Fomozė sukelia sausąjį rapsų stiebo puvinį, įvairias žaizdas ant stiebo, ypač stiebo apatinėje dalyje, ties šaknies kakleliu. Dėmės ant stiebo išryškėja tiktai rapsų vegetacijos pabaigoje, nors augalai užsikrečia šia liga daug anksčiau, įvairiose šalyse skirtingu metu, priklausomai nuo vietos klimato sąlygų, auginamų rapsų rūšių bei veislių, auginimo technologijų ir kitų veiksnių. Grybo vystymosi ciklas gana ilgas, sudėtingas ir įvairiose šalyse skirtingas. Todėl daugelio šalių fitopatologų tyrimai nukreipti šio grybo plitimo ypatumams atskiruose regionuose išsiaiškinti, susiejant tai su rapsų auginimo tradicijomis, technologijomis bei klimatu.

Fomozės paplitimas

Fomozė paplitusi daugelyje šalių, kur tik auginami rapsai – Australijoje, Kanadoje, Europos valstybėse, nors šiose šalyse labai skiriasi klimatas, auginimo sezonų trukmė, veislės bei auginimo technologijos. Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje fomozė labai paplitusi ir žalinga, tačiau ji reta Škotijoje, Danijoje. Paprastai rapsų sėklų derliaus nuostoliai dėl fomozės būna apie 10 proc., tačiau kai kuriais metais gali siekti 30–50 procentų.

Lietuvoje fomozė labiau išplinta žieminiuose rapsuose, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau aptinkama ir ant vasarinių rapsų stiebų. Per 1990–2003 metų laikotarpį mūsų tyrimuose buvo nustatyta iki 40 proc. fomozės pažeistų žieminių ir vasarinių rapsų stiebų. Daugeliu atvejų ligos intensyvumas buvo nedidelis, fomozės dėmės ir žaizdos ant stiebų negilios.

Tačiau pastaruosius dvejus metus pastebima, kad fomozė pradėjo sparčiai plisti, ypač žieminiuose rapsuose. Pernai prieš derliaus nuėmimą Casino veislės pasėlyje nustatyta daugiau kaip 80 proc. ligotų, su fomozės požymiais, stiebų. Šiais metais fomozės išplitimas tirtas 14 žieminių rapsų veislių ir visose buvo nustatyta iki 90 proc. fomozės pažeistų stiebų. Kai kurios iš palygintų veislių buvo pažeistos intensyviai, augalų stiebai fomozės pažeidimo vietose ištuštėję, nulūžę, subrendę anksčiau negu sveikų augalų. Panašus ligos išplitimas 2005 metais nustatytas ir ekspedicinių tyrimų metu žieminių rapsų pasėliuose įvairiuose Lietuvos rajonuose.

Kaip fomozė plinta?

Fomozės sukėlėjas yra grybas Leptosphaeria maculans (nelytinė stadija Phoma lingam). Grybas ant rapsų augalų sukelia įvairių ligos požymių: dėmes ant lapų ir stiebo, stiebo apatinės dalies (šaknies kaklelio) sausąjį puvinį, dėmes ant ankštarų. Fomoze rapsų augalai paprastai užsikrečia oru plintančiomis askosporomis, ir tai laikoma pagrindiniu šios ligos sukėlėjo infekcijos šaltiniu. Be šio šaltinio, infekcija gali kilti nuo užsikrėtusių sėklų, nuo ligotų rapsų augalų liekanų tiesioginio kontakto metu bei per lietaus nuplautas konidijas. Galimi infekcijos šaltiniai yra ir kiti bastutinių šeimos augalai, taip pat piktžolės.

Pirminis ir pagrindinis infekcijos šaltinis vis dėlto yra askosporos, kurios pasklinda iš pseudotecių – ant sumedėjusių ligotų augalų liekanų susiformavusių grybo vaisiakūnių. Nuo rudenį užsikrėtusių lapų fomozės infekcija pereina į lapastiebius ir stiebus. Vėliau, dažniausiai tik rapsų brendimo tarpsniu, išsivysto stiebo apatinės dalies – šaknies kaklelio – sausasis puvinys arba vėžys. Nuo pavasarį užsikrėtusių lapų vegetacijos metu ar vegetacijos pabaigoje susidaro fomozės dėmės ant stiebo įvairiame aukštyje. Šios fomozės dėmelės pasirodo žydėjimo metu ar po žydėjimo ir, manoma, turi tam tikros reikšmės rapsų sėklų derliui, tačiau ne tokios didelės, kaip gilios žaizdos stiebo apatinėje dalyje.

