03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/10
Ekologinio ūkininkavimo ateitis
  • Emilija KAIRYTĖ, Erika RIBAŠAUSKIENĖ, LAEI Virginija KRIVICKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Agrarinės ekonomikos instituto 2004 m. atliktos apklausos duomenimis, svarbiausi motyvai, lemiantys Lietuvos ūkininkų apsisprendimą ūkininkauti ekologiškai, buvo šie: sveikas maistas; gamtos apsauga; didesnės kompensacinės išmokos; patrauklus gyvenimo būdas, įdomi veikla.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas 2003 m. pradėjo kaupti ekologiškai ūkininkaujančių ūkių duomenis. Dauguma jų įsikūrę mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Respondentiniai ekologiniai ūkiai yra mišrios gamybos, jie sudaro apie 5 proc. visų ekologinių ūkių, kurie realizuoja prekinę produkciją. Remiantis respondentinių ūkių duomenimis, atlikta ekologinių ūkių žemės ūkio veiklos ekonominė analizė.

Išmokos spartina plėtrą

Lietuvos ekologiniame žemės ūkyje iki 2003 m. dominavo smulkūs, ne prekinės gamybos ūkiai, tik dalis jų realizavo savo produkciją kaip ekologišką. Smulkių ūkių savininkams neretai trūko ekologinio ūkininkavimo žinių ir verslumo. 2003 m. pradžioje iš 700 ekologinių ūkių tik 14 proc. buvo didesni kaip 20 ha. Po metų, 2004 m., jau buvo sertifikuoti 1 178 ūkiai, jų plotas, palyginti su 2003 m., padidėjo 1,8 karto. Pastebima ekologinių ūkių stambėjimo tendencija – 2004 m. vidutinis ekologinės gamybos ūkis buvo 4 kartus didesnis negu vidutinis tradicinis ir siekė 36 ha.

Tokį ekologinių ūkių stambėjimą lėmė daug didesnės išmokos negu tradiciniams ūkiams. 2004 m., palyginti su 2003 m., išmoka už ekologiškus javus padidėjo 4,8, už žalienas – 4,5, už daržoves ir bulves – 3,8, už uogynus – 4,2, už sodus – 3,7 karto. Žemės ūkio subjektams, laikantiems ūkyje sertifikuotus gyvulius, išmoka mokama už sertifikuotą daugiamečių žolių plotą, ne didesnį kaip 3 ha vienam sąlyginiam gyvuliui. Ši nuostata skatina ekologiškos galvijininkystės ir pienininkystės plėtrą Lietuvoje. Pasak „Ekoagros“ direktorės Onos Kazlienės, šiemet jau turėsime ekologiško pieno, bus pradėta gaminti ekologiška pieno produkcija. Tokią gamybą ketina pradėti ir „Rokiškio sūris“.

Pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ 2004 m. paraiškas pateikė 1 018 žemdirbių, kuriems planuojama išmokėti apie 28,7 mln. Lt. Ekologiškus produktus gaminantiems žemdirbiams jau išmokėta 11 mln. Lt.

Sertifikacijos įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2005 m. prašymus dėl ekologinės gamybos ūkio sertifikavimo pateikė 1 944 ūkininkai. Daugiausiai norinčiųjų ekologiškai ūkininkauti yra Trakų (122 prašymai), Biržų (111), Molėtų (97), Šalčininkų (92), Ukmergės (92) rajonuose. Pagal sertifikuotos žemės plotą pirmauja Šalčininkų rajonas (3 726 ha), Švenčionių (2 934 ha) ir Trakų (2 727 ha) rajonai.

Tikslus ekologinės gamybos ūkių skaičius paaiškės po ūkių tikrinimo ir sertifikavimo, tačiau galima tikėtis, kad šiais metais ekologinės gamybos ūkių padaugės, palyginti su 2004 m., apie 65 proc. Nors ekologinės gamybos ūkių sparčiai daugėja, tačiau ekologinės gamybos ploto augimo tempai yra šiek tiek mažesni (59 proc.), todėl ir vidutinis ekologinės gamybos ūkio dydis šiais metais gali būti mažesnis. Šiemet ekologinių ūkių plotai gali pasiekti apie 60–70 tūkst. ha (apie 2 proc. šalies žemės ūkio naudmenų). Pasak ŽŪM Maisto saugos ir kokybės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus, Europos Komisijos veiksmų plane yra įvardytos priemonės, kuriomis bus skatinama ekologinė žemdirbystė, tačiau nėra fiksuota tikslių skaičių, nurodančių, kokius žemės ūkio naudmenų plotus tokia gamyba turėtų apimti. Tiesiog yra išreiškiama politinė valia, kad per Kaimo plėtros plano priemones ekologinė žemdirbystė būtų skatinama ir plečiama. Ekologinio ūkininkavimo reikšmę ES politikoje parodo ir paramos kaimo plėtrai struktūra. ES–15 parama aplinkosaugai 2004 m. sudarė 42 proc. kaimo plėtrai skiriamų lėšų. Ateityje ES paramą žemės ūkio gamybai planuojama maksimaliai sieti su agrarine aplinkosauga.

