiai kamanės lankė žiedus 6-os savaitės pabaigoje: apdulkinimo efektyvumas vidutiniškai siekė 70 proc., apdulkinimo kokybė atitiko 4 balus (silpnas apdulkinimas).

Birželio 8 d. į šiltnamius įnešus papildomai avilių, žiedų apdulkinimo efektyvumas padidėjo vidutiniškai 23 proc. (1–3 balai). Per 6 savaites šių avilių kamanių darbo efektyvumas siekė vidutiniškai 87 proc. (2–3 balus), o sumažėjo tik septintą savaitę, vidutiniškai iki 44 proc. (4 ir 5 balai).

Trečiąjį kartą papildomai įneštų avilių kamanių veikla stebėta nuo liepos 31 d. iki rugpjūčio 23 d. Per tris savaites apdulkinimo efektyvumas buvo didelis, vidutiniškai siekė 88 proc. (apdulkinimo kokybė atitiko 2 balus).

Temperatūros ir santykinės oro drėgmės poveikis

Kad kamanės efektyviai dirbtų, labai svarbu temperatūra ir santykinė oro drėgmė šiltnamyje. Idealios apdulkinimo sąlygos, kai temperatūra yra 17–25°C, o santykinė oro drėgmė 60–80 procentų.

Dviejuose stebėtuose šiltnamiuose mikroklimatas buvo reguliuojamas automatiškai, o viename – rankiniu būdu. Būtent pastarajame šiltnamyje pastebėta temperatūros ir santykinės oro drėgmės įtaka kamanių veiklai. Gegužės 6 d. Rovero (plotas 400 m2) šiltnamyje dienos metu temperatūra pakilo iki 42–45°C. Kamanės buvo neaktyvios, prastai lankė pomidorų žiedus. Atlikus apskaitą gegužės 7 d., apdulkinimo efektyvumas buvo beveik 22 proc. mažesnis ir siekė 69,1 procento. Dėl aukštos temperatūros kamanės intensyviai vėdino avilį, todėl teko papildomai pilti gliukozės tirpalo. Panaši situacija pasikartojo birželio 25 d., kai apdulkinimo efektyvumas susilpnėjo 10 procentų.

Temperatūra turi įtakos ne tik kamanių darbui, bet ir pomidorų žiedų vystymuisi. Kai temperatūra šiltnamyje laikosi 40°C 5–9 dienas prieš ir 1–3 dienas po žydėjimo, labai sumažėja žiedadulkių gyvybingumas; kai temperatūra didesnė negu 35°C, sumažėja žiedadulkių sudygimo galimybė. Esant žemai temperatūrai (14°C), žiedadulkės dygsta vidutiniškai arba prastai, o 7°C temperatūroje žiedadulkės nedygsta.

Kai santykinė oro drėgmė per žema, sumažėja piestelės purkos lipnumas, kai per aukšta – žiedadulkės sulimpa.
Kamanių darbo efektyvumas priklauso nuo pačių žiedų kokybės. Kokybiški pomidorų žiedai išsiskleidžia lengvai, jų spalva ryškiai geltona; žiedlapiai yra maždaug 1,5 karto ilgesni negu taurėlapiai; piestelė trumpesnė už kuokelius.

Nekokybiškų žiedų vainiklapiai yra tokio paties ilgio arba ilgesni negu taurėlapiai, žiedai lieka maži ir neišsiskleidžia. Taip atsitinka dėl šviesos ir maisto medžiagų trūkumo. Kai būna pernelyg stiprus vegetatyvinis augalų augimas, sutrinka žydėjimas ir vaisių formavimasis. Tuomet vainiklapiai yra daugiau kaip 1,5 karto ilgesni negu taurėlapiai, žiedai šviesiai gelsvos spalvos. Dėl per didelio azoto ar per mažo boro kiekio žiedadulkių kokybė būna prasta.

Kamanių darbingumo trukmė

Žiedų apdulkinimo kokybė bei pačių kamanių darbingumas priklauso nuo avilio tarnavimo (darbo) trukmės. Apdulkinimo efektyvumas sumažėdavo, kamanėms dirbant šiltnamyje 5–6 savaites. Stebimas apdulkinimo efektyvumas birželio 4 d. siekė 57–78 proc., o liepos 30 d. (prieš papildomų avilių pastatymą) tik 42–46 procentus.

Kad pomidorų žiedai būtų apdulkinti  tolygiai, labai svarbu laiku papildomai pastatyti naujų avilių. Jei papildomi aviliai bus įnešti apdulkinimo efektyvumui mažėjant (pozicija A), turėsime vadinamąjį tuščią laikotarpį, kai apdulkinimo efektyvumas bus labai žemas. Ankstesnių avilių kamanės bus nedarbingos, o naujųjų – dar nesiaklimatizavusios ir nepradėjusios veiklos.

Papildomi aviliai turi būti įnešami tada, kai apdulkinimo efektyvumas yra didžiausias (pozicija B). Palaipsniui mažėjant ankstesnių avilių kamanių darbingumui ir didėjant naujų avilių kamanių veiklai, žiedų apdulkinimo procesas vyks tolygiai. Kad būtų išvengta staigaus efektyvumo kritimo, avilius reikia keisti 1–2 savaitėm anksčiau: balandžio 24, gegužės 30 ir liepos 16 dienomis.

Pesticidų poveikis kamanėms

Tyrimų metu šiltnamio pomidorai buvo apdoroti insekticidais ir fungicidais, tai galėjo turėti įtakos kamanių veiklai ir entomofilijos* efektyvumui. Naudotos cheminės medžiagos buvo parenkamos atsižvelgiant į rekomendacijas dėl veikliųjų medžiagų poveikio kamanėms.

Dviejuose iš stebėtų šiltnamių pomidorai buvo du kartus (birželio 11 ir liepos 16 d.) apdoroti insekticidu fitovermu (veiklioji medžiaga aversektinas) 0,3 proc. koncentracijos tirpalu nuo voratinklinių erkių. Prieš purškimą 1,5 valandos laikotarpiui aviliuose buvo atidaryta vienos krypties skraidymo angos sklendė, kad kamanės suskristų į avilį. Aviliai atidaryti kitos dienos ankstų rytą. Po pirmojo purškimo fitovermas neigiamo poveikio kamanėms neturėjo, žiedų apdulkinimo efektyvumas po dienos ir vėliau siekė apie 91 proc. Antrasis purškimas sutapo su avilių darbingumo pabaiga, todėl natūralu, kad šio avilio kamanių darbingumas tesiekė apie 44 procentus. Kamanių darbingumą lėmė paties avilio amžius, o ne panaudotas insekticidas (nors kitame šiltnamyje insekticidu pomidorai nebuvo apdoroti, kamanių efektyvumas taip pat buvo žemas ir tesiekė 45 proc.).

Aficidas actekas 140 EC (triazamatas), gegužės 28 d. išpurkštas lokaliai židiniuose 0,1 proc. koncentracijos tirpalu (nuo amarų), labai silpnai paveikė kamanių darbingumą. Apdulkinimo efektyvumas, praėjus 5 dienoms po purškimo, buvo sumažėjęs 5 proc., ir tai sutapo su natūraliu avilio darbingumo kritimu. Kituose šiltnamiuose, kur actekas nebuvo panaudotas, kamanių darbingumas taip pat sumažėjo iki 57–78 proc.

Apdorojant pomidorus rugpjūčio 9 d. fungicidu nuo maro (Phytophthora infestans), pastebėta, kad previkuro 60,7 proc. v. t. (propamokarbo hidrochloridas) 0,25 proc. koncentracijos tirpalas neturėjo neigiamo poveikio kamanių veiklai ir darbingumui, apdulkinimo efektyvumas siekė 90 procentų.

Viename šiltnamyje nupurškus pomidorus fungicidais pakartotinai (rugpjūčio 9 d. ditano NT (mankocebas) 0,2 proc. koncentracijos tirpalu ir rugpjūčio 20 d. eupareno M (tolylfluanidas) 0,15 proc. koncentracijos tirpalu), šiek tiek sumažėjo apdulkinimo efektyvumas (vidutiniškai 7 proc.).

Naudojant šiltnamiuose žiedams apdulkinti kamanes, labai svarbu parinkti augalų apsaugai fungicidus ir insekticidus, kurių veikliosios medžiagos neturėtų neigiamo poveikio arba minimaliai veiktų kamanes. Cheminės medžiagos gali būti žalingos suaugusioms kamanėms, perams, veikti kaip repelentai (atbaidyti).

Pagal poveikį cheminės medžiagos skirstomos į tris kategorijas:
A – kamanėms nekenksmingi pesticidai;
B – pesticidai, turintys neigiamą poveikį, bet ribotą veikimo laiką (reikia išnešti avilį prieš apdorojimą);
C – žalingi kamanėms produktai (po nupurškimo reikia laukti kelias savaites ir tik tada grąžinti avilius į šiltnamį).

Žinotina, kad aviliai negali būti išnešami ilgesniam negu 3 dienų laikotarpiui, nes pomidorų žiedai žydi apie tris dienas.

Respublikoje šiltnamio daržovių apsaugai šiuo metu registruoti insekticidai decis 2,5 proc. k. e. (deltametrinas), biologinis preparatas nimazalis T/S 1 proc. k. e. (azadirachtinas A), fungicidai kanditas 50 proc. g. (krezoksim metilas), previkuras 60,7 proc. v. t. (propamokarbo hidrochloridas) ir biologinis preparatas mykostopas (Streptomyces griseoviridis).

Kaip nurodoma literatūroje, propamokarbo hidrochloridas ir biopreparatas mykostopas kamanėms neigiamo poveikio neturi. Kaip nežalingi ir integruotoje apsaugoje naudotini galėtų būti azoksistrobinas (Lietuvos rinkoje yra preparatas su komerciniu pavadinimu amistaras), chlorotalonilas (bravo), vario oksichloridas, siera, mankocebas (ditanas, penkocebas, ataka), tolylfluanidas (euparenas), iprodionas (rovralis), metalaksilas (ridomilas). Yra duomenų, kad panaudojus fungicidus su veikliąja medžiaga mankocebu, kamanės nelabai noriai lanko žiedus. Šios medžiagos priskiriamos A kategorijai.

Naudojant fumigacijai chlorotalonilą, purškimui dimetomorfą (akrobatas), penkonazolą (topazas), kamanių aviliai iš šiltnamio turi būti išnešami ir grąžinami tik po pesticidų panaudojimo praėjus ne mažiau kaip 12 valandų. Šios medžiagos priskiriamos A kategorijai.

Nėra iki galo ištirta veikliosios medžiagos krezoksimmetilo (kanditas) poveikis kamanėms.

Iš insekticidų neigiamos įtakos kamanėms neturi ir integruotoje šiltnamio daržovių apsaugoje galėtų būti naudojami nimazalis (azadirachtinas), actekas (triazamatas), omaitas (propargitas), mitakas (amitrazė), apolo (chlofentezimas), aplaudas (bufrofezinas). Ir purškiant, ir laistant neigiamo poveikio kamanėms jie nedaro. Šios veikliosios medžiagos priskiriamos A kategorijai.

Insekticidai vertimeko (veiklioji medžiaga abamektinas) ir pirimoras (pirimikarbas) neigiamą poveikį kamanėms išlaiko iki 24 valandų. Šios medžiagos priskiriamos B kategorijai.

Piretroidų grupės insekticidas decis (deltametrinas) neigiamą poveikį kamanėms išlaiko iki 72 valandų. Ši medžiaga priskiriama B kategorijai.

Neleistina šiltnamiuose, kuriuose yra kamanių, purkšti insekticidų su šiomis veikliosiomis medžiagomis: pirimifosmetilas (aktelikas), alfa-cipermetrinas (fastakas), lambda-cikalotrinas (karate), tiametoksamas (aktara), bifentrinas (talstaras), permetrinas (ambušas). Šios medžiagos priskiriamos C kategorijai.

Veikliosios medžiagos spirodichlofeno (envidoro) poveikis kamanėms iki galo neištirtas.

Kamanes neigiamai gali veikti šiltnamių dezinfekuojamosios priemonės. Šios medžiagos gali įsigerti į plastiko, šildymo vamzdžių ir kitus paviršius, ilgai skirtis į aplinką. Todėl įnešant kamanes į šiltnamį, būtina įsitikinti, ar nėra jame pesticidų likučių.

• Kamanės – puikios apdulkintojos net nepalankiomis sąlygomis. Jos išlieka aktyvios, esant žemoms temperatūroms (mažiau kaip 150C), vėjuotomis ar apsiniaukusiomis dienomis. Dėl to, kad kamanių galima turėti ištisus metus, jos tinka apdulkinti ir labai anksti, ir labai vėlai pražystančius augalus.
• Universalios darbininkės. Puikiai apdulkina augalus ne vien lauke, bet yra ypač vertingos dėl to, kad gerai dirba šiltnamiuose ir plastikiniuose tuneliuose.
• Sutaupo daug rankų darbo ir laiko. Kamanės visiškai pakeičia rankinį apdulkinimą ir hormonų naudojimą – taip sutaupoma lėšų.
• Aukštesnė vaisių kokybė ir didesnis derlius. Kamanių poveikis ypač akivaizdus pomidorams, saldžiosioms paprikoms ir mėlynėms: labai padidėja derlius, susiformuoja didesni ir geresnės kokybės vaisiai.

• Aktyvios esant apsiniaukusiam orui (bitės apdulkina žiedus tik kai debesuotumas mažesnis negu 70 proc., kamanės gali apdulkinti ir kai debesuotumas didesnis negu 70 proc.).
• Skraido vėjuotu oru (bitės dirba kai vėjo greitis mažesnis negu 30 km/val., kamanės gali apdulkinti žiedus, kol vėjas pasiekia 70 km/val.).
• Aktyvesnės šiltnamiuose.
• Gali vibruoti, stipriai sujudinti žiedus (tai svarbu pomidorams, baklažanams).
• Neturi taip gerai išvystytos bendravimo tarpusavyje sistemos kaip bitės.
• Yra stambesnės, dėl to geriau apdulkina atitinkamus augalus.
• Sugeba apdulkinti daugiau žiedų.
• Mažiau agresyvios.