Tyrimų duomenimis, ant vieno rapsų stiebo gali susidaryti 1–7 įvairaus dydžio dėmės, kurių suminis ilgis gali siekti 30 cm. Dėmės ir stiebo apatinėje dalyje, ir aukščiau iš dalies arba visiškai apjuosia rapsų stiebus, sutrikdo vandens ir maisto medžiagų transportavimą, todėl augalai bręsta anksčiau.

Askosporos – pagrindinis infekcijos šaltinis

Grybo askosporų išbarstymo periodas įvairiuose regionuose labai skiriasi, bet paprastai sutampa su laikotarpiu, kada lauke sudygsta ir pradeda augti jauni rapsų augalai, kurie šiam patogenui yra jautriausi. Pavyzdžiui, Australijoje askosporos pasklinda gegužės mėn., tuo metu pasirodo ir jauni rapsų daigai. Vakarų Kanadoje askosporos nuo augalų liekanų plinta nuo gegužės iki rugpjūčio ir užkrečia vasarinius rapsus.

Vakarų Europoje, atvirkščiai, fomozės sukėlėjas askosporas barsto nuo ankstesnių metų žieminių rapsų augalų liekanų per visą rudens ir žiemos periodą, tačiau maksimalus askosporų kiekis ore kiekvienais metais gali būti skirtingu laiku. Rytų Europoje, kaip rodo negausūs Lenkijos mokslininkų tyrimai, askosporos gali būti barstomos rugsėjo–lapkričio mėnesiais, tačiau pikas būna pavasarį po šaltos žiemos.

Jau turime kai kurių duomenų ir apie askosporų pasklidimo periodus Lietuvos sąlygomis. Fomozės epidemiologijos tyrimams 2004 m. pradžioje buvo įsigyta moderni įranga – Burkard sporų gaudyklė, kurioje surenkami kiekvienos paros oru plintančių sporų mėginiai. Šie mėginiai analizuojami mikroskopu. Jau yra duomenų, patvirtinančių, kad fomozės askosporos plinta per visą vegetacijos periodą, ir jų gausumas ore labai priklauso nuo kritulių pasiskirstymo vegetacijos periodo metu. Visada po gausesnio lietaus askosporų barstymas suaktyvėdavo.

Anglijoje, Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse sąlygos fomozei plisti yra palankios per visą žiemos periodą, tačiau daug mažiau palankios rytinėje Europos dalyje (tarp kitų šalių – ir Lietuvoje), kur žiemos kur kas šaltesnės ir su sniego danga. Tačiau 2004 m. rudenį Dotnuvoje fomozės sukėlėjo askosporos ore buvo aptiktos rugsėjo, spalio, lapkričio ir net gruodžio mėnesį. Vadinasi, sąlygos fomozei plisti žieminiuose rapsuose praėjusių metų rudenį buvo palankios iki pat gruodžio pabaigos. Toks ilgas palankus fomozei vystytis periodas praėjusių metų rudenį ir lėmė didelį fomozės išplitimą žieminiuose rapsuose šiais metais.

Fomozės sukėlėjo biologinės savybės

Daugelis tyrėjų yra nustatę, kad šis grybas lytinėje stadijoje turi A ir B grupės arba vadinamuosius agresyvius ir neagresyvius izoliatus, priklausomai nuo jų gebėjimo sukelti fomozės stiebo sausąjį puvinį ant rapsų augalų. A grupės (agresyvieji) izoliatai paprastai ant lapų sukelia tipingas ligai pilkas dėmes su daugybe juodų smulkių taškelių – piknidžių, iš kurių išsivysto stiebo apatinės dalies sausasis puvinys, dėl kurio stiebai ištuštėja, lūžta ir augalai anksčiau bręsta, išgula. Ten, kur vyrauja B grupės izoliatai, rudenį ant rapsų lapų susidaro nedaug fomozės dėmelių, kurios yra su netipingais požymiais (smulkios, dažnai be piknidžių). B grupės izoliatai yra mažiau žalingi, kadangi nesukelia sausojo puvinio šaknies kaklelio srityje; dažniau negilios dėmės susidaro įvairiame aukštyje ant rapsų stiebų.

