Tokias žemes tikslingiausia būtų užsodinti miškais arba, parinkus tinkamas žoles, įrengti ilgo naudojimo ganyklas, taikyti alternatyvią žemdirbystės sistemą. Netradiciniams verslams ir biokuro gamybai Europos Sąjungos šalyse skiriama didelė finansinė parama, todėl ir Lietuvos žemdirbiai nederlingose dirvose jau pradėjo auginti netradicinius augalus.

Konservuojant nenašias dirvas vidutinės trukmės laikotarpiui, 2001–2004 m. Žemdirbystės instituto Vokės filiale buvo vykdomi lauko bandymai, kuriuose auginti greitai augantys gluosniai (Salix purpurea). Šių gluosnių vytelės tinka pynimui. Daiktų iš vytelių pynimas – senas lietuvių verslas. Žilvičių pintinės, baldai ir kiti dirbiniai yra lengvi, patvarūs ir buityje labai plačiai naudojami.

Gluosniams auginti buvo parinktas lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemis, kurio pHKCL 5,6, humuso kiekis – 1,22–1,40 proc., bendro azoto – 0,080–0,092 proc., judriojo fosforo 173 ir kalio 187 mg kg-1 dirvožemio.

Tyrimuose vieni gluosniai buvo netręšiami, kiti tręšiami mineralinėmis trąšomis: P60K80; P60K120; N45P60K80; N45P60K120. Pirmaisiais metais laukas buvo nupurkštas herbicidu raundapu 4 l ha-1 ir tame plote augintas vikių bei avižų mišinys. Nupjovus žaliąją masę, dirva rudenį patręšta kalio ir fosforo trąšomis, suarta 25 cm gilumu. Pavasarį, išėjus pašalui, balandžio mėnesio pabaigoje, 25 cm ilgio gluosnių gyvašakės buvo pasodintos 70 cm tarpueiliais. Atstumai tarp augalų eilutėje – 25 cm. Auginiai sodinti tokiame gylyje, kad jų plongaliai būtų 1–2 cm išsikišę virš dirvos paviršiaus. Prigiję auginiai buvo patręšti azotu. Visais metais kalio ir fosforo trąšomis gluosniai buvo tręšiami rudenį, o azotu – pavasarį, vytelėms pradėjus augti. Piktžolės naikintos purenant tarpueilius.

Praėjus mėnesiui po gluosnių pasodinimo, buvo aiškiai matyti, kurios gyvašakės prigijo – pradėjo rausti jų pumpurai. Vidutiniškai prigijo 92 proc. pasodintų gyvašakių. Drėgmės augalams pakako: 2004 m. per birželį ir rugpjūtį iškrito atitinkamai 122 ir 97 mm kritulių. Gluosniams augti sąlygos buvo labai palankios.

Augančių gluosnių vytelių aukštis buvo matuojamas gegužės ir rugpjūčio mėnesių paskutinėmis dienomis. Intensyviausias augimas buvo birželį, kai per 30 dienų vytelės užaugo iki 50 cm ilgio. Azotu patręšti gluosniai sparčiau augo per visą jų vegetacijos laikotarpį. Patręšus kalio, fosforo ir azoto trąšomis, aukščiausios III kategorijos vytelės užaugo 6–13 cm ilgesnės, palyginus su netręštais.

Gluosniai vytelėms nupjauti, kai baigė mesti lapus – spalio pabaigoje ar lapkričio pirmoje pusėje. Pagal vytelių ilgį ir skersmenį jos buvo surūšiuotos į kategorijas. Ilgesnės kaip 180 cm vytelės buvo priskiriamos trečiajai kategorijai, atitinkamai ketvirtosios kategorijos vytelių ilgis buvo 130–180 cm, penktosios – 100–130 cm, šeštosios – 60–100 cm, septintosios – 40–60 cm ir aštuntosios – trumpesnės negu 40 cm.

Vidutiniais duomenimis, azoto, fosforo ir kalio trąšomis patręštų gluosnių trečiosios kategorijos vytelės užaugo 188 cm ilgio ir sudarė 9,8–11,3 proc. visų išaugintų vytelių. Netręštų azotu gluosnių minėtos kategorijos vytelės buvo 4–7 cm trumpesnės ir sudarė 7,1–8,4 proc. visų vytelių kiekio.

Gluosnių vieno augalo vytelių skaičiui įtakos turėjo meteorologinės sąlygos, tačiau labiau tai priklausė nuo vytelių nupjovimo aukščio. Užaugusias atžalas nupjovus 3–4 cm aukščiu, kitais metais gluosnių krūmas turėjo 15–18 vytelių. Kai atžalos buvo nupjautos 7–8 cm aukščiu, vidutiniškai užaugo 24–27 vytelės, tačiau buvo daug daugiau trumpų vytelių, nemaža jų dalis buvo šakotos, tai labai pablogino jų vertę.

Išmatavus kiekvienos gluosnių vytelių kategorijos skersmenį paaiškėjo, kad, patręšus azotu, trečiosios, ketvirtosios ir penktosios kategorijų vytelių skersmuo buvo 1–2 mm didesnis, palyginti su netręštų. Gluosnius tręšti azotu ypač naudinga tuomet, kai jie auginami stambesnių dirbinių pagrindiniams karkasams. Tam vytelės naudojamos po pasodinimo praėjus 2–3 metams.

Užaugusių žalių vytelių derlius pirmaisiais nuėmimo metais (2002 m.) buvo negausus: netręštos azotu vidutiniškai siekė 7,98 t ha-1, tačiau, patręšus N45P60K120 mineralinėmis trąšomis, žalių vytelių užaugo 1,14 t ha-1, o sausųjų medžiagų buvo 0,69 t ha-1 daugiau, palyginti su netręštų gluosnių derliumi. Antraisiais ir trečiaisiais tyrimų metais, kai gluosnių šaknys gerai įsitvirtino dirvožemyje ir augalai galėjo geriau panaudoti maisto medžiagas, vytelių masė buvo daug didesnė. Vidutiniškai per trejus metus, kai gluosniai jokiomis trąšomis nebuvo tręšti, žalių vytelių masės derlius siekė 10,56 t ha-1, sausųjų medžiagų – 5,55 t ha-1. Kai gluosniai buvo patręšti mineralinėmis N45P60K120 trąšomis, žalių vytelių masės derliaus priedas buvo 2,45 t ha-1, sausųjų medžiagų 1,12 t ha-1.

Gluosnių vytelių lankstumui didžiausią įtaką turi azotas, nes, patręšus didesnėmis azoto normomis, vytelės greičiau lūžta. Tyrimuose nedidelė azoto trąšų (N45) norma vytelių lankstumui įtakos neturėjo.

Gluosnių Salix purpurea auginimas yra vienas iš alternatyvios augalininkystės pavyzdžių, parodantis būdą, kaip konservuoti nederlingas dirvas ir gauti ekonominę naudą.