Per kelerius pastaruosius metus žurnalo „Top agrar“ ir Vokietijos federalinės biologinės tarnybos (BBA) specialistams patikrinus 14 prikabinamų ir 8 pakabinamus lauko purkštuvus nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantys agregatų trūkumai yra netolygus išpurkšto skysčio pasiskirstymas, neracionaliai išdėstyti valdymo įtaisai ir iš dalies bloga purkštuvo surinkimo kokybė. Straipsnyje pateikiami trijų naujausių prikabinamų hidraulinių vamzdinių purkštuvų – Amazone UX 4200, Holder FlurLiner 4.8 ir John Deere 840 – palyginimo rezultatai.

Norint įvertinti lauko purkštuvų darbą, nepakanka stebėti, kaip jie įveikia kliūčių ruožą. Sijos svyravimai tiksliai matuojami tik specialiu stendu. Kad rezultatai būtų objektyvūs, lyginamų agregatų darbo sąlygos turi būti identiškos.
Visuose testuotuose purkštuvuose įrengti sijos svyravimų slopinimo įtaisai. Išpurškiamas skystis pasiskirsto tolygiai ir tiksliai, pirmiausia, dėl stabilios purškimo sijos padėties. Vokietijos specialistų nuomone, sijos svyravimų dydis beveik neturi įtakos purkštuvo darbo kokybei. Daug svarbiau, kokiu greičiu sija svyruoja.

Tirpalas išpurškiamas ypač netolygiai, jei purkštuvo sijos svyruoja horizontalioje plokštumoje. Pvz., jei sija atgal atsilenkia tokiu pačiu greičiu, kokiu purškimo agregatas važiuoja pirmyn, išorinių purkštukų greitis tuo momentu lygus nuliui, ir jie apipurškia tik tą vietą. Kai sija atsilenkia pirmyn, purškimo agregato ir sijos judėjimo greičiai sumuojasi, ir ten tirpalo išpurškiama per daug.

Vokietijos biologinės tarnybos specialistų sukurtame specialiame stende buvo matuojami purkštuvo sijos judesiai, pagal kuriuos buvo apskaičiuojamas išpurkšto skysčio lašelių pasiskirstymas. Testuojamas purkštuvas buvo pritvirtinamas prie „stalo“, kurį hidrauliniai cilindrai judino visomis trimis kryptimis. Buvo imituojamas važiavimas realiomis technologinėmis vėžėmis 6 ir 10 km/val. greičiu.

Išpurkšto skysčio lašelių pasiskirstymo tolygumą geriausiai apibūdina variacijos koeficientas, kuris nustatomas pagal purkštuvo sijos judesius. Variacijos koeficientas parodo, koks vidutinės nuokrypos nuo vidurkio procentas. Kuo jis mažesnis, tuo tikslesnis pasiskirstymas. Iš pateiktų išpurkšto skysčio pasiskirstymo tolygumo duomenų matyti, kad skirtumai tarp testuotų purkštuvų yra nedideli. Vidutinis variacijos koeficientas buvo 7,4 proc. Geriausi rezultatai gauti John Deere purkštuvo.

Variacijos koeficiento reikšmių negalima lyginti su purkštuvų techninių apžiūrų metu nustatomu rodikliu. Per techninę apžiūrą matuojamas skersinis išpurkšto skysčio pasiskirstymas per visą purkštuvo užgriebio plotį, jam stovint vietoje. Šio testo metu tirpalo pasiskirstymas buvo matuojamas purkštuvo sijos galuose. Kadangi sijos svyravimai link jos vidurio mažėja, išpurkšto skysčio pasiskirstymas per visą purkštuvo užgriebio plotį yra tolygesnis.

Kad būtų aiškiau, pagal kiekvieno testuoto purkštuvo matavimų duomenis buvo apskaičiuota, kiek procentų ploto nupurkšta tinkamai. Kadangi 100 proc. tolygumo praktiškai pasiekti neįmanoma, skaičiuojant priimta, kad tinkamai apdorotas plotas yra toks, kai perdozavimas arba išpurškimo normos sumažėjimas yra ne didesnis kaip ± 15 proc. Remiantis gautais rezultatais, testuotų purkštuvų darbo kokybė buvo įvertinta labai gerai, nes vidutiniškai 98,6 proc. ploto nupurkšta tinkamai.

Pastebėta, kad modernesni purkštuvai skystį skleidžia daug tolygiau, negu pagaminti prieš kelerius metus. 2002 metais testuoti pakabinami purkštuvai gerai nupurkšdavo tik 71 proc. ploto. Viena iš priežasčių – palyginti nedidelis pakabinamų purkštuvų užgriebio plotis (15 m). Platesnės purkštuvų sijos yra stabilesnės, nes didesnis jų inercijos momentas. Purkštuvo sijos svyravimų slopinimo elementai neturi būti per kieti ir neturi leisti sijai įsisiūbuoti. Todėl daugelis gamintojų sijos svyravimų slopinimo elementus derina su amortizatoriais. Kuo geriau slopinami sijos svyravimai, tuo ilgiau ji tarnauja. Tačiau purkštuvo sijos pakabinimo sistema turėtų slopinti stiprius smūgius abiem kryptimis, pvz., naudojant azoto pripildytas kameras. Kuo arčiau cilindro sumontuotas rezervuaras ir kuo didesnis jo skerspjūvis, tuo greičiau ir geriau slopinami purkštuvo sijos svyravimai.

Testo metu nustatyti purkštuvo sijos svyravimo greičiai visiškai patvirtina mašinų rikiuotę, tačiau skirtumai tarp minėtų purkštuvų nedideli. Pakabinamų purkštuvų sija svyruoja beveik tris kartus greičiau (1,5 km/val.) negu prikabinamų agregatų. Didinant purkštuvo važiavimo greitį, didėja gerai nupurkšto ploto dalis. Žinoma, teigti, kad kuo greičiau, tuo geriau, negalima, nes, didėjant purškimo agregato važiavimo greičiui, daugiau išpurkšto skysčio lašelių nunešama pavėjui ir didėja mašinos apkrovos.

Jei purkštuvo sija stipriai svyruoja vertikalioje plokštumoje, pablogėja išpurkšto skysčio skersinis pasiskirstymas ir atskirų purkštukų srautai nebepersidengia. Be to, kyla pavojus, kad purkštuvo sija gali paliesti pasėlius.

Apibendrinant testo rezultatus, galima teigti, kad visų testuotų purkštuvų sijų pakabinimo sistemos yra gerai suderintos su jų užgriebio pločiu. Didelio išpurkšto skysčio pasiskirstymo kitimo dėl purkštuvo sijos svyravimų nenustatyta. Tačiau skirtumų purkštuvų valdymo sistemoje yra. Testuotų purkštuvų praktinio darbo įvertinimas bus pateikiamas kituose straipsniuose.