Tose šalyse, kur fomozė labai žalinga (Australijoje), paplitę tik A grupės izoliatai. Kanadoje ir Vakarų Europoje yra nustatyti abiejų grupių izoliatai, tačiau jų proporcijos grybo populiacijoje įvairiose šalyse gali labai svyruoti. Vakarų Europoje vyrauja agresyvieji A grupės izoliatai, tuo tarpu rytinėje Europos dalyje, manoma, vyrauja neagresyvūs B grupės izoliatai. Duomenų apie tai, kurie fomozės sukėlėjo izoliatai išplitę Lietuvoje, kol kas neturime, tačiau tyrimai jau pradėti.

Fomozės sukėlėjo askosporos ypač plinta, kai temperatūra būna 16–20oC ir didelė santykinė oro drėgmė. Kadangi pagrindinis ligos plitimo šaltinis yra augalų liekanos, palankios sąlygos fomozei plisti susidaro auginant rapsus greta pernykščių plotų, ypač jei nukultų rapsų ražienos užariamos vėliau, negu pasirodo jauni rapsų daigai. Jautresni ligai yra kenkėjų (ypač stiebinių paslėptastraublių) pažeisti augalai. Tankiuose, anksti pasėtuose žieminiuose rapsuose sąlygos fomozei plisti yra palankesnės, negu pasėtuose optimaliu laiku. Rapsų veislės, įvairių selekcinių kompanijų duomenimis, skiriasi pagal jautrumą fomozei, tačiau kol kas beveik nėra duomenų apie įvairių veislių atsparumą fomozei vietos sąlygomis.

Apsauga nuo fomozės

Siekiant apsaugoti rapsų pasėlius nuo fomozės, pirmiausia reikia stengtis nesudaryti sąlygų šiai ligai plisti.

Fungicidai efektyvūs nuo fomozės tik užsikrėtimo metu ir pasirodžius simptomams ant lapų. Vėliau, grybui patekus iš lapų į stiebą (literatūros šaltinių duomenimis, po 2–3 savaičių), galimybės fungicidais apsaugoti rapsus nuo fomozės labai sumažėja. Parenkant apsaugos priemones nuo šios ligos ir norint tiksliai nustatyti optimalų fungicidų purškimo laiką, labai svarbu žinoti ligos sukėlėjo plitimo periodus, biologines savybes ir susieti jas su vietos sąlygomis.

Įvairiose šalyse atliekama daugybė tyrimų, siekiant nustatyti, kada geriausia naudoti fungicidus nuo fomozės, tačiau vieningos nuomonės nėra. Daugelyje šalių apsaugai nuo fomozės rekomenduojama žieminius rapsus fungicidais nupurkšti rudenį, atsižvelgiant į fomozės sukėlėjo askosporų kiekį ore ir į fomozės dėmelių pasirodymo laiką ant rapsų lapų. Rekomendacijos fungicidus nuo fomozės žieminiuose rapsuose naudoti rudenį yra paremtos gausiais užsienio šalyse ir pavieniais Lietuvoje atliktais tyrimais.

Šiuo metu LŽI pradėti detalūs fungicidų naudojimo laiko nuo fomozės tyrimai, susieti su meteorologiniu indikatoriumi (lietingų dienų skaičiumi po žieminių rapsų sėjos) bei biologiniais indikatoriais (fomozės sukėlėjo askosporų kiekiu ore ir fomozės požymiais ant rapsų lapų). Šių tyrimų pagrindu, manoma, bus galima patikslinti fungicidų nuo fomozės naudojimo laiką ir jų veiksmingumą.