Trūksta specialaus pasirengimo

Dėl didesnių kompensacinių išmokų ekologinių ūkių padaugėjo, tačiau šių ūkių savininkų kvalifikacinis pasirengimas nėra pakankamas. Ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai turi turėti didesnį žinių bagažą, nes chemizuotoje ūkininkavimo sistemoje produktyvumą galima didinti cheminiais preparatais, tuo tarpu ekologinis ūkininkavimas yra gerokai subtilesnis procesas, reikalaujantis daugiau žinių. Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos pirmininkė dr. Vanda Žekonienė sako mananti, kad ekologinio ūkininkavimo gali imtis tik specialių žinių minimumo kursus baigę asmenys. Pasak V. Žekonienės, ekologiškai ūkininkaujantiems keliami didesni reikalavimai. „Mes turime iš anksto pasiruošti tam, kad galėtume tinkamai startuoti“, – teigia Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos vadovė. V. Žekonienė siūlo sukurti Lietuvoje nors vieną mokomąjį parodomąjį ekologinį ūkį, į kurį atvykę žemdirbiai gautų kvalifikuotų ir išsamių teorinių ir praktinių žinių. Tam pritaria ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai, išsakę nuogąstavimus dėl pastaruoju laikotarpiu išaugusio nekvalifikuotų pareiškėjų, teikiančių labai nekokybiškai parengtas paraiškas, kiekio.

Ekologinių ūkių gamyba

Daugiausia šalies ekologinių ūkių užsiima mišria, vyraujant augalininkystei, gamyba, o mažiausiai – ekologine sodininkyste ir bitininkyste.

Lietuvoje 2004 m. ekologiškų ir pereinamojo laikotarpio rugių pasėlių plotas sudarė 2 913 ha, miežių – 1 735 ha, avižų – 1 703 ha. Ekologiškų rugių derlius 2004 m. buvo apie 1 066 t, miežių – 564 t, kvietrugių – 552 t. Pernai, palyginti su 2003 m., ekologiškų kvietrugių derlius padidėjo apie 723 proc., kviečių – 215 , avižų – 174, miežių – 145, rugių – 134 proc. Daugiausia 2004 m. buvo supirkta ekologiškų kviečių grūdų – 46 proc., rugių – 37, kvietrugių – 24 proc. Visa kita produkcijos dalis buvo sunaudota ūkiuose arba parduota kaip įprastinė.

Ūkių veiklos rodikliai

Ekologiniuose ūkiuose 2004 m. daugiau kaip pusę (58 proc.) bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės sudarė augalininkystės produkcija, 41 proc. – gyvulininkystės, o kitos veiklos sukurta vertė nesiekė nė 1 proc. Ekologinės veiklos ūkiai bendrosios žemės ūkio produkcijos 1 ha ŽŪN pagamino apie 26 proc., o vienas darbuotojas – 15 proc. mažiau negu tradiciniuose ūkiuose. Ekologiniuose ūkiuose mažesnis derlingumas (javų – 25, daržovių – 54 proc.) ir didesnės darbo užmokesčio bei sėklų sąnaudos. Tuo tarpu ekologiškos produkcijos pardavimo kainos nedaug didesnės: augalininkystės – tik 8 proc., o gyvulininkystės beveik nesiskyrė nuo tradicinės gamybos ūkių. Todėl mišrios gamybos ekologiniai ūkiai, palyginti su tradiciniais, pajamų 1 ha ŽŪN gavo 29 proc., o bendrojo pelno – 91 proc. mažiau.

LAEI skaičiavimai rodo, kad 2004 m. padidėjusi ir diferencijuota parama ekologiniams ūkiams sumažino pelno skirtumus ne tik lyginant juos su tradiciniu ūkininkavimu, bet ir tarp skirtingų tipų ekologinių ūkių.

Ekologinio ūkininkavimo ateitis

Galima išskirti dvi ekologinio ūkininkavimo plėtros kryptis: vietinį ir pramoninį ūkininkavimą. Daugelyje šalių vietinis ūkininkavimas derinamas su kaimo turizmu. Taip didinamas užimtumas kaime, keliamas smulkių ūkių konkurencingumas, saugomas ir tvarkomas natūralus kraštovaizdis, gaminamas vietinis šviežias, natūralus, minimaliai perdirbtas maistas. Ūkininkai gauna finansinę naudą, platinamos aplinkai palankios technologijos, saugomas natūralus kraštovaizdis, bioįvairovė, vietinė kultūra, tradicijos, jomis dalijamasi su lankytojais.

Pramoninis ekologinis ūkininkavimas orientuotas į bendrąją ES rinką ir eksportą. Tokį ūkininkavimą skatina globali prekyba ir ekonominiai masinės gamybos privalumai. Tikėtina, kad didesnės ekologiškų produktų apimtys lems ekologinių produktų išmokų mažinimą, ypač sumažinant transporto išlaidas, mokesčius už laikymą, transportavimą, pakavimą, perdirbimą ir draudimą. Ekologinio ūkininkavimo plėtrai reikšmingos abi kryptis, tačiau kiekvienai jų reikia specialaus dėmesio ir priemonių.

Lietuvoje spartus ekologinių ūkių stambėjimas lydimas sunkiai įveikiamų ekologiškos produkcijos realizavimo sunkumų, nespėjus subręsti šių produktų rinkodarai. Kita vertus, ekologinio ūkininkavimo išmokų dydžio priklausomybė nuo pasėlių plotų ir struktūros neskatina stambių ūkių rūpintis savo produkcijos kokybe bei jos realizavimu. Siekiant išspręsti šias problemas, svarbu dalį ekologinio ūkininkavimo programos lėšų skirti rinkos plėtrai, vartotojų švietimui, ekologiškų produktų rėmimui. Ekologinio ūkininkavimo išmokų susiejimas su produkcijos realizavimu paskatintų gamintojus gerinti ekologiškos produkcijos kokybę ir rūpintis, kad ji būtų tinkamai pateikta pirkėjui.