Nepalankus javapjūtei oras neduoda ramybės daugumai Lietuvos žemdirbių – prarandama grūdų kokybė, patiriami nuostoliai. Per vieną dvi saulėtų orų savaites ne visiems pavyksta derlių sudoroti, nes kombainų trūksta arba jie seni, nenašūs. Tačiau yra būdų javapjūtei paspartinti – vietoj įprastos pjaunamosios naudoti varpų šukuotuvę.

Palyginti naują derliaus dorojimo technologiją sukūrė anglai, pirmieji prieš kelioliką metų pagaminę varpų šukuotuvę. Pasiteisinusi technologija vėliau išplito Austrijoje, Vokietijoje, Kanadoje, ja susidomėjo rusai, latviai. Pagal Anglijos kompanijos „Shelbourne Reynolds Engineering Ltd“ licenciją šukuotuves apsiėmė gaminti ir Argentinos koncernas „Mainero“, kuriam Lietuvoje atstovauja UAB „Alfa Agro prekyba“. Kokie naujos javų ir kitų augalų dorojimo technologijos privalumai, mokslininkai pamatė bendrovės ūkyje Pakruojo rajone. Specialistai stebėjo, kaip linų sėmenų derlių nuima du kombainai: vienas su įprasta pjaunamąja, kitas – su Mainero varpų šukuotuve. Dar vieną tokį įrengimą šiemet įsigijo Kauno r. ūkininkas Kęstas Svečiulis. Jis per vieną valandą Don kombainu su šukuotuve nuėmė 3,5 ha sėmeninių linų.

Pasak Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininko Aniceto Strakšo, javus pjaunant su varpų šukuotuve, sutaupoma apie 40 proc. degalų, o kombaino našumas padvigubėja, mat į jį beveik nepatenka šiaudų, todėl technika gali važiuoti 10–12 km/val. greičiu. Pjaunant javus su įprasta pjaunamąja, darbinis greitis nesiekia 5 km/val., o kuliant greičiau, patiriama daugiau nuostolių.

Šukuotuvės varpas nuo stiebo ne nupjauna, o nutraukia, palikdamos šiaudus ražienoje. Tokiu būdu iš varpų iškuliama iki 80 proc. grūdų. Jos gali doroti ne tik varpinius javus, bet ir dobilus, ryžius, ankštinius augalus, šukuoti varpines žoles. Kad kombainas su šukuotuve važiuoja tartum reaktyvinis lėktuvas, gali matyti ir ne specialistas. „Paskui kombainą su įprasta pjaunamąja gali eiti neskubėdamas, o dirbančią su šukuotuve mašiną reikia bėgte vytis“, – tikino A. Strakšas. Rekordinis plotas – 160 ha per dieną – nukultas su 8,4 m pločio šukuotuve 2003 metais.

Kuo didesnis kombaino darbinis greitis, tuo mažesni šukuojamų grūdų nuostoliai. Jie priklauso ir nuo pasėlio tankio, javų aukščio, pagulimo, šukuotuvės rotoriaus sukimosi dažnio ir kitų veiksnių. Jei derlingumas mažas, pasėlis retas, nuostoliai bus didesni. Mainero šukuotuvės rotorius gali suktis 3 greičiais: 409, 500 ir 611 apsisukimų per minutę. Skirtingi augalai turėtų būti šukuojami skirtingu rotoriaus sukimosi greičiu: kviečiai, miežiai, priklausomai nuo drėgmės, 500–600, linai – 600–700 aps./min.

Žemdirbiams gali kilti klausimas, ką daryti su dirvoje likusiais šiaudais? Pigiausia būtų juos užarti. Jei šiaudai aukšti, prieš juos užariant, lauką reikėtų skusti kelis kartus. Augalų liekanos greičiau suyra, prieš užariant nupurškus jas azoto trąšomis. Be to, likusius šiaudus galima nušienauti ir presuoti, bet tuomet reikėtų papildomų darbo sąnaudų ir išlaidų. A. Strakšo nuomone, šukuotuves vertėtų naudoti tuose ūkiuose, kur laukai dideli ir galima pasiekti didelį našumą. Jų nepatartina agreguoti su rusiškais kombainais

Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininkai išbandė 2,3 m darbinio pločio šukuotuvę, kurią pagamino Radviliškio mašinų gamykla. „Bandėme kulti miežių, kviečių, sėmeninių linų, raudonųjų dobilų, sojų, žirnių derlių. Visais atvejais sutaupėme kuro (38–42 proc.) ir derlių nuėmėme greičiau negu kombainu su įprasta pjaunamąja, tačiau, norint gauti teigiamų rezultatų, būtina tinkamai nustatyti šukavimo aukštį. Yra ir daugiau plonybių, kurių neįvertinę išlaidų nesumažinsime“, – pabrėžė mokslininkas. Lietuvoje tyrimai atliekami nuo 2000 metų. Kol kas ši technologija mūsų šalyje nepaplito.

„Alfa Agro“ ūkio vadovo Virginijaus Beinoro teigimu, dar trūksta patirties, kaip tinkamai sureguliuoti šukuotuvę. „Bandymai kulti miežius buvo nesėkmingi. Likę linų šiaudai per žiemą turėtų sugulti ir sunykti, pavasarį lauką lėkščiuosime, bet nearsime, ir tuomet sėsime“, – teigė ūkio direktorius. Jo nuomone, Lietuvoje šukuotuvės turėtų pasiteisinti, nes dažniausiai, atėjus laikui kulti, orai kaip tyčia subjūra.

Mainero varpų šukuotuvės gaminamos nuo 4 iki 6,8 m darbinio pločio. Pasak UAB „Alfa Agro prekyba“ direktoriaus Arūno Šimkūno, jos kainuoja iki 90 tūkst. litų. Argentinoje parduodama apie 600 šukuotuvių per